Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-22 · Byla Nr. ATP-183-107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-01-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
ATP-183-107/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00001-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-183-107/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00001-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metus, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta galutinė 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimu V. V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2011-12-11 12.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 231 punktų reikalavimus, pravažiuodamas kliudė stabtelėjusį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. V. G. nurodo, kad 2011-12-11 jis su žmona V. J. pajudėjo link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). Baigiantis paviljonams, buvo labai didelis pėsčiųjų srautas, nes kelią kirto pėsčiųjų takas, tuo pačiu metu iš priekio pastebėjo atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Prasilenkiant su šiuo automobiliu, pravažiavo labai arti vienas kito, bet, kad automobiliai kliudė vienas kitą, V. V. G. nepajuto. Prasilenkęs, už keleto metrų, V. V. G. stabtelėjo, pažiūrėjo į vairuotojo pusės veidrodėlį, į prasilenkusį ir nuvažiuojantį automobilį, kuris po truputį judėjo tolyn ir nusprendė, kad nieko neįvyko, t. y. automobiliai vienas kito nekliudė. Iš karto sustoti ir apžiūrėti automobilio negalėjo, nes autotransporto priemonės stovėjimas kėlė sunkumų kitoms autotransporto priemonėms ir pėstiesiems. V. V. G. sustojo už sankryžos, esančios išvažiavus (duomenys neskelbtini), kur išlipo iš automobilio ir atidžiai apžiūrėjo savo automobilio kairiąją priekinę pusę, nes ši automobilio dalis buvo labai arti prasilenkiančio automobilio. Ant savo automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo, buvo tik keli nežymūs įbrėžimai, iš kurių keletas – ant priekinio bamperio apatinės dalies. Jie buvo atsiradę nuo atsirėmimo į kelkraštį prieš keletą mėnesių. Naujų apgadinimų ar įbrėžimų ant labiausiai atsikišusios automobilio vietos – priekinio buferio – nebuvo, todėl V. V. G. savo abejonę, kad prasilenkiant galėjo įvykti automobilių kontaktas, iš karto atmetė, sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. V. V. G. apie padarytą įvykį sužinojo tada, kai gavo šaukimą atvykti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyrių, kur jam pasakė, kad prasilenkiant su kitu automobiliu, automobiliai kliudė vienas kitą ir dėl to buvo apgadintas kitas automobilis. V. V. G. nurodo, kad jo automobilis apgadintas nebuvo, žala nepadaryta. V. V. G. tvirtinimu, protokolą surašiusiai specialistei R. Š. jis visas šias aplinkybes nurodė, tik dėl didelio susijaudinimo apie staiga sužinotą įvykį bei dėl savo senyvo amžiaus kai kurių detalių galėjo nepaminėti.

Apeliantas pažymi, kad 2011-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė, gavo šio protokolo kopiją, tačiau dėl susijaudinimo ir streso galbūt neišgirdo specialistės R. Š. perspėjimo, kad bylos nagrinėjimo laikas yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo pabaigoje. Vėliau, skaitydamas paminėtą protokolą, skaičiukų, kurie reiškė posėdžio datą ir laiką, nepastebėjo, todėl dėl savo išsiblaškymo bei gilaus įsitikinimo, kad apie posėdžio laiką bus pranešta šaukimu papildomai, į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nenuvyko.

V. V. G. tvirtinimu, jis sąmoningai ir tyčia iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, tiesiog nepajuto jokio automobilių kontakto, pažvelgęs į veidrodėlį pamatė, kad su jo automobiliu prasilenkęs kitas automobilis toliau lėtai juda tarp pėsčiųjų, todėl pagalvojo, kad jei kas nors būtų nutikę, pastarasis automobilis būtų sustojęs. Apžiūrėjęs savo automobilį, V. V. G. jokių įbrėžimų ar sugadinimų ant savojo automobilio nepastebėjo. Pažymi, kad tik švariai nuplovus automobilį, ant priekinio buferio kairės pusės, matyti nežymus horizontalus įbrėžimas. Šis įvykis įvyko dienos metu, esant aplinkui daugybei žmonių, prasilenkiančio automobilio vairuotojas galėjo įsidėmėti jo automobilio numerius, apeliantas tuo metu turėjo galiojantį civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, padaryta žala būtų buvusi atlyginta, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos būtų buvę neprotinga ir nelogiška. Apeliantas teigia, kad to, jog galėjo kilti eismo įvykis, neneigia.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-12330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), visos teisės normos turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai, nes priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos daryti neaiškų bei nestabilų teisinį reguliavimą, iškreipti atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų esmę, prasmę bei paskirtį, paneigti vienose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepagrįstai suteikiant prioritetą kitose teisės normose įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir taip sukeliant prieštaravimus bei nepagrįstai pažeidžiant tam tikrų asmenų teises ir teisėtus interesus. V. V. G. tvirtinimu, šiuo atveju, dėl jo nedalyvavimo teismo posėdyje nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir tik formaliai išdėstant faktines aplinkybes, nenurodant motyvų, kuriais grindžiamas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., bei neatsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių visetą, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visų esamų aplinkybių, kaip tai numato ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., negalėjo. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog pažeidimai padaryti netyčia ir jie rimtesnių pasekmių nesukėlė, todėl apeliantas daro išvadą, kad jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymių, nėra, todėl ta administracinio teisės pažeidimo bylos dalis turi būti nutraukta, ta nutarimo dalis – panaikinta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prašoma, jog visgi pripažinus V. V. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltu, pritaikyti jam ATPK 30¹ str., nes jis yra senatvės pensininkas, o dėl dabartinės ekonominės situacijos brangaus šildymo sezono paskirta 3000 Lt bauda yra labai didelė ir finansiškai nepakeliama, todėl prašo paskirtą baudą (jei tokia bus paskirta) pakeisti administraciniu areštu, nes tokios baudos susimokėti negalėtų. Apelianto nuomone, pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme arba nuobaudos neskirti visai yra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS viršininkas G. P. tvirtina, jog V. V. G. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., yra įrodyta visiškai, jis apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, todėl V. V. G. apeliacinis skundas, kuriuo prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, yra nepagrįstas. Tačiau, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, G. P. neprieštarauja, jog V. V. G. būtų taikytas ATPK 30¹ str. arba paskirta bauda būtų pakeista į administracinį areštą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tai atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. G. su 2011-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, gavo protokolo kopiją, jam buvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 str., nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b. l. 4). Apie tai, jog V. V. G. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką žinojo, jis patvirtino savo parašu, šios aplinkybės neneigė ir apeliaciniame skunde. V. V. G. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą apylinkės teismas negavo, todėl nagrinėdamas V. V. G. bylą ATPK 272 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

