- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1765-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67389-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2017-12-26 apie 17.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo pažįstamai A. P. su stalčiumi trenkė du kartus į kaktos kairę pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį galvos sumušimu viršugalvio, kaktos kairėje, muštine žaizda, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad atvažiavo po darbo pas ją, ji buvo šiek tiek išgėrusi, šeimininkas atnešė butelį, šiek tiek išgėrė. Buvo išgėręs, kelis kartus ji sudavė jam ir jis sudavė A. P.. Tada apsirengė, išvyko namo, kitą dieną atvyko ir atsiprašė. Tą dieną buvo išgėręs, neprisimena, kiek, gėrė degtinę, išgėrėm gal 1,5 litro. A. P. jį įžeidė dėl kitų moterį, kad miegojo su kitomis moterimis. Sudavė su stalčiumi A.. Savo kaltę įžvelgia, blogai pasielgė. Civilinį ieškinį pripažįsta, sumokės. Tikriausiai per daug išgėrė ir taip susinervino. Norėtų su A. susitaikyti.
Nukentėjusioji A. P. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad atleidžia kaltinamajam, sutinka susitaikyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. P. pažįsta 11 metų, kartu gyveno 10 metų. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. pradžioje A. išėjo iš jo, nes nenorėjo su juo gyventi. A. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojasi kambarį pas A.. 2017-12-24 vakare atėjo pas A. į svečius švęsti Šv. Kalėdų. A. buvo jau išgėrusi. Jis buvo dvi dienas, šventė. 2017-12-26 jie taip pat gėrė, A. buvo girta, A. taip pat. Gėrė virtuvėje. Po to su A. įvyko konfliktas, nes ji pradėjo kaltinti, kad jis turi kitą moterį. Susibarė ir tada porą kartų delnu trenkė per veidą. Jis supyko, ištraukė stalčių ir jai vieną kartą trenkė į galvą. Matė, kad truputėlį bėgo iš galvos kraujas. Nuėjo į kambarį, apsirengė ir išėjo. Nuvažiavo namo. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti negali, tik tiek, kad A. pati kalta, nes jį išprovokavo. 2017-12-27 apie 10 val. atvažiavo pas A., jos atsiprašė. Janina buvo su tvarsčiu ant galvos. Jį nusiėmė ir paklausė, kodėl jis taip padarė. Pasakė, kad kaltas, o ji atsakė, kad ji pati taip pat kalta (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad su R. B. pragyveno 10 metų. Gyveno (duomenys neskelbtini), ten yra namas ir daug butų, numerio nežino, nebuvo. 2017 m. su R. išsiskyrė, susirado butą ir pradėjo viena gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Šitame bute gyvena A. Č. (dviejų kambarių), bet jis serga vėžiu 2 stadijos. A. vaikšto, bet jis dar serga skleroze, viską pamiršta. Kai atėjo pas jį gyventi sutvarkė kambarius, nes buvo didelė betvarkė, dulkes išvalė. Taip ji ir pas A. gyvena. Pas jį ankščiau vaikščiojo draugai išgerti, bet kai ji pradėjo gyventi, tai viską sutvarkė niekas neateina iš draugų. Vėliau R. pradėjo ateidinėti į svečius, bet tik savaitgalį, o paprastomis dienomis jis dirbo, pas ją ateidavo. 2017-12-24 dieną R. atėjo pas A., nes buvo jų Kūčios (lietuviškos). Ji jais negėrė, nes negeria R. nakvojo jos kambaryje. 2017-12-26 apie 17.45 val. A. buvo jau girtas ir nuėjo į savo kambarį atsigulti, bet ne miegoti. Ji buvo savo kambaryje. R. įbėgo į jos kambarį ir pradėjo rėkti, kad ji atiduotų A. raktus nuo buto. Girdėjo, kad jie virtuvėje šnekėjo apie tai, kad A. R. aprašys butą, o ją išvarys. Ji pradėjo R. klausti, kam jam raktai. R. vis tiek reikalavo raktų. Ji savo kambaryje stovėjo prie veidrodžio (spintelės), kur žemiau buvo du stalčiukai (nedideli). R. ištraukė vieną stalčiuką ir jai virš kaktos kairėje pusėje trenkė. Skausmas buvo didelis. R. pažiūrėjęs, kad kraujas nebėgo, antrą kartą trenkė į tą pačią vietą. Kraujas pradėjo stipriai bėgti. R. iš karto išbėgo iš buto, o ji nuėjo į A. kambarį. Pasakė jam "pažiūrėk ką padarė R.". A. gulėdamas lovoje pradėjo juoktis, nes buvo girtas. R. buvo kaip žvėris, „belaja gariačka“ buvo, ji buvo išsigandusi. Tada iš karto paskambino greitajai, kuri labai greitai atvažiavo, pažiūrėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Tuo pat metu buvo atvažiavusi ir policija, nors ji nekvietė. Ligoninėje ją apžiūrėjo, patikrino, susiuvo žaizdą ir paleido namo. Po šio įvykio jai ne vieną kartą skambino R., bet ji su juo nešnekėjo. Iš kitų žmonių sužinojo, kad R. visiems sako, kad ją papjaus, užmuš, ką nors padarys. Ji dėl to labai bijo, kad tikrai jis jai ko nors nepadarytų. A. taip pat pasakė, kad R. daugiau namo neįleistų niekada, o taip pat kai jos nėra. Dėl šio įvykio patyrė moralinį ir fizinį skausmą. Ji jokio civilinio ieškinio nereikš dėl kūno sužalojimo, nori tik kad R. paliktų ją ramybėje ir negrasintų (b. l. 8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 400/2018(01) nurodyta, kad A. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs viršugalvio, kaktos kairėje, muštine žaizda, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ RVUL 2017-12-26, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-12-26) ir būdu, t. y. suduodant kažkokiu kietu buku daiktu (daiktais) į galvos viršugalvio, kaktos kairėje, sritį. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą galėjo pasidaryti ir pati nukentėjusioji, griūdama ir galvos viršugalviu, kaktos kairėje, kontaktuodama su kietu buku daiktu (daiktais) ar, galimai, paviršiumi (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad turi dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena vienas, o nuo 2017 m. pradžios pas jį atėjo gyventi A. P.. Ji nuomojasi vieną kambarį. Ji ir valgyti padaro. Per Kalėdas pas A. atėjo pažįstamas R., ar jį ankščiau matė - neprisimena. A. yra rusė ir jų Kalėdos yra po Naujųjų metu. Kokia tai diena buvo nežino, bet gali būti, kad 2018-12-26. R. atsinešė du butelius degtinės. Jį su juo išgėrė ir nuėjo miegoti, kas toliau vyko, nežino, nieko nematė (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad atvažiavo po darbo pas ją, ji buvo šiek tiek išgėrusi, šeimininkas atnešė butelį, šiek tiek išgėrė. Buvo išgėręs, kelis kartus ji sudavė jam ir jis sudavė A. P.. Tada apsirengė, išvyko namo, kitą dieną atvyko ir atsiprašė. Tą dieną buvo išgėręs, neprisimena, kiek, gėrė degtinę, išgėrėm gal 1,5 litro. A. P. jį įžeidė dėl kitų moterį, kad miegojo su kitomis moterimis. Sudavė su stalčiumi A.. Savo kaltę įžvelgia, blogai pasielgė. Civilinį ieškinį pripažįsta, sumokės. Tikriausiai per daug išgėrė ir taip susinervino. Norėtų su A. susitaikyti. Tokie R. B. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios A. P. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2017-12-26 apie 17.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo pažįstamai A. P. su stalčiumi trenkė du kartus į kaktos kairę pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį galvos sumušimu viršugalvio, kaktos kairėje, muštine žaizda, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties. Pažymėtina, kad kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. B.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis R. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo R. B. pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, išreiškė gailestį, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka susitaikyti. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas rašytinis susitaikymo protokolas, kuriuo kaltinamasis ir nukentėjusioji patvirtino, kad susitaikė, be to, R. B. įsipareigojo atlyginti žalą ligonių kasoms. R. B. anksčiau neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 48-50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (b. l. 56), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 54-55), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra.
Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas R. B. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinti skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši priemonė padės siekiant pakeisti kaltinamojo R. B. elgesį. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 118,39 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. P. gydymo išlaidų. Kaltinamasis R. B. ieškinį pripažino, sutiko atlyginti, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, todėl civilinis ieškinys priteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja A. P., ir baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 118,39 Eur gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti iš R. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 118,39 Eur.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.