- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- Ik-1621-815/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02729-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“, uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą ir pareiškėjų Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“, uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija) dėl nutarimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad šiame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1794-281/2012 pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (toliau – ir Asociacija), uždarosios akcinės bendroves (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) (buvusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir Komisija)), trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Žalgirio loto“ dėl Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr.169, Nr. N-170 (toliau – ir Nutarimai) 1 ir 2 punktų, kuriuose buvo suderintos UAB „Žalgirio loto“ didžiųjų loterijų taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, panaikinimo, taip pat nustatęs, kad šiame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1621-815/2012 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atsakovui Tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Žalgirio loto“ dėl Tarnybos Nutarimų panaikinimo, 2012 m. kovo 14 d. nutartyje (t. VIII, b. l. 40–41) nutarė sujungti administracines bylas Nr. I-1794-281/2012 ir Nr. I-1621-815/2012, suteikiant sujungtajai administracinei bylai Nr. I-1621-815/2012.
II.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) su prašymu (t. I, b. l. 1–7) 2011 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimus, t. y.: 1) Tarnybos (buvusios Komisijos) 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 2) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 3) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo; 4) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 5) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 6) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 7) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 8) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 9) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 10) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 11) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 12) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“.
Prokuratūra prašyme nurodė, kad ji išnagrinėjo Nutarimų, kuriuose suderintos UAB „Žalgirio loto“ parengtos didžiųjų loterijų taisyklės ir loterijos priskirtos momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, atitiktį Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir Loterijų įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatoms; nustačius, kad nurodytuose Nutarimuose patvirtintos loterijų taisyklės pažeidžia imperatyvius Loterijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas) reikalavimus, teikiamas prašymas juos panaikinti kaip iš esmės neteisėtus, savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams. Prokuratūra savo prašymą grindė tokiais argumentais.
1. UAB „Žalgirio loto“ pateikė Tarnybai prašymus suderinti loterijų „Patrink asilą“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“, „Pabučiuok ešerį“, „Milijonierius“, „Milijonierius 3 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2 Lt“, „Kukū“ (toliau – ir Loterijos) taisykles ir priskirti minėtas loterijas momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Tarnyba Nutarimuose nutarė priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti minėtų UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinių loterijų taisykles. Pagal suderintas taisykles visų Loterijų žaidimų esmė analogiška. Pagal taisyklių nuostatas Loterijos vykdomos specialiais kompiuterizuotais momentinių loterijų bilietų platinimo ir tikrinimo įrenginiais – terminalais, kurie statomi viešose vietose, terminaluose yra lietimui jautrus maždaug 50 cm įstrižainės spalvotas ekranas. Žaidėjas įmoka pageidaujamą pinigų sumą monetomis ar/ir banknotais į terminalą. Kompiuterinės sistemos duomenų bazė atidaro žaidėjo sąskaitą su įmokėta pinigų suma, kuri pateikiama terminalo ekrane. Žaidėjas, paspaudęs loterijos pavadinimą terminalo ekrane, išsirenka loteriją. Terminalas pateikia valdymo skydelį su mygtukais komandoms ir bilieto atvaizdą. Paspaudus mygtuką „žaisti“, terminalas fiksuoja bilieto pardavimą, iš žaidėjo sąskaitos nuskaičiuoja bilieto kainą ir pateikia sąskaitos likutį. Žaidėjas terminalu patikrina nusipirktą bilietą, pirštu nutrynęs žaidimo lauką ir atidengęs žaidimo lauke esančius ženklus; jeigu žaidėjas nusipirko bilietą su laimėjimu, terminalas po ženklų atidengimo fiksuoja laimėjusio bilieto pateikimą bendrovei, laimėjimas išmokamas laimėtą sumą įskaitant į žaidėjo sąskaitą. Sąskaitoje esančius pinigus žaidėjas gali bet kada atsiimti, paspaudęs mygtuką „pasiimti“ ir terminalo atspausdintą prašymą-čekį pateikęs laimėjimų išmokėjimo vietoje; laimėjimų išmokėjimo vietoje išmokamos sumos iki 50 Lt imtinai. Dėl didesnių sumų žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovės buveinę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Žaidėjas prašyme-čekyje turi nurodyti banko Lietuvoje atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią pervedami pinigai.
2. Loterijų reglamentavimas Loterijų įstatyme:
Ginčijamais Tarnybos (buvusios Komisijos) nutarimais UAB „Žalgirio loto“ parengtos Loterijų taisyklės buvo priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, todėl atsižvelgiama į Loterijų įstatymo nuostatas dėl minėtų loterijų rūšių. Pagal Loterijų įstatymą loterija – žaidimas pagal taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (2 str.); pagal žaidimo pobūdį momentinė loterija – kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iš karto po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą, momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota, numatyta (3 str.); loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją skirstomos į tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją, netiesioginio ryšio loteriją, telefoninio ryšio loteriją ir internetinio ryšio loteriją (3 str. 3 d.). Pagal Loterijų įstatymo nuostatas tiesioginio ryšio kompiuterinė loterija – kai loterijos bilietai parduodami, laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse, telekomunikacijų ryšiais sujungtus su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. Internetinio ryšio loterija – kai loterijoje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per interneto ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas.
3. Dėl Loterijų sąvokos „bilietas“ neatitikimo Loterijų įstatymo nuostatoms:
Šiuo atveju pagal žaidimų pobūdį UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos neatitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytų momentinės loterijos rūšies požymių, kadangi Loterijų bilietas apibrėžiamas kaip įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, tuo tarpu pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą „Loterijos bilieto“, kaip identifikuojamo įrašo, sąvoką identifikuojamo įrašo turinys yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir/ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir/ar kodas. Vadinasi, identifikuojamasis įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje gali būti tik šio Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto turinio, tuo tarpu momentinėje loterijoje žaidėjas neturi galimybės pasirinkti loterijos bilieto (identifikuojamo įrašo) skaičių ir/ar ženklų, kadangi momentinės loterijos laimėjimas ir jo dydis priklauso nuo to, kokį loterijos bilietą žaidėjas nusipirko, o ne nuo to, kokius skaičius ir/ar ženklus loterijos biliete pasirinko. Atsižvelgiant į tai, kad momentinėje loterijoje žaidėjas negali pats pasirinkti loterijos bilieto skaičių ir/ar ženklų, darytina išvada, kad momentinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, kadangi momentinės loterijos biliete, kaip identifikuojamame įraše, nėra paties žaidėjo pasirinktų skaičių ir/ar ženklų, kas pagal Loterijų įstatymo nuostatas yra būtina identifikuojamojo įrašo turinio dalis. Taigi skundžiamuose Nutarimuose suderintų Loterijų taisyklių sąvoka „bilietas“ neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių, nes tiek momentinės, tiek tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, o ne identifikuojamasis įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje. Loterijų taisyklių bilietų sąvokos prieštarauja Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, kad didžiųjų momentinių loterijų bilietai privalo turėti ne mažiau kaip penkias apsaugos priemones. Patvirtintų Loterijų bilietai neturi tokių apsaugos priemonių.
4. Dėl Loterijų laimėjimų išmokėjimo tvarkos prieštaravimo Loterijų įstatymo reikalavimams:
Pagal Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį piniginiai laimėjimai, viršijantys 5 000 Lt, išmokami tik išrašant banko čekį arba pervedami į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje; piniginiai laimėjimai, neviršijantys 5 000 Lt, laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais. Tuo tarpu Loterijų taisyklėse numatyta, kad laimėjimų išmokėjimo vietoje išmokamos sumos iki 50 Lt imtinai. Dėl didesnių sumų žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovės buveinę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku, žaidėjas prašyme-čekyje turi nurodyti banko Lietuvoje atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią pervedami pinigai. Taigi, šios Loterijų taisyklių nuostatos prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Loterijų įstatymas nereglamentuoja laimėjimo išmokėjimo, o taip pat ir laimėjimą į žaidėjo sąskaitą (laikiną žaidėjo sąskaitą) kompiuterinės sistemos duomenų bazėje. Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas imperatyvas – draudžiama organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką. Taigi Tarnyba, nustačiusi, kad UAB „Žalgirio loto“ parengtos Loterijų taisyklės prieštarauja imperatyviems teisės norminių aktų reikalavimams, turėjo atsisakyti jas derinti.
5. Dėl Loterijų žaidimo esmės atitikimo azartinių lošimų principams:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Tarnybos Nutarimai naikintini, kadangi suderintų Loterijų žaidimo principas pagal žaidimo pobūdį tapatus azartinių lošimų rūšiai lošimų automatais organizavimo principams:
– pirkdamas minėtų Loterijų bilietus terminalu žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito į terminalą įmokėdamas pageidaujamą pinigų sumą (monetomis arba banknotais), ne mažesnę už vieno loterijos bilieto kainą; nurodytų Loterijų taisyklės iš esmės atitinka Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje numatytą azartinių žaidimų rūšį – lošimą automatais, t. y. kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir/arba žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais; lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;
– kompiuterinės sistemos duomenų bazė atidaro žaidėjo sąskaitą su žaidėjo įmokėta pinigų suma (virtualiais pinigais – „kreditais“), kurią terminalas pateikia terminalo ekrane, laukelyje „Likutis“;
– žaidėjui patikrinus bilietą ir nustačius, kad bilietas laimingas, laimėjimas įskaitomas į žaidėjo sąskaitą, kuris gali būti naudojamas kitiems loterijos bilietams įsigyti;
– norėdamas atsiimti pinigų likutį, žaidėjas terminalo ekrane turi paspausti mygtuką „pasiimti“, terminalas atspausdina prašymą-čekį, pagal kurį žaidėjui išmokamas pinigų likutis; tokios pačios taisyklės taikomos žaidžiant automatais – lošėjui baigus žaidimą ir paspaudus mygtuką „Paimti“, atspausdinamas specialus vienkartinis bilietas, kurį pateikus kasoje išmokamas laimėjimas.
5.2. Azartinių lošimų įstatyme nustatyti imperatyvūs ir griežtesni reikalavimai įmonėms, organizuojančioms azartinius lošimus (8, 11, 13, 21 str.), azartinių lošimų organizavimo tvarkai ir vietai (10, 12 str., 15 str. 2 d., 16 str.), negu tai įtvirtinta Loterijų įstatyme. Tarnyba Nutarimuose leido UAB „Žalgirio loto“ išvengti įstatymo leidėjo nustatytų reikalavimų. Azartinių lošimų įstatyme numatyta, kad lošimo įrenginys – lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Būtent tokios sąvokos požymius atitinka įrenginiai, kuriais žaidžiamos Nutarimuose priskirtos Loterijos. Loterijų įrenginiai ne tik vizualiai panašūs, bet ir panašiai veikia kaip lošimų automatai. Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnis nustato imperatyvius reikalavimus lošimų įrenginiams, kurie nebuvo taikyti Loterijų įrenginiams. Pagal suderintas taisykles Loterijų organizavimo vieta – visa Lietuvos Respublikos teritorija. Loterijos bilietų platinimo ir tikrinimo įrenginiai (terminalai) statomi įvairiose viešosiose vietose. Azartinių lošimų įstatymas nustato griežtus reikalavimus lošimo automatais vietoms (10, 12, 15 str.). Dėl azartinių lošimų vietos svarbos visuomeniniams santykiams, žmonių saugumui ir kitoms teisės saugomoms vertybėms yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. birželio 21 d. nutarime. Neribojamas siūlymas žaisti Loterijų, kurios iš esmės atitinka azartinius žaidimus – lošimus automatais, įrenginiais įvairiose viešosiose vietose daro jas lengvai prieinamomis ir skatina lošti neribotą asmenų ratą pagal amžių (pavyzdžiui, nepilnamečius) ir rizikos grupes (pavyzdžiui, priklausomybę nuo azartinių lošimų turinčius asmenis ir kt.), o tai prieštarauja azartinius lošimus reglamentuojantiems norminiams teisės aktams.
5.3. Loterijų įstatymo reikalavimų pažeidimus konstatavo Tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus specialistė išvadose dėl UAB „Žalgirio loto“ prašymų ir siūlė Tarnybai atsisakyti suderinti UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir atsisakyti jas priskirti momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (2010 m. gegužės 13 d. išvadoje Nr. P1-249, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-312, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-313, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-314, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-315, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-316, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-317, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-318, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-319, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-320, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-321, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-322 (toliau – ir Išvados)). Išvados buvo pateiktos Tarnybai 2010 m. birželio 17 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas Loterijų taisyklių suderinimo klausimas, tačiau Tarnyba, nepaneigdama konstatuotų esminių teisės aktų pažeidimų ir motyvuodama, kad 2010 m. birželio 10 d. posėdyje Tarnyba suderino UAB „Žalgirio loto“ analogiškos loterijos taisykles, nusprendė patenkinti UAB „Žalgirio loto“ prašymus priskirti Loterijas momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti Loterijų taisykles. UAB „Žalgirio loto“ neturi licencijos organizuoti azartinius lošimus. Taigi Tarnyba, skundžiamuose Nutarimuose suderinusi UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles ir Loterijas, kurios iš esmės pagal žaidimo principus atitinka azartinius žaidimus automatais, priskyrusi didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, suteikė teisę UAB „Žalgirio loto“ verstis veikla, pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo 8, 10 straipsnių imperatyvius reikalavimus.
5.4. Pagal Loterijų įstatymą Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (23 str. 2 d.), taip pat Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų (24 str. 3 p.). Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, Tarnyba, derindama Loterijų taisykles, privalo užtikrinti jų atitikimą įstatymo nuostatoms. Tarnyba privalo veikti taip, kad nebūtų pažeistas pagrindinis tikslas, kuriam ji buvo įsteigta. Pažymėtina, kad Tarnybos nutarimai yra individualūs administraciniai teises aktai, kurie pagal teisinę galią negali konkuruoti su norminiais teisės aktais, pastariesiems prieštarauti ar kitaip jų neatitikti. Loterijų ir lažybų reglamentavimas yra viešosios teisės sritis, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimo metodas – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama.
5.5. Dėl išvardytų Loterijų įstatymo ir Azartinių lošimų įstatymo pažeidimų Nutarimai yra neteisėti iš esmės, todėl naikintini. Tarnyba veikė ultra vires – individualiais administraciniais aktais neteisėtai sukūrė įstatymų neatitinkantį reguliavimą prižiūrimoje teisinių santykių srityje ir tokiu būdu pažeidė Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus draudimus organizuoti lošimus, pažeidžiant šiame įstatyme nustatytą tvarką, Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgiant į viešosios teisės imperatyvųjį reguliavimo metodą, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, draudžiama, ir į viešąja teise reguliuojamų visuomeninių teisinių santykių ypatumą, kad visuomeniniai (realūs) santykiai susiklosto tik po to, kai yra priimamos juos reglamentuojančios viešosios teisės normos, darytina išvada, kad suderintų Loterijų taisyklės sukuria naują loterijų reguliavimą, kurio nenumato Loterijų įstatymas, ir tai prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo numatytiems reikalavimams.
6. Dėl viešojo intereso pažeidimo:
Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalyje, ši Konstitucijos nuostata perkelta į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, taip pat nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju prokuroras nustatė, kad Tarnybos Nutarimai priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti UAB „Žalgirio loto“ parengtas loterijų taisykles prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Visuomenėje tokie reiškiniai negali būti toleruojami, todėl šis prašymas grindžiamas prokuroro pareiga apginti viešąjį interesą, kad iš neteisėtų veiksmų nekiltų teisė.
7. Dėl termino prašymui paduoti:
Nurodytas ABTĮ 33 straipsnis. Apie ginčijamų Nutarimų priėmimą ir juose suderintų Loterijų taisyklių nuostatas Prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d. iš Tarnybos (2011 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2-T-934) gavus skundžiamus Nutarimus ir juose suderintas UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles, todėl terminas kreiptis į teismą, prašant panaikinti administracinius aktus, prokurorui skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. ir yra nepraleistas.
Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą (t. II, b. l. 140–141) nurodė, kad teismas, nagrinėdamas Prokuratūros reikalavimą panaikinti administracinius aktus, sprendimą turėtų priimti įvertinęs visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tarnyba savo poziciją dėl Nutarimų grindė tokiais argumentais:
1. Pagal Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik kai yra patvirtintos jos taisyklės, o didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Tarnyba. Loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Tarnyba turi teisę ir pareigą revizuoti jų parengtas loterijų taisykles įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, kontekste, o nustačiusi, kad taisyklių forma ar turinys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsisakyti jas suderinti. Taigi Tarnyba, gavusi loterijos organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ prašymą suderinti loterijų, kuriose ketinama naudoti kompiuterių tinklo terminalus, taisykles, patikrino, ar pateiktos taisyklės pirmiausiai atitinka Loterijų įstatymą, po to – kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Tokią Tarnybos pozicija patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1119/2007.
2. Tarnyba po UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti loterijų taisyklių suderinimo, vykdydama savo funkcijas, nustatė, kad, derinant momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles, Loterijų įstatymo normos aiškintos ir taikytos netinkamai. Atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad Tarnybos praktika, derinant loterijų taisykles, nėra statiška ir, esant pagrindui, gali kisti, Tarnyba pakartotinai įvertino Loterijų įstatymo nuostatas ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 36³ straipsniu, 2011 m. sausio 27 d. nutarime Nr. N-19 patvirtino ir viešai paskelbė Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų (toliau – ir Konsultacija), kurioje išdėstė savo poziciją dėl Loterijų įstatymo nuostatų taikymo bilietų formų atžvilgiu. Konsultacijoje nurodyta, kad loterijos bilietai, kaip išspausdinti dokumentai, gali būti platinami tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra momentinės, klasikinės, skaitmeninės ir sportinės. Loterijos bilietai kaip identifikuojami įrašai gali būti platinami tik internetinio ir telefoninio ryšio loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės ir sportinės. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Tarnyba šiuo metu atsisako derinti momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles (Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal UAB „Žalgirio loto“ skundą nagrinėta administracinė byla, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02408-2011-1, dėl Tarnybos 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. N-274).
3. Įvertinus Azartinių lošimų įstatyme ir Loterijų įstatyme pateiktas sąvokas, akivaizdu, kad tiek loterija, tiek lošimas pagal savo požymius yra panašūs žaidimai – laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, rizikuojama netekti piniginės įmokos, žaidėjas siekia piniginės naudos ir kt. Tačiau šiuo atveju pažymėta, kad, nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Taigi azartiniai lošimai ir loterijos Lietuvos Respublikos teisės aktuose laikytini iš esmės skirtingais žaidimais. Norint konstatuoti, kad organizuojant momentinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją iš esmės organizuojami azartiniai lošimai lošimo automatais, būtina nustatyti, ar žaidimas turi visus nustatytus azartinio lošimo požymius bei ar naudojamas įrenginys atitinka lošimo automatų požymius, nustatytus Azartinių lošimų įstatyme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žalgirio loto“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į Prokuratūros prašymą (t. IV, b. l. 31–36) nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo Prokuratūros prašymą atmesti, pateikė tokius argumentus:
1. Prokuratūra prašyme teismui nurodo, kad Nutarimai, priimti 2010 m. birželio 17 d., jai nebuvo žinomi iki 2011 m. lapkričio 18 d. Su tokia Prokuratūros pozicija Bendrovė nesutinka, kadangi Prokuratūra, pasinaudojusi savo statusu, nekreipia jokio dėmesio į labai ženklų termino praleidimą ir mėgina daryti įtaką valstybinės institucijos sprendimams bei siekia paveikti privataus verslo įmonę. Tarnyba visus savo nutarimus iš karto skelbia viešai savo interneto tinklalapyje www.vlpk.lt. Visi skundžiami Nutarimai buvo paskelbti viešai dar 2010 m. birželio mėnesį, todėl keista Prokuratūros pozicija ir nesuprantamas noras praėjus net 1,5 metų iškelti teisme bylą dėl privataus verslo įmonės veiklos. Bendrovės nuomone, ABTĮ nustatytas 1 mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas yra akivaizdžiai pažeistas, nekreipiant dėmesio į įstatyme sureguliuotas taisykles, turinčias užtikrinti santykių stabilumą bei aiškumą, šios administracinės bylos iškėlimas po 1,5 metų įneša painiavą ir iškreipia sureguliuotus santykius.
2. Prokuratūros prašymas grindžiamas ABTĮ 56 straipsniu, tačiau Prokuratūra prašyme teismui turi labai aiškiai nurodyti viešojo intereso buvimą ir būtinybę jį ginti. Toks pagrindas turi būti teisiškai pagrįstas, pažeidimas turi realiai egzistuoti, jis turi būti nustatytas atlikus tyrimą, pažeidimas turi turėti esminės reikšmės ne siaurai verslo grupei, o visuomenei, valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju Prokuratūra dėl viešojo intereso pažeidimo nurodo, kad patvirtintos Loterijų taisyklės neva prieštarauja Loterijų įstatymui ir Loterijos savo pobūdžiu yra panašios į lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. Taigi pažeidimas konstatuojamas atliekant įstatymų aiškinimą bei lyginant skirtingų įstatymų nuostatas. Kitoks viešojo intereso pažeidimas prašyme nenurodytas. Taigi Prokuratūra neturi teisinio pagrindo teikti prašymą teismui pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, nes ginamas viešas interesas yra menamas, neturi jokios reikšmės nei visuomenei, nei valstybės teisėms.
3. Didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijų taisyklės („Patrink asilą“, „Dosnus mažylis“ ir kt.) Tarnybai teiktos suderinimui nuo 2010 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į Tarnybos pastabas, šios taisyklės praktiškai buvo perrašytos iš naujo keletą kartų. Rengiant naujos redakcijos taisykles atsižvelgta į visas gautas pastabas, įvertinti visi kiti reikalavimai, nurodytos taisyklės nuo 2010 m. kovo 8 d. iki jų patvirtinimo 2010 m. birželio 17 d., Tarnybai teiktos 9 kartus, Tarnyba preciziškai tikrindavo naujai pateiktas taisykles, nuolat teikdavo pastabas net dėl nereikšmingų nuostatų. UAB „Žalgirio loto“ atliko labai didelės apimties darbą, reikalaujantį kruopštumo, atidumo, specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos loterijų srityje, tačiau iš Prokuratūros pateiktos medžiagos galima susidaryti priešingą nuomonę: akivaizdu, kad Tarnyba Prokuratūrai pateikė dalį medžiagos. Prokuratūros teiginiai, esą, Tarnyba nekreipė dėmesio į savo administracijos prieštaravimus, neatitinka tikrovės. Tik ištaisius visus reikalavimus (net ir smulkiausius) Tarnyba patvirtino ginčijamas Loterijų taisykles.
4. Prokuratūra savo reikalavimą susieja su vienos Tarnybos darbuotojos parengtomis išvadomis. Buvusi Licencijų ir leidimų skyriaus vyresnioji specialistė V. C., žemiausios grandies tarnautoja, kiekvienu atveju rengdavo išimtinai neigiamas išvadas, jas tiesiog perrašydama, todėl suteikti Išvadoms pranašumą nėra jokio pagrindo, nes tai tėra Tarnybos darbuotojos subjektyvi nuomonė, kuri nebuvo argumentuota per Tarnybos posėdžius, be to, Išvadų nepatvirtinto nė vienas minėtos darbuotojos vadovas. Taigi Prokuratūra savo reikalavimą grindžia nepatikimais dokumentais, turinčiais menką įrodomąją galią, kurie gauti pažeidžiant teisės aktus, tačiau mėgina suteikti Išvadoms ypatingą reikšmę. Vadovaujantis Tarnybos (buv. Komisija) darbo reglamentu, patvirtintu 2008 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-108, skyriaus specialistas neturėjo teisės savarankiškai teikti išvadas Komisijai (28.2 punktas), o Tarnybos (buv. Komisija) administracijos nuostatai taip pat draudė žemiausio rango tarnautojui savarankiškai teikti Komisijai išvadas. Tokias išvadas, kuriomis remiasi Prokuratūra, gali teikti tik Tarnybos direktorius.
III.
Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjai) su 2010 m. liepos 19 d. skundu (t. V, b. l. 1–19) ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. patikslintu skundu (t. V, b. l. 45–63) kreipėsi į teismą, prašydami:
panaikinti Tarnybos (buv. Komisijos) Nutarimų 1 ir 2 punktus, kuriuose buvo suderintos Loterijų taisyklės ir Loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai;atlyginti pareiškėjams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino skunde nurodė, kad Nutarimai neatitinka loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimti Tarnybai tinkamai neįvertinus specialių įrenginių – elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų (toliau – ir EITVM) – panašumų į lošimų automatus, Tarnybos vykdomos lošimų priežiūros ir kontrolės, neigiamų socialinių ir EITVM terminalų paplitimo rinkoje ekonominių pasekmių, tarptautinės ir užsienio valstybių EITVM naudojimo praktikos, kad šios priežastys lemia būtinybę panaikinti Nutarimus ir jų pagrindu patvirtintas Loterijų taisykles. Pareiškėjų skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. UAB „Žalgirio loto“ 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymuose prašė Tarnybą patvirtinti Loterijų taisykles ir priskirti Loterijas didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Tarnyba 2010 m. birželio 3 d. surengė diskusiją dėl EITVM naudojimo, organizuojant loterijas ir lažybas, galimybę. Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad aptariama įranga turi daug panašumų su lošimo automatais, kuriuos galima naudoti tik lošimo namuose (kazino) ir automatų salonuose, o lošti jais gali tik pilnametystės sulaukę asmenys; pasisakiusiųjų nuomone, tokių įrenginių naudojimas organizuojant loterijas sudarytų nepagrįstai palankias konkurencijos sąlygas juos eksploatuojančiai bendrovei, iškreiptų santykį tarp lošimo rūšių segmentų ir iš esmės sudarytų sąlygas organizuoti lošimus pavieniais lošimų automatais, neribojant nei minimalaus jų skaičiaus, nei pastatymo vietų, kuriuose galėtų dalyvauti ne tik suaugusieji, bet ir nepilnamečiai. Tarnyba 2010 m. birželio 17 d. posėdyje svarstė UAB „Žalgirio loto“ prašymus suderinti Loterijų taisykles ir priskirti juos momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Nepaisant prieštaravimų, Tarnyba priėmė Nutarimus ir tenkino UAB „Žalgirio loto“ prašymus priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti Loterijų taisykles.
2. Tarnyba priimtuose Nutarimuose nusprendė, jog UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos atitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą loterijos rūšį, būtent – momentinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją – ir tuo pagrindu, suderinusi Loterijų taisykles, pažeidė Loterijų įstatymo 10, 13 straipsnius bei Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punktą. Atsakovė tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių bei visų EITVM terminalų požymių, kurie liudija apie šių terminalų panašumą į lošimo automatus, kurių įteisinimo ir eksploatavimo ypatingai griežtus reikalavimus ir ribojimus įtvirtina Azartinių lošimų įstatymas, taip pat nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Priimdama Nutarimus, atsakovė, remiantis Tarnybos darbo reglamentu, patvirtintu 2004 m. birželio 17 d., neužtikrino lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (5.1 p.), žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (5.2 p.), tuo pažeidė esminius teisės aktuose jai priskirtus veiklos tikslus. Priėmus Nutarimus, buvo pažeista visuomenės ir lošėjų (žaidėjų) tinkama (veiksminga) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų pasekmių, kas neišvengiamai sąlygos probleminio lošimo paplitimo padidėjimą bei patologinių lošėjų atsiradimą, taip pat iškreips sąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų ir loterijų rinkoje.
3. UAB „Žalgirio loto“ organizuojamų Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, kadangi ketinamų organizuoti Loterijų bilietai neturi nurodytų apsaugos priemonių ir negali objektyviai turėti, tokios nuomonės laikosi ir Tarnybos specialistai, Išvadose konstatavę, kad „UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisyklėse vartojama „bilieto“ sąvoka neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių. Loterijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reguliavimo apimtyje būtinas loterijos požymis yra bilieto įsigijimas, tuo tarpu organizuojant žaidimą per EITVM terminalus loterijos bilietas Loterijų įstatymo prasme apskritai nėra sukuriamas ir perkamas–parduodamas. Pagal Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą momentinės loterijos atveju loterijos bilietą būtina ne tik nusipirkti, bet ir jį patikrinti, kas žaidžiant su EITVM nėra objektyviai įmanoma. Loterijų taisyklėse įtvirtinti laimėjimo išmokėjimo būdai prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytiems galimiems loterijos laimėjimų išmokėjimo būdams; pavyzdžiui, pagal loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 9.1. punktą žaidėjui iš karto gali būti išmokami laimėjimai tik iki 50 Lt, kadangi dėl didesnės kaip 50 Lt sumos atsiėmimo žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į Bendrovę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Taigi 50 Lt viršijantis laimėjimas žaidėjui bus pervedamas banko pavedimu arba pašto perlaida ir tai užtruks iki 30 dienų nuo pareikalavimo (pagal loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 9.3. punktą bet kokio dydžio likutis išmokamas žaidėjui ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo žaidėjo kreipimosi į Bendrovę).
4. Dėl Nutarimų prieštaravimo poįstatyminiams teisės aktams:
4.1. Pagal Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisykles, juridinis asmuo, turintis licenciją organizuoti loteriją, gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik kai yra patvirtintos šios loterijos taisyklės (26 p.), loterijų taisyklių suderinimą atlieka licencijas išdavusi institucija (27 p.), licencijas išduodanti institucija privalo atsisakyti suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir šių taisyklių nuostatų (28 p.). UAB „Žalgirio loto“ 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. pateiktuose prašymuose suderinti Loterijų taisykles prašė Loterijas priskirti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, t. y. siekė, kad Tarnyba pripažintų, jog organizuojamos Loterijos atitinka visus Loterijų įstatyme nustatytus internetinio ryšio loterijos kriterijus. Taigi, priimdama ginčijamus Nutarimus, Tarnyba privalėjo nustatyti, ar UAB „Žalgirio loto“ suderinimui pateiktose Loterijų taisyklėse yra visi įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai priskiriami požymiai, o jų nesant – teisės aktuose nustatyta tvarka atsisakyti suderinti Loterijų taisykles.
4.2. Atlikus nuodugnią Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateiktą internetinio ryšio loterijos apibrėžimo bei Tarnybai suderinimui pateiktų „Milijonierius 3 Lt“ loterijos taisyklių analizę, darytina išvada, kad UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos nėra ir negali būti pripažįstamos didžiąja momentine internetinio ryšio loterija, kadangi neatitinka esminių internetinio ryšio loterijos požymių, todėl Tarnyba privalėjo nederinti pateiktų Loterijų taisyklių. Pažymėtina, kad Nutarimuose Loterijos priskirtos ne didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, kaip prašė prašymą derinimui paduodantis ūkio subjektas, tačiau Tarnyba savo iniciatyva, nenurodydama motyvų, pakeitė prašymo turinį ir nusprendė Loterijas priskirti didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, o toks Tarnybos elgesys neatitinka Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamento 4 ir 80 punktų. Tarnyba privalėjo vertinti, ar UAB „Žalgirio loto“ pateiktose Loterijų taisyklėse apibūdinti žaidimai atitinka didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšį ir, atitinkamai, neperžengiant pateiktame prašyme nustatyto teisinio reikalavimo ribų, priimti tai patvirtinantį arba paneigiantį nutarimą, o ne savarankiškai (ex officio) keisti pateikto prašymo reikalavimą bei spręsti dėl Loterijų taisyklių atitikimo kitai loterijos rūšiai. Be to, Loterijos negalėjo ir neturėjo būti priskiriamos nei kompiuterinės loterijos, nei internetinės loterijos rūšiai, kadangi savo esme ir požymiais yra panašesnės ne į loteriją, o į azartinius lošimus, kurių reglamentavimas priskirtinas Azartinių lošimų įstatymo reguliavimo sričiai. Tuo tarpu EITVM naudojimas Lietuvoje nėra reglamentuotas nei Loterijų įstatyme, nei Azartinių lošimų įstatyme.
5. Nutarimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi: Išvadose siūlyta atsisakyti suderinti ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir atsisakyti priskirti Loterijas momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Tarnyba priėmė priešingus Nutarimus; Nutarimuose priimti sprendimai yra grindžiami tik prielaidomis, spėlionėmis ir faktiniais duomenimis nepagrįstais teiginiais, be to, jie prieštarauja ir Tarnybos specialistų pateiktų derinti Loterijų taisyklių nuodugnios analizės metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, kurie buvo pateikti Išvadose.
6. Pagal Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamentą posėdžio sprendimai įforminami nutarimais, nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik kai medžiaga informacinė ir nereikia Tarnybos sprendimo (76 p.), įforminant posėdyje priimtus sprendimus nutarimu (individualiu teisės aktu), jie turi atitikti 80 punkte nurodytus reikalavimus. Ginčijami Nutarimai nėra įforminti minėto darbo reglamento 76 ir 80 punktuose nustatyta tvarka, dėl to yra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas panaikinti Nutarimus.
7. Pareiškėjai nurodo požymius, patvirtinančius pareiškėjų argumentus, kad EITVM panašūs į azartinių lošimų automatus, remiasi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Loterijų įstatymo 3 straipsniu, be to, pabrėžia, kad 2010 m. birželio 17 d. vykusiame Tarnybos posėdyje Tarnybos direktorius pažymėjo, kad EITMV įrenginys yra plataus panaudojimo, kurį galima sėkmingai naudoti tiek platinant loterijos bilietus, tiek kaip lošimo automatus, t. y. toks Tarnybos direktoriaus vertinimas rodo, kad EITMV paskirtis nėra iki galo aiški: šiuo lošimo įrenginiu (automatu) organizuojami žaidimai (lošimai) gali būti priskiriami tiek loterijoms, tiek azartiniams lošimams. Pareiškėjai taip pat nurodo EITVM ir lošimų automatų veikimo principų panašumus, remiasi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi, paaiškina, kad šiuo atveju atsitiktinumą formuoja gamintojas, priešingai negu lošimų automatuose, todėl bus neįmanoma patikrinti, ar nėra piktnaudžiavimo atvejų, tai pat pateikia argumentus dėl EITVM ir lošimų automatų vizualaus panašumo.
8. Skundžiami nutarimai iškreipia konkurencijos sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnį viešojo administravimo subjekto pareiga, vykdant pavestus uždavinius, yra užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės galima tais atvejais, kai skirtingų konkurencijos sąlygų nustatymo nėra įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Analizuojant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad konkretūs reikalavimai, kurių įgyvendinimas pateisina skirtingų konkurencijos sąlygų buvimą, turi būti įtvirtinti tik įstatymo lygmens teisės akte. Nagrinėjamu atveju skirtingas EITVM ir lošimo automatų reglamentavimas nėra nustatytas jokiuose įstatymuose. Tarnyba, Nutarimuose nustačiusi skirtingas reguliavimo sąlygas veikimo principais, panaudojimo tikslu bei išoriškai panašiems lošimų įrenginiams bei taip privilegijuodama tam tikrus ūkio subjektus, sudarė sąlygas iškreipti azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Be to, taikant loterijų teisinį režimą EITVM terminalais žaidimus organizuojantiems ūkio subjektams, yra suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų azartinių lošimų operatorių atžvilgiu, kadangi azartinių lošimų operatoriams, kurių veikla yra reglamentuota Azartinių lošimų įstatyme, yra taikomi griežtesni įstatymų reikalavimai, pavyzdžiui, nuosavam kapitalui, lošimo organizavimo vietoms, reikalavimai įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos priemones, reikalavai amžiaus cenzui, kitokia mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sistema, kitoks privalomas laimėjimų išmokėjimo procentas, reklamos ribojimai. EITVM terminalams netaikomi nepilnamečių ir/ar probleminių lošėjų apsaugos reikalavimai, šie terminalai gali būti pastatyti bet kurioje viešoje vietoje, nėra nustatytas minimalus ir maksimalus vienai lošimo organizavimo vietai įrenginių skaičius. Ginčijamų Nutarimų pagrindu priskyrusi EITVM žaidimų terminalus prie loterijų organizavimo (bilietų platinimo) įrangos, Tarnyba sudarė galimybes organizuoti žaidimus, kurie panašūs į azartinius lošimus, tiems ūkio subjektams, kurie neatitinka Azartinių lošimų įstatyme nustatytų reikalavimų ir neturi azartinių lošimų organizatoriaus licencijos. Dėl Nutarimuose nustatyto teisinio reguliavimo kyla grėsmė, kad valstybė praras dalį azartinių lošimų mokesčio, kadangi vadovaudamiesi šiuo ydingu precedentu ir daugiau azartinių lošimų organizatorių turės teisę reikalauti priskirti jų valdomus žaidimų įrenginius, pagal išorinius ir vidinius požymius panašius į lošimo automatus, prie loterijų žaidimų ir taip vengti azartinių lošimų mokesčių. Dėl to operatoriai, organizuojantys lošimus lošimo automatais, negalės konkuruoti ir bus priversti mažinti šių įrenginių pasiūlą rinkoje, kas tiesiogiai sąlygos mažiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą.