2011-12-28 pasiaiškinime V. V. G. nurodė, jog važiavo į turgų apsipirkti, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 4).

Apeliaciniame skunde V. V. G. savo kaltės dėl to, jog prasilenkdamas su kitu automobiliu galėjo jį apgadinti, neneigė, tvirtino, jog sąmoningai ir tyčia iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, jokio automobilių kontakto nepajuto. Be to, automobilis, su kuriuo prasilenkė, nesustodamas judėjo toliau, todėl jis manė, jog nieko neįvyko, t. y. automobiliai vienas kito nekliudė.

J. J. paaiškinime nurodė, kad ji važiuodama į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę sustojo praleisti priešais atvažiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pagyvenęs vyras. Pravažiuodamas jis kliudė jos automobilio kairės pusės bamperį. Liudytojai pradėjo stabdyti vairuotoją, kad šis sustotų ir išliptų iš savo automobilio, bet vyras iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 8).

Įvykį matęs liudytojas V. P. paaiškinime nurodė, jog 2011-12-11 (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo žilstelėjęs vyras, kliudė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Opel Vectra“ sustojo, atsitraukė ir nuvažiavo (b. l. 9).

Liudytojas D. K. paaiškinime nurodė, jog 2011-12-11 matė, kaip automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pagyvenęs vyriškis, kliudė automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 10).

Iš nukentėjusiosios J. J. paaiškinimo matyti, kad ji tam, kad praleistų V. V. G. vairuojamą automobilį, sustojo. Matę įvykį liudytojai tuojau pat po susidūrimo pradėjo „Opel Vectra“ vairuotoją stabdyti, tačiau V. V. G. nuvažiavo. Tokie nukentėjusiosios, liudytojų parodymai paneigia V. V. G. argumentus, jog su jo automobiliu prasilenkiantis automobilis nesustodamas judėjo toliau. Tai, jog, V. V. G., jo tvirtinimu, už sankryžos, esančios išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš automobilio išlipo ir atidžiai apžiūrėjo savo automobilio kairiąją priekinę pusę, patvirtina, kad V. V. G. prasilenkiančių automobilių kontaktą pajuto, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo.

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. V. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 litų iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apylinkės teismas V. V. G. paskyrė 3000 Lt dydžio baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apeliaciniame skunde V. V. G. prašo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų jį kaltu, taikyti jam ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą arba baudą pakeisti administraciniu areštu. Dėl V. V. G. ATPK 30¹ str. taikymo arba dėl baudos pakeitimo administraciniu areštu atsiliepime neprieštaravo ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS viršininkas G. P..

Lietuvos Respublikos ATPK 29 str. 1 d. numatyta, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtinais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas).

Apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 30 str.), todėl V. V. G. paskyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – 3000 Lt dydžio baudą.

Administracinę nuobaudą – baudą – pakeisti į administracinį areštą įstatymas nenumato. Nutarimo skirti baudą vykdymo procese, kai nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo (teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims (ATPK 314 str.), o V. V. G. tokiu nelaikytinas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog V. V. G. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 25–26), prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra asmuo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), šias aplinkybes pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina labiau atsižvelgti ir į administracinio teisės pažeidimo pasekmes, kurias apylinkės teismas pripažino kaip rimtesnių pasekmių nesukėlusias, ir į V. V. G. turtinę padėtį, ir į kitas ypatingas aplinkybes.

Medicininiai dokumentai patvirtina, jog V. V. G. yra ligotas, jam nustatyta kelių sąnarių artrozė II–III, poūminis periodas, poinfarktinė kardiosklerozė, kitos ligos, V. V. G. reikalinga kelio sąnario operacija (b. l. 38–42). V. V. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pensininkas, pragyvena iš pensijos. V. V. G. žmona V. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pensininkė, todėl akivaizdu, jog V. V. G. šeimos turtinė padėtis yra sunki. Iš gaunamos pensijos turi būti patenkinti ne tik būtiniausi poreikiai, susimokėta už buto komunalines paslaugas, pinigai reikalingi ir vaistams pirkti. Paskyrus 3000 litų dydžio baudą, nukentėtų ir taip sunki V. V. G. šeimos turtinė padėtis. Paskirtą baudą pakeitus viešaisiais darbais, būtų pažeistas ATPK 314 str. 4 d. keliamas reikalavimas, jog nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į V. V. G. sunkią turtinę padėtį, yra pagrindo manyti, kad, skiriant V. V. G. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tikslinga taikyti ATPK 30¹ str. bei paskirti baudą, mažesnę nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, paliekant atėmimą teisės vairuoti transporto priemones minimaliam trejų metų terminui.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, pakeisti.

V. V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti 300 litų dydžio baudą, paliekant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimu paskirtą papildomą nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtą pagrindinę ir papildomą nuobaudas subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda, V. V. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 litų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis