Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 17:30 val. pardavė bilietą į spektaklį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjui, prisistačiusiam J. P. vardu, bei paprašius pavedimo už prekę, D. P. iš savo banko sąskaitos atliko 25 eurų pavedimą į J. P. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, negavęs bilietų, reikalavo pardavėjo grąžinti pinigus, tačiau pardavėjas nei bilieto, nei pinigų negrąžino. D. P. padaryta 25 eurų turtinė žala.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, teisena nutraukta, jo veikoje nenustačius šio nusižengimo sudėties (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 1-4 lapai).

Taip pat pažymima, kad pareiškėjas, jei dėl sudarytos sutarties jaučiasi emociškai nemaloniai, savo teises turi teisę ginti, galimai patirtą moralinę žalą turi teisę reikalauti padengti civiline tvarka sprendžiant ginčą bendru sutarimu ar kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.

Institucija laikosi pozicijos, kad priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo įvertinti byloje surinkti duomenys ir įrodymai, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, o surinktų duomenų ir įrodymų visuma nesuponavo esant administracinio nusižengimo požymių. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas ir teisingas, todėl turi būti paliktas galioti nepakeistas.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad J. P. jis sutiko nuvykęs į spektaklį, kur jį sutiko su drauge, nors J. P. teigė, kad į spektaklį negali atvykti, nes minėta draugė serga. Tuo metu jam pinigų J. P. taip pat negrąžino, o grąžino tik pranešus apie įvykį policijos pareigūnams. Pareiškėjas teigia, jog nors ir buvo nurodyta, kad J. P. anksčiau nebaustas, tačiau nebuvo susisiekta su grupės, per kurią buvo perkamas bilietas, administratoriumi patikrinti ar anksčiau dėl jo nebuvo nusiskundimų.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine).

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena J. P. atžvilgiu dėl administracinio nužengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymo. Institucijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad J. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi J. P. atsiprašė D. P., grąžino jam pinigus, paaiškino, kad tarp jų tiesiog įvyko nesusipratimas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas pateikė skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi Institucijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas buvo panaikintos, o byla grąžinta tyrimui atlikti. Po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties policijos pareigūnai papildė tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos, buvo gautas U. V. paaiškinimas, taip pat J. P. paaiškinimas. Įvertinus šiuos duomenis Institucija 2025 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Pareiškėjas D. P. su tokiu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesutinka, teigdamas, kad J. P. turėjo pakankamai daug laiko grąžinti pinigus, bet tą padarė tik jam pasikreipus į policiją ir policijos paraginus. Be to, tuo laikotarpiu buvo įspėtas, kad, jei negrąžins pinigų, nors ir palyginti nedidelės sumos, bus kreiptasi į policiją.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 565¹ straipsnio 1 punktas nustato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną argumentai pagrįsti surinktais įrodymais, nutarimo išvados pagrįstos surinktų duomenų analize, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tiriant galimą nusižengimą, buvo apklaustas pareiškėjas D. P., administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P., išanalizuoti rašytiniai duomenys – asmenų tarpusavio susirašinėjimai, taip pat susirašinėjimai su trečiuoju asmeniu – U. V., pateikti U. V. ir J. P. rašytiniai paaiškinimai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 1 d. „Facebook“ grupėje, kurioje perpardavinėjami bilietai, U. V. paskelbė parduodanti du bilietus į „(duomenys neskelbtini)“ spektaklį, vyksiantį (duomenys neskelbtini), Kauno dramos teatre, už abu bilietus prašanti 50 Eur. Komentare po įrašu D. P. klausia, kurioje zonoje ir vietoje ji pardavinėja bilietus. D. P. bendraudamas su U. V. sužinojo, kad U. V. bilietus pardavė J. P., kuris vėliau jai parašė teigdamas, kad jo draugė apsirgo ir į spektaklį su juo eiti negali, ir gal ji (U. V.) turi kam kitam parduoti bilietus. Kadangi U. V. buvo mačiusi D. P. komentarą, ji pasiūlė J. P. kreiptis į D. P.. Iš D. P. ir J. P. susirašinėjimo matoma, kad J. P., parašęs D. P. per „Messenger“ programėlę, teigia matęs, kad D. P. ieško bilietų į dramos teatrą, nurodo, kad šiandien bilietus nusipirko, bet negali eiti, nes jo draugė apsirgo. J. P. 13:43 val. nurodo D. P., kad parduos nebent abu bilietus, į ką D. P. neatsako, po ko 15:11 val. J. P. pasiūlo D. P. atiduoti du bilietus už 40 eurų, D. P. nurodo, kad jam reikalingas tik vienas, J. P. sutinka parduoti vieną bilietą, 16:51 val. parašydamas „gerai už 25 Eur“. D. P. 17:13 val. atlieka 25 eurų pavedimą į J. P. sąskaitą, 17:14 val. parašo J. P., nurodydamas, kad atliko pavedimą, į ką J. P. D. P. nieko neatsako. Toliau D. P. nusiunčia J. P. pavedimo kopiją, klausia, J. P., ar šis neatsiųs jam bilieto, kelis kartus (17:37 val. ir 17:47 val.) skambina J. P. per „Messenger“ programėlę, galiausiai parašo, kad jeigu neatsiuntė jam bilieto, turėtų grąžinti pinigus, tačiau žinutės jam nepavyksta išsiųsti, kadangi J. P. D. P. užblokavo. D. P. nurodė, jog negavęs bilieto, jis nuvyko į dramos teatrą, kur vietose, kurių bilietus jam pardavinėjo J. P., sėdėjo asmenys – vyras, kuris buvo panašus į J. P., ir moteris, kurie teigė bilietus įsigiję iš merginos internete. Vėliau bendraujant su U. V., ši jam nurodė, kad pardavė bilietus vyrui, pagal išvaizdos apibūdinimą atitinkantį tą, kurį sėdintį teatre matė D. P..