9. Dėl netinkamo Tarnybai priskirtų funkcijų vykdymo:
9.1. Dėl aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimo:
9.1.1. Pagal Tarnybos (buv. Komisijos) nuostatų 6.11 punktą, Tarnybai suteikta teisė nustatyti, kuriai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus požymius, tačiau nei Loterijų įstatyme, nei Azartinių lošimų įstatyme, nei minėtuose nuostatuose ar Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamente nenustatyta, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaujantis tai turėtų būti padaryta. Skundo padavimo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė ir konkrečių reikalavimų loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėms, tik Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienintelis reikalavimas, kad tokia duomenų bazė turi būti dubliuojama, tačiau nėra numatyta jokių specialių taisyklių, kur turėtų būti pastatyti loterijų kompiuteriniai serveriai, ar kokie kriterijai taikomi jų darbo kokybės bei tinkamos priežiūros užtikrinimui.
9.1.2. EITVM statusas ir savybės nėra konkrečiai apibrėžtos galiojančių loterijų ar azartinių lošimų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl negalima tiksliai kvalifikuoti tokio pobūdžio žaidimo įrenginių, kaip patenkančių į loterijų ar azartinių lošimų teisinio reguliavimo sritį. Esant įstatymų prieštaravimui (neaiškumui), formaliai šiuos įrenginius leidžiant priskirti tiek loterijų, tiek azartinių lošimų reguliavimo sričiai, privaloma atsižvelgti į turinio viršenybės prieš formą principą. Pagal savo veikimo pobūdį, išvaizdą, sukeliamas emocijas (azartiškumą) bei galimas neigiamas socialines pasekmes asmeniui (lošėjui ar žaidėjui), EITVM yra labiau panašūs į lošimo automatus nei į bilietų pardavimo, tikrinimo ir laimėjimų išmokėjimo įrenginius (jie patys savaime net neišmoka laimėjimų), todėl jų naudojimo įteisinimui dabartinio reglamentavimo, numatyto Loterijų įstatymo nuostatuose, nepakanka. Loterijų įstatyme reglamentuojamai loterijų organizavimo veiklai taikytinas reguliavimo principas – draudžiama viskas, išskyrus tai, kas yra leista Loterijų įstatyme. Momentinių loterijų platinimas, naudojant EITVM įrenginius, nėra expressis verbis nustatytas Loterijų įstatyme, dėl ko pripažintinas kaip draustinas, o Nutarimai (poįstatyminiai teisės aktai), įteisinantys jų naudojimą, prieštarauja Loterijų įstatymui. Taigi Tarnyba, priėmusi Nutarimus, pažeidė savo kompetencijos ribas, t. y. veikė ultra vires.
9.1.3. 2009 metų veiklos ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) Tarnyba pati išskyrė vieną iš šiuo metu Lietuvos lošimų rinkoje dažnai pasitaikančių problemų – lošimų organizavimą, prisidengus kitos veiklos organizavimu. Tarnybos nuomone, 2009 m. išryškino lošimo rūšių asimiliacijos tendenciją, t. y. siekimą kurti ir realizuoti tokias lošimo taisykles, kad lošimas pagal išorinius požymius būtų panašus į kitų rūšių lošimus, tokiu būdu vieno lošimo segmento bendrovės siekia privilioti kito segmento lošėjus arba „pajauninti“ lošėjų amžių tais atvejais, kai lošimai, pagal išorinius požymius panašūs į stalo lošimus, organizuojami lažybų punktuose (tokiu atveju juos gali lošti asmenys, jaunesni negu 21 m.; tačiau net identifikavusi tokią problemą, Tarnyba nusprendė, kad UAB „Žalgirio loto“ organizuojami žaidimai pilnai neatitikdami nė vienos iš Loterijų įstatyme įtvirtintų loterijos rūšių požymių, yra loterijos, o ne azartiniai lošimai.
9.1.4. Pažymėtina, kad neaiškaus teisinio reglamentavimo problemą bei naujo teisinio reglamentavimo poreikį pripažįsta ir pati Tarnyba (pavyzdžiui, 2010 m. birželio 17 d. posėdyje). Tarnyba, išskyrusi azartinių lošimų bei loterijų reguliavimo trūkumus, privalėjo ex officio imtis aktyvių veiksmų, inicijuodama reikalingų įstatymų ir susijusių teisės aktų pakeitimų ir/ar papildymų projektus, siekiant užpildyti teisinio reguliavimo spragas bei konkrečiai (specifiškai) įtvirtinant aiškų ir skaidrų EITVM reglamentavimą. Tik atsiradus įstatymo leidėjo nustatytam teisiniam pagrindui (įstatyminiam reglamentavimui), Tarnyba galėtų įgyti teisę spręsti dėl teisės suteikimo/nesuteikimo konkrečiam organizatoriui naudoti EITVM bei suderinti/nesuderinti jo parengtas EITVM naudojimo taisykles, organizuojant jo parengtus žaidimus.
9.2. Dėl Tarnybos neveikimo:
9.2.1. Remiantis Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsniu būtent Tarnyba įpareigota rūpintis lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo vystymu, teisine kontrole bei imtis aktyvių veiksmų užpildyti susidariusias įstatymų spragas jos administruojamoje veiklos srityje, būtent – azartinių lošimų ir loterijų reglamentavime. Ataskaitoje iškėlusi problemas, susijusias su neaiškiu ir tobulintinu azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimu, Tarnyba nesiėmė atitinkamų veiksmų šiai problemai išspręsti. Nors Tarnyba parengė Loterijų įstatymo pakeitimo projektą, tačiau, atlikus išsamią jo analizę, darytina išvada, jog teisinis reglamentavimas nėra tinkamai patobulintas; projekte išplečiamas sąvokų sąrašas, įtraukiama nauja sąvoka „loterijos įrenginys“, tačiau iš jos turinio nėra aišku, ar loterijos įrenginiu yra laikomas ir EITVM. Taigi, minėtame projekte nėra panaikinti pareiškėjų skundo padavimo metu galiojusio Loterijų įstatymo trūkumai bei spragos, kadangi nėra išsprendžiamas aktualiausias klausimas – kuriai loterijų rūšiai priskiriami EITVM lošimo terminalai ir ar iš viso, Tarnybos nuomone, šie lošimo įrenginiai yra priskiriami loterijoms. Toks Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakingo už tinkamą loterijas ir azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų bazės sukūrimą, neveikimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, efektyvumo ir subsidiarumo principus. Be to, neefektyvus Tarnybos pagrindinių funkcijų vykdymas turi neigiamą poveikį tiek lošimus bei loterijas organizuojančių ūkio subjektų veiklai, tiek lošėjams ir žaidėjams, kadangi nėra užtikrinamas rinkos skaidrumas bei viešumas, aiškus azartinių lošimų ir loterijų teisinis reglamentavimas, o, svarbiausia, veiksminga ir reali lošėjų ir žaidėjų bei visuomenės (ypač jos pažeidžiamiausių grupių) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų padarinių.
9.2.2. Tarnybos neveiklumą bei jos funkcijoms priskirtų uždavinių nevykdymą patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2008 m. rugsėjo mėn. atlikto Tarnybos (buv. Komisijos) audito ataskaita, kurioje, nurodydama Tarnybos veiklos trūkumus, Valstybės kontrolė pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nepakankamai išsamiai ir aiškiai reglamentuoja azartinių lošimų ir loterijų rūšis, efektyvinant Tarnybos veiklą ir siekiant išvengti subjektyvumo, priimant esminius sprendimus, būtina įtvirtinti aiškius kriterijus objektyviam naujos loterijos ar azartinio lošimo rūšies nustatymui. Nors ši problema buvo iškelta 2008 m., tačiau pareiškėjų skundo padavimo metu Tarnyba dar nebuvo priėmusi jokių loterijų ar azartinių lošimų rūšių atskyrimo taisyklių ar rekomendacijų bei nebuvo pateikusi atitinkamų pasiūlymų situacijos gerinimui bei veiklos skaidrinimui įstatyminiu lygmeniu.
10. Dėl EITVM naudojimo neigiamų socialinių aspektų:
10.1. Dėl netinkamos vartotojų teisių apsaugos:
10.1.1. Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos vienas iš svarbiausių viešosios politikos azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimo prioritetų yra vartotojų teisių apsauga. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau ir direktyva Nr. 2005/29/EB) numatytas draudimas klaidingai neatskleisti informacijos, kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas yra laikomas ir informacijos pateikimas neaiškiai, neįskaitomai ir dviprasmiškai. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė vartotojo teisė gauti visapusišką ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas. Azartinių lošimų, prie kurių priskirtinos ir loterijos, sritis turi ypatingą poveikį visuomenei, todėl visuomenė, kaip vartotojų visuma, turėtų būti apsaugota nuo klaidinančios informacijos apie azartinių lošimų (žaidimų) taisykles; šioje srityje vartotojų interesai yra itin jautrūs ir lengvai pažeidžiami, todėl visa pateikiama informacija turėtų būti aiškiai suprantama.
10.1.2. Nutarimuose suderintos Loterijų taisyklės neatitinka tokioms taisyklėms keliamų turinio ir formos reikalavimų, jose yra daug neaiškių, viena kitai prieštaraujančių ir vartotojus klaidinančių nuostatų. Pavyzdžiui, loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 4.2. punkte yra vartojama sąvoka „loterijos bilietų pakelis“, kuri nėra apibrėžta taisyklėse vartojamų sąvokų dalyje; minėtoje nuostatoje yra blanketinė nuoroda į taisyklių 6.3 punktą, kas galėtų suponuoti, kad ten bus pateiktas šios sąvokos paaiškinimas, tačiau minėtas apibrėžimas nėra pateikiamas. Pats žodis „pakelis“ sukelia asociacijas su popierinių bilietų sankaupa, t. y. asocijuojasi su materialiu bilietu, todėl susidaro įspūdis, kad Loterijų terminaluose bus talpinami materialūs popieriniai loterijų bilietai. Tuo tarpu atlikus elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų gamintojo „The Global Draw“ pateiktos produkto apžvalgos analizę konstatuotina, kad šiuo atveju „loterijos bilietų pakelis“ yra užprogramuojamas kompiuterinėje programoje ir neturės jokios materialios išraiškos. Dėl klaidingo minėtos sąvokos vartojimo ir neišaiškinimo kyla pagrįstų abejonių, dėl to atsiranda galimybė, kad vartotojas susipainios.
10.1.3. Loterijų taisyklėse numatyta nuostata apie bilietų numeracijos tvarką vartotojui taip pat gali būti neaiški – prie pateiktų sąvokų išaiškinimo nėra aprašoma sąvoka „serija“, todėl vidutiniam vartotojui gali būti neaišku, kuo skiriasi taisyklių 6 dalyje vartojamos sąvokos „pakelis“ ir „serija“, kodėl numatytas skirtingas bilietų skaičius. Darytina išvada, kad, priėmusi ginčijamus Nutarimus, Tarnyba netinkamai išanalizavo derinimui pateiktas Loterijų taisykles, kas lemia pagrįstą riziką, jog neaiškios ir netinkamai suformuluotos Loterijų taisyklių sąvokos gali paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl lošimo, kurio kitu atveju jis galbūt nebūtų priėmęs.
10.1.4. Nutarimai, kuriuose Tarnyba suderino Loterijų taisykles ir priskyrė jas būtent prie loterijų, pažeidžia ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatas bei nepilnamečių interesus. Minėto įstatymo 4 straipsnyje pateiktas viešos informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, sąrašas ir pagal 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą informacija, susijusi su azartiniais lošimais, tame tarpe ir loterijomis (skatinanti lošti, dalyvauti tokiuose lošimuose), priskiriama prie neigiamą įtaką nepilnamečiams darančios informacijos. Nutarimuose praplečiamas loterijas organizuojančių įmonių ratas, kadangi sudaromos galimybės nevaržomai veikti žaidimus EITVM terminalais organizuojantiems ūkio subjektams, tokiu būdu nepilnamečiams sudaromos palankesnės sąlygos ir didesnė prieiga prie loterijų, taip pat gausesnė ir intensyvesnė informacijos, susijusios su azartiniais lošimais ir žaidimais, sklaida. Lošimų organizatorių susitikimo, įvykusio 2010 m. liepos 13 d., su Tarnybos pareigūnais dėl ginčijamų Nutarimų teisinių aspektų metu Tarnybos (buv. Komisijos) pirmininkas pateikė nuomonę, kad, esą, Loterijos nepatenka į Nepilnamečių apsaugos įstatymo reglamentavimo sritį. Šis argumentas yra neteisingas, atsižvelgiant į minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pažymėtina, kad neužtikrinus tinkamo EITVM terminalų reguliavimo ir nenustačius tokių pat griežtų reglamentavimo taisyklių, kokios taikomos azartinių lošimų sektoriuje, padidės lošimo paslaugų prieinamumas, patrauklumas, padidės žaidimų greitis, sustiprės prasilošimo bei priklausomybės nuo momentinės loterijos atsiradimo rizika, atsiras daug daugiau galimybių žaisti azartinius lošimus. Tokiu būdu nukentės nepilnamečių interesai, kadangi didesnė informacijos apie lošimus sklaida skatins jų norą lošti bei jų azartiškumą.
10.2. Dėl priklausomybės azartiniams lošimams didinimo:
10.2.1. EITVM gamintojo apžvalgoje teigiama, kad EITVM naudojimas nedidina priklausomo elgesio, kuris gali atsirasti naudojant lošimo automatus, kad paprastai EITVM yra naudojami ten, kur nėra legalizuoti kiti elektroniniai azartinių lošimų įrenginiai, tokie kaip lošimo automatai. Su tokia gamintojo pozicija negalima sutikti, kadangi Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje yra atlikta daug studijų įrodančių, kad EITVM turi žalingą poveikį, gali sukelti lošiantiems asmenims priklausomybę bei sąlygoti probleminio lošimo atsiradimą bei paplitimą; remiantis JAV ir Kanadoje atliktų studijų rezultatais, patologinė priklausomybė nuo žaidimo EITVM terminalais šiose valstybėse išsivysto daug greičiau negu nuo kitų azartinių žaidimų – per vienerius metus. Kaip viena iš didesnių EITVM keliamų grėsmių įvardijamas lošiančių žmonių susižavėjimas ir įsitraukimas į akimirksnio ir nenutrūkstantį lošimą (žmonės nelinkę laukti vieną ar dvi savaites loterijų rezultato). Vizualinis stimulas, pasikartojantis ir nenutrūkstantis žaidimas – visa tai sudomina, įtraukia žaidėjus. Be to, mokslininkai taip pat pažymi, kad priklausomybę nuo EITVM sąlygoja ne žmogaus alkoholizmo, depresijos ir kitos problemos, tačiau pats socialinis aspektas bei stimuliuojantis mašininio lošimo efektas. Dar vienas mokslininkų minimas EITVM keliamas efektas – „tuoj būsiančio“ laimėjimo; tai būsena, lošėjui sukelianti jausmą, kad jo laimėjimas yra neišvengiamas, tereikia truputį daugiau pasistengti ir neprarasti kantrybės. Tokiu būdu, nepaisant visų finansinių praradimų, žaidėjas yra motyvuojamas tęsti žaidimą – jam atrodo, kad jis tuoj laimės ir tai skatina nemesti žaidimo. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, priklausomybė nuo EITVM organizuojamų lošimų kelia daug didesnę grėsmę, kadangi būdami atskira azartinių lošimų forma, jie suteikia galimybę pirkėjams žaisti nenutrūkstamai dėl didelio prizo. Pripratimas prie EITVM taip pat pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms: nepaisant gyvenimiškos patirties, senjorai daug aktyviau įsitraukia į vadinamuosius sėkmės žaidimus, kadangi yra patiklesni; remiantis tyrimu, senjorams tokie žaidimai užpildo jų socialinio bendravimo spragą, įkvėpia, tačiau kartu įtraukia juos bei sukelia priklausomybę.
10.2.2. Tarnyba priėmė ginčijamus Nutarimus, neįvertinusi jų socialinių, ekonominių ir kitų pasekmių, neišsiaiškinusi lyginamosios teisėtyros požiūriu EITVM teisinio reglamentavimo kitose valstybėse, neatlikusi jokio tyrimo, su kokiomis problemomis buvo susidurta tokių renginių eksploatavimo praktiką turinčiose Europos Sąjungos ir kitose Vakarų valstybėse, kaip šios problemos yra sprendžiamos. Dėl Nutarimų priėmimo žymiai padidėja rizika, kad Lietuvoje nebus tinkamai valdoma lošimų keliama socialinė rizika ir kad Lietuvoje iškils tokios pačios problemos, kaip ir kitose valstybėse, susidūrusiose su EITVM, ir tai sąlygos žalingų socialinių pasekmių atsiradimą.
11. Pareiškėjai taip pat paaiškina, kaip reglamentuojamas EITVM naudojimas kitose valstybėse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Čekijoje, Italijoje, Graikijoje, taip pat atskirose JAV valstijose, Kanados provincijose.
4. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad Nutarimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti teisės aktų normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bei Tarnybos darbo reglamento nuostatų. Skundžiamų Nutarimų forma bei turinys atitinka jiems keliamus reikalavimus, kadangi Nutarimuose nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis jie pagrįsti, taip pat nurodyta svarstytų klausimų esmė, suformuluotos suteikiamos teisės UAB „Žalgirio loto“. Tarnyba (buv. Komisija) darbo reglamente nutarimo formą įtvirtino, vadovaudamasi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis. Bet kokiu atveju nutarimo forma neturi esminės įtakos konstatuojant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žalgirio loto“ atsiliepime į pareiškėjų Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundą (t. VII, b. l. 17–19) nurodė, kad su skundu nesutinka, pateikė tokius argumentus.
1. Didžiųjų momentinių internetinio ryšio loterijų („Patrink asilą“ ir kt.) taisyklės Tarnybai suderinimui buvo teikiamos nuo 2010 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į Tarnybos administracijos teikiamas pastabas, šios taisyklės praktiškai buvo perrašytos iš naujo net keletą kartų, rengiant naujos redakcijos taisykles atsižvelgta į visas gautas pastabas, įvertinti visi kiti reikalavimai. Nurodytos taisyklės nuo 2010 m. kovo 8 d. iki jų patvirtinimo 2010 m. birželio 17 d. Tarnybai teiktos 9 kartus. Tarnyba preciziškai tikrino naujai pateiktas taisykles, nuolat teikė pastabas net dėl nereikšmingų nuostatų. Bendrovė per 4 mėnesius atliko labai didelės apimties darbą, reikalaujantį kruopštumo, atidumo, specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos loterijų srityje.
2. Seimas, priimdamas Loterijų įstatymą, nustatė, jog loterijos bilietas gali būti 2 rūšių: dokumentas (spausdintas bilietas) ir/arba identifikuojamas įrašas (ne popierinis, elektroninis). Tačiau pareiškėjai mano priešingai, jų teiginys, jog loterijose gali būti tik spausdintas bilietas, yra prasimanytas, siekiant sukelti kuo dagiau sumaišties byloje.
3. Didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos („Patrink asilą“ ir kt.) yra tik tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos, nes visi laimėjimai bus išmokami per tiesioginio ryšio tinklo terminalus. Esant laiminčiam bilietui, terminalas iš karto laimėjimą įskaito į žaidėjo sąskaitą. Žaidėjui baigus žaidimą, šis duoda nurodymą terminalui išmokėti laimėjimą, terminalas apskaičiuoja bendrą sumą ir iš karto išduoda žaidėjui atitinkamą dokumentą (prašymą-čekį), patvirtinantį, jog nurodytos sumos savininkas yra šio dokumento turėtojas; čia nereikėtų painioti su grynųjų pinigų atsiėmimo veiksmu, tačiau ir šuo atveju žaidėjui su prašymu-čekiu reikės kreiptis į kasininką, kuris atliks grynųjų pinigų išmokėjimo operaciją – išgrynins žaidėjo pateiktą prašymą-čekį. Esant tokiai aiškiai situacijai, pareiškėjai mano priešingai, skunde pateikia išgalvotas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nurodo prasimanytą teiginį, jog pats terminalas išmokėtų žaidėjui grynuosius pinigus (kaip bankomatas). Pareiškėjai, kaip lošimų verslo atstovai, nesuprasdami loterijų ypatumų bei svarbių aplinkybių, pateikia skunde neaiškius teiginius bei pačių išgalvotas aplinkybes.
4. Bendrovei netikėta, kad pareiškėjai loterijų terminalus pradėjo tapatinti su lošimo automatais. Įvertinus pateiktus argumentus akivaizdu, jog tokie teiginiai paremti ne įstatymu, o tik interpretacijomis, nuomone bei prasimanymais, nesant jokių loterijos terminalo ir lošimo automato panašumų, jie be jokio teisinio pagrindo tapatinami. Pagal Azartinių lošimų įstatymą lošimo automatas privalo turėti išskirtinę, tik jam būdingą esminę funkciją – jis privalo pats nustatyti lošimo rezultatą bei laimėjimo dydį, tuo tarpu Europos Sąjungoje sertifikuoti ir labai plačiai naudojami loterijų terminalai yra tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo mašina, šis įrenginys nenustato jokio rezultato, laimėjimo dydžio, o tiesiog parduota loterijos bilietą žaidėjui ir parodo žaidėjui jo bilieto rezultatą, šiuo atveju laimėjimas yra nulemtas iš anksto, o lošimo automatas bilietų nepardavinėja ir čia laimėjimas yra atsitiktinis.
5. Svarbiausia yra atriboti bei atskirti azartinį lošimą nuo loterijos, o pareiškėjai skunde specialiai to nedaro, reikšmingas nuostatas nuslepia arba jas iškraipo, mėgina iškraipyti bylos esmę ir pateikti teismui tik joms naudingą poziciją. Loterijų įstatymas nustato, jog loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus, Azartinių lošimų įstatymas įtvirtina labai aiškią azartinio lošimo sąvoką – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Taigi esminė privaloma ir būtina loterijos sąlyga – žaidėjo perkamas loterijos bilietas, turintis specifinius požymius ir ypatumus, bei atliekantis pagrindinę loterijos funkciją. Pagal Loterijos įstatymą loterijos bilietas – tai dokumentas arba identifikuojamas įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir/ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir/ar kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse. Akivaizdu, jog dalyvauti loterijoje galima tik įsigijus bilietą, tačiau azartinio lošimo specifika yra visiškai kita negu loterijos: azartinio lošimo esmė yra ne bilietas, o įmokėta suma, ir laimėjimą nulemia ne biliete esantys simboliai ar skaičiai, o atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.
6. Pagal ABTĮ būtent pareiškėjas privalo pateikti teismui įrodymus ir įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjų skunde nurodyti loterijų terminalo ir lošimo automato panašumai yra niekiniai, neatitinkantys tikrovės. UAB „Žalgirio loto“ niekada neorganizavo lošimų, niekada nesiekė naudotis lošimų automatais, nuo pat įkūrimo pradžios organizuoja tik loterijas. Bendrovė sutinka, kad loterijos terminalas yra naujovė Lietuvoje, kai kam gali kelti perdėtą nerimą ir susirūpinimą, tačiau šis terminalas atlieka tik tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo funkciją ir nėra bei negali būti lošimo automato antrininku. Pažymėtina, kad Loterijų terminalas yra oficialiai užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (t. X, b. l. 70-106) nusprendė pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą tenkinti ir panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“. Pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Dėl pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundų teismas nustatė, jog nepaisant to, kad pareiškėjai savo skundą motyvuoja įvairiais argumentais, tačiau pareiškėjai savo teisių pažeidimą grindžia tik vienu aspektu: „Ginčijamais Nutarimais Tarnyba pažeidė pareiškėjų teises, kadangi, vykdydama lošimus ir loterijas organizuojančių subjektų priežiūrą, viršydama savo kompetenciją (neturėdama teisės įteisinti įstatyme nenumatytos loterijos rūšies), ūkio subjektams (pareiškėjams ir UAB „Žalgirio loto“), dalyvaujantiems analogiškuose santykiuose, įtvirtino tokį šių santykių (pagal savo esmę – lošimo) teisinį reguliavimą, kuris išskyrė ir sudarė geresnes veiklos sąlygas vienam tų pačių santykių subjektui (UAB „Žalgirio loto“) palyginus su kitais (pareiškėjais)“. Teismo vertinimu, pareiškėjai skunde iš esmės nurodo tik vieną argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – tai skundo argumentai, sietini su galima nesąžininga konkurencija. Pareiškėjai taip pat teigia, kad suderintos taisyklės, leidžiančios loterijas naudojant tam tikrus įrengimus (EITVM), kurie panašūs ir panašiai veikia kaip lošimo automatai. Taip Tarnyba prisidėjo prie galimos nesąžiningos konkurencijos, nes loterijų organizavimui teisės aktai kelia ne tokius griežtus reikalavimus, kaip azartiniams lošimams panaudojant lošimų automatus. Taip pat konkurencijos iškreipimas sietinas ir su motyvais, kad Tarnyba netinkamai atlieka savo pareigas, nes nesiima priemonių, kad būtų nustatytas teisingas teisinis reguliavimas, kuris leistų aiškiai atskirti loterijas nuo azartinių lošimų. Tačiau dėl šių skundo motyvų jokie reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nereiškiami.
Įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, teismas darė išvadą, kad didžioji jų dauguma susijusi su viešo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Nei vienas iš pareiškėjų negali ginti viešojo intereso, t. y. negali ginti vartotojų teisių, nepilnamečių ir kitų asmenų teisių (dėl galimos priklausomybės lošimams atsiradimo), negali remtis argumentais dėl kitų galimų socialinių pasekmių, negali ginti valstybės mokesčių sistemos. Nurodė ABTĮ 56 straipsnį. Pareiškėjai nenurodė įstatymo, kuris jiems suteikia teisę kreiptis į teismą valstybės vardu ar ginant viešąjį interesą. Toks įstatymas nebuvo nustatytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu iš teismui pateiktų Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundo ir patikslinto skundo galima daryti išvadą, kad pareiškėjų UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino, taip pat ir Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, kaip atstovaujančios ir ginančios asociacijos narių interesus, teises ir teisėtus interesus skundžiami nutarimai gali paveikti tik dėl to, kad jais gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos (gali atsirasti nesąžininga konkurencija), t. y. skundžiamais nutarimais, visų pareiškėjų manymu, UAB „Žalgirio loto“ patenka į azartinių lošimų rinką ir taip lengvatinėmis sąlygomis paima iš pareiškėjų jų – azartinių lošimų – rinkos dalį. Kiti nurodomi skundo argumentai, teismo vertinimu, nėra susiję su pareiškėjų teisėmis bei teisėtais interesais. Pareiškėjai tiesiogiai remiasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi (2009 m. balandžio 9 d. redakcija). Pareiškėjų motyvai leido daryti išvadą, kad, jų manymu, Tarnybai priėmus skundžiamus nutarimus galima nesąžininga konkurencija, kaip ji buvo apibūdinama Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje (1999 m. kovo 23 d. redakcija) (dabar Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija)). Pažymėta, jog pagal Konkurencijos įstatymo 17 straipsnį (1999 m. kovo 23 d. redakcija) ūkio subjektas, gindamas jo pažeistas dėl nesąžiningos konkurencijos teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (1999 m. kovo 23 d. redakcija) buvo nustatyta ir 16 straipsnyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija) yra nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Teismas nustatė, kad tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, be to, dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis ieškiniu į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą. Tuo tarpu, administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejis. Dėl to galima kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą.
Teismo vertinimu, Pareiškėjai Asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-Tete“ kazino iš esmės gina savo interesus, kad tai konkurencinis ginčas, nes bandoma įrodyti, jog loterijų rinka daro įtaką jų verslui, be to, šiems pareiškėjams Nutarimai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-773/2011 (t. VIII, b. l. 17-22), įvertinęs ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą, atmetė pareiškėjų Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundus kaip nepagrįstus. Pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo teismas nustatė, kad pagal Loterijų įstatymo nuostatas loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla – taigi jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visai visuomenei, nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ir savivaldybių institucijų leidimą, todėl teismas sutiko, kad Prokuratūra, manydama, jog Nutarimais yra pažeidžiamos Loterijų įstatymo nuostatos, o dėl to – visuomenės sveikata, turi subjektiškumą kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Dėl kreipimosi termino teismas nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad šiuo atveju apie ginčijamų Nutarimų priėmimą ir juose suderintų Loterijų taisyklių nuostatas Prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d. iš Tarnybos (tuomet – Komisijos) (2011 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2-T-934) (t. II, b. l. 98) gavus skundžiamus Nutarimus ir juose suderintas UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles, todėl terminas kreiptis į teismą, prašant panaikinti administracinius aktus, prokurorui skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. ir yra nepraleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Nutarimų teisėtumo teismas pabrėžė, kad pagal Prokuratūros prašymą siekiama ginti viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, o visuomenės sveikatai poveikį daro būtent teikiamos paslaugos turinys, bet ne įranga, įrangos techninės savybės (žr. UAB „Žalgirio loto“ pateiktą 2010 m. gegužės 26 d. raštą (t. VIII, b. l. 61)), todėl teismas nurodė, kad šioje byloje nėra jokios būtinybės vertinti elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų įrenginių išorinį, vidinių mechanizmų, techninių savybių, programinės įrangos panašumą į lošimo automatų atitinkamas savybes ir šio panašumo apimtį. Teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartyje (t. VIII, b. l. 77-109) pabrėžė, kad šioje byloje yra svarbus tik elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamų paslaugų turinys. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas gavo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. IX, b. l. 183), kuriame nurodoma, jog paslaugų skirtumai tarp lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų yra daugiau formalaus pobūdžio. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas K. G.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad lošimų ir loterijų organizavimo santykius reglamentuoja skirtingi įstatymai – Azartinių lošimų įstatymas ir Loterijų įstatymas (taip pat žr. Teisės instituto 2012 m. birželio 1 d. raštą Nr. 2R-168-(1.9) (t. X, b. l. 57-58)), kad lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamos paslaugos, nors ir formaliai, bet yra skirtingos (žr. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. IX, b. l. 183), K. G. paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, bei Strateginių tyrimų instituto 2011 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktą (t. IV, b. l. 39-43)), darė išvadą, kad, lyginant lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamas paslaugas ir jas vertinant teisinio reguliavimo kontekste, kuris yra skirtingas (Azartinių lošimų įstatymas ir Loterijų įstatymas), Nutarimų prieštaravimo Loterijų įstatymo nuostatoms konstruoti nėra jokių galimybių. Todėl šia apimtimi Generalinės prokuratūros prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Prokuratūra prašyme taip pat nurodė, kad Nutarimais buvo pažeistos Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, 17 straipsnio 1 dalies, kad organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama, nuostatas. Teismas pabrėžė, kad didžiųjų loterijų organizavimas pagal Loterijų įstatymą yra licencijuojama veikla (Loterijų įstatymo 4 str. 1 d.). Pagal Loterijų įstatymo 22 straipsnį didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Licencijavimas reiškia, kad loteriją rengti bei organizuoti galima tik taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kad loterijų rengimo ir organizavimo veiklos kontrolė turi būti reali, o ne menama. Kitaip tariant, licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti itin detaliai sureguliuota ir jos kontrolė turi būti itin efektyvi – loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas (loterijų organizatorius) gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą.
Teismas pabrėžė, kad Loterijų įstatymo nuostatomis konkrečių loterijų rengimo ir organizavimo tvarka nėra reguliuojama – ši veikla yra sureguliuojama pačių loterijų organizatorių patvirtintomis, bet su Tarnyba suderintomis taisyklėmis (Loterijų įstatymo 19 str. 3 d.). Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata, aiškinant ją Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, nuostatų kontekste, reiškia, jog Tarnyba negali derinti tokių taisyklių, kurių ji negalės tinkamai, o ne menamai, kontroliuoti: priešingu atveju suderintos taisyklės neatitiktų Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią taisyklės turi užtikrinti Tarnybos galimybę realiai kontroliuoti loterijų organizavimą, bei 24 straipsnio 3 punkto, pagal kurį taisyklės turi nustatyti tokį reguliavimą, kad Tarnyba realiai galėtų įgyvendinti loterijų organizatorių veiklos kontrolę, reikalavimų.
Teismas, įvertinęs šį teisinį reguliavimą bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. IX, b. l. 183), pateikė klausimą atsakovui, ar ji gali efektyviai ir tinkamai kontroliuoti elektroninių momentinių bilietų pardavimų mašinų duomenis serveryje (žr. teismo raštą (t. XI, b. l. 186) bei 2012 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolą). Atsakovo atstovo atsakymas buvo, kad atsakovas, skirtingai negu lošimų automatų atveju, elektroninių momentinių bilietų pardavimų mašinų tinkamai kontroliuoti negali. Tokį vertinimą, teismui paklausus, padarė ir specialistas K. G.. Teismas ypač atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pakartotinai įvertino Loterijų įstatymo nuostatas ir, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, 2011 m. sausio 27 d. nutarime Nr. N-19 (t. IV, b. l. 26-30) patvirtino ir viešai paskelbė Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų, kurioje išdėstė savo poziciją dėl Loterijų įstatymo (visiškai nepasikeitusio nuo to laiko, kai buvo priimti skundžiami Nutarimai) nuostatų taikymo bilietų formų atžvilgiu; Konsultacijoje nurodyta, kad loterijos bilietai, kaip išspausdinti dokumentai, gali būti platinami tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra momentinės, klasikinės, skaitmeninės ir sportinės; loterijos bilietai kaip identifikuojami įrašai gali būti platinami tik internetinio ir telefoninio ryšio loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės ir sportinės; vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Tarnyba šiuo metu atsisako derinti momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žalgirio loto“ atstovo teiginį, kad loterijų organizatoriai iš karto kaltinami, jog jie pažeidinės Loterijų įstatymo nuostatas, kad taip suponuojama kaltumo prezumpcija. Teismas dar kartą pabrėžė, kad licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti itin detaliai sureguliuota ir jos kontrolė turi būti itin efektyvi – loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas (loterijų organizatorius) gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiamais Nutarimais suderintos taisyklės neužtikrina atsakovui galimybės tinkamai ir efektyviai, o ne menamai kontroliuoti loterijų organizatoriaus veiklą. Todėl Tarnybos (buv. Komisijos) Nutarimai, kuriais buvo atliktas taisyklių derinimas, paneigė Tarnybos galimybę realiai, o ne menamai kontroliuoti loterijų organizatorių, iš esmės neteisėtai apribojo Tarnybos galias kontroliuoti loterijų organizatoriaus veiklą, todėl neatitinka Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, nuostatų, ir yra naikinami.
V.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žalgirio loto“ pateikė apeliacinį skundą (t. X, b. l. 108-111), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Prokuratūros prašymas, ir palikti galioti Nutarimus. Taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
Nesisekant privatiems pareiškėjams šioje byloje, dirbtinai į komercinį ginčą buvo