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad šiuo atveju J. P. teigia, jog tarp jo ir D. P. įvyko nesusipratimas, kadangi pareiškėjas rašė, kad tai bilietus ims, tai neims. Pažymėtina, jog šių parodymų J. P. laikėsi ir teikdamas 2025 m. balandžio 25 d. paaiškinimą. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nors J. P. teigia, kad D. P. pavedimo laiku nepamatė, tačiau tokius asmens teiginius paneigia byloje esantis susirašinėjimas, iš kurio matoma, kad J. P. perskaitė D. P. siųstas žinutes dar po pirmojo D. P. skambučio (17:37 val.), kuomet D. P. jau buvo siuntęs J. P. pavedimo kopiją (po pirmojo skambučio, apačioje matoma J. P. profilio „ikona“, nurodanti, kad asmuo perskaitė jam siųstas žinutes). Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo traukti J. P. administracinėn atsakomybėn. Tikėtina, jog J. P. užblokavo D. P., tačiau D. P. buvo prieinami J. P. duomenys, kurių pagrindu buvo lengva nustatyti tikslų asmenį, kuriam buvo pervesta 25 eurų suma, kaip matyti iš per ePolicija sistemą pateikto D. P. pareiškimo. Remiantis šia aplinkybe negalima laikyti, jog ryšį su D. P. J. P. nutraukė turėdamas norą pasisavinti D. P. priklausančius pinigus, o dėl galimai kitų priežasčių. Taip pat, pažymėtina, jog pinigai D. P. buvo grąžinti netrukus po įvykio, patirta žala jam yra atlyginta. Nors D. P. teigia, jog su J. P. susisiekė U. V., tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. U. V. 2025 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodė aplinkybes, iš dalies patvirtinančias iš D. P. paaiškinimą dėl bilietų į spektaklį pirkimo, taip pat paaiškino, jog D. P. prašymu susisiekė su pastaruoju ir jis jai paaiškino, jog buvo apgautas, prašė jos paskambinti J. ir pareikalauti grąžinti D. P. pinigus. Tačiau paaiškinime nenurodoma, jog ji tai padarė. Vertinant šiuos duomenis laikytina, kad vienintelis asmuo, bandęs kontaktuoti su J. P. buvo pats D. P., bet, kaip nustatyta iš bylos duomenų, žinutės nurodančios grąžinti pinigus nepavyko išsiųsti, kadangi tuo metu jis jau buvo užblokuotas.

Asmuo už administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn.

Šiuo atveju Institucija, atlikdama tyrimą, surinko asmenų susirašinėjimus, gavo U. V., bei J. P. rašytinius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Taip pat, atsižvelgta į Pareiškėjo pateiktus parodymus.

Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Spręstina, jog gavus U. V., bei J. P. paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, įvertinus tarp asmenų vykusius susirašinėjimus, tolimesnis įrodymų rinkimas administracinio nusižengimo byloje nebebūtų laikytinas protingu ir racionaliu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje buvo nurodyta, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nurodyta, kokių duomenų šioje byloje trūksta. Papildžius administracinio nusižengimo bylos tyrimą numatyti trūkumai buvo pašalinti.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas išsamiai, išnagrinėtos visos įvykiui aktualios aplinkybės. Atlikus tyrimą, iš duomenų visumos nustatyta, jog J. P. veiksmuose nebuvo objektyviojo požymio apgaulės ir subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Pažymėtina, jog ANK 108 straipsnyje numatyta veika – sukčiavimas, objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą panaudojant apgaulę, o subjektyvusis požymis – kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutarimą, atlikus išsamų įvykio aplinkybių tyrimą, J. P. veiksmuose nenustatytas objektyvusis požymis – apgaulė, ir subjektyvusis nusižengimo požymis – tyčia. Apie tyčios buvimą sprendžiama ne vien iš paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bet ir iš kitų objektyviųjų požymių.

Šiuo atveju J. P. paaiškino, jog tikslo pasisavinti pinigus neturėjo, įvyko nesusipratimas, bendravimą su bilietų pirkėju nutraukė todėl, kad šis jam sukėlė įtarimų dėl savo neapsisprendimo pirkti bilietus, todėl užblokavo, pinigus netrukus po to, kai pareiškėjas kreipėsi į policiją, grąžino. Tai, kad savo nuomonę dėl bilietų pirkimo keitė, pripažįsta ir pats D. P.. J. P. paaiškinimus, kad jis neturėjo tikslo ir neturėjo tyčios panaudoti apgaulę bei pasisavinti svetimus pinigu patvirtina ir kitos objektyvios aplinkybės, nurodytos nutarime, o būtent tai, kad asmuo nėra anksčiau baustas už vagystes, sukčiavimus, nenustatyta, kad pareiškėjo apskųstas atvejis būtų ne vienintelis, į šį veikimą nėra įtraukti bendrininkai (kas plačiai naudojama sukčiavimo atvejais), asmuo nurodė tikruosius savo kontaktus, t. y. savo vardą pavardę, savo sąskaitos Nr., t. y. nebandė veikti per kitus asmenis, siekdamas savo veiką nuslėpti, asmuo ne už ilgo (po 5 dienų) grąžino pervestą pinigų sumą. Be to, apgaulė tokio pobūdžio bylose nustatoma dažniausiai tada, kai asmuo skelbiantis parduodantis daiktus, kurių faktiškai neturi. Nagrinėjamu atveju tiek paties J. P., tiek ir U. V. parodymais nustatyta, kad asmuo tuos bilietus faktiškai turėjo, buvo juos įgijęs iš U. V.. Pažymėtina ir tai, kad tikrų J. P. anketinių duomenų ir sąskaitos numerio nurodymas sudarė prielaidą šį ginčą taip pat spręsti ir civilinio proceso tvarka, kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo, nes ginčas kilęs iš esmės dėl pirkimo-pardavimo sandorio, t. y. iš civilinio pobūdžio santykių, o administracinė atsakomybė, savo pobūdžio yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl ji turi būti taikoma tik kai įvykdomos pavojingos veikos ir asmens teisių gynimas civilinio proceso tvarka būtų ypatingai apsunkintas. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apibendrinant darytina išvada, kad, byloje išnaudojus visas įmanomas priemones, surinkti įrodymai nepatvirtina, jog J. P. veiksmuose buvo būtinasis objektyviosios pusės požymis – apgaulė, bei subjektyvusis požymis – tyčia. Nenustačius šių dviejų būtinų požymių, darytina išvada, kad J. P. veikoje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, priimtas nustačius visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybes, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pareiškėjo skundas nėra tenkintas, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. P. skundo netenkinti.

Palikti Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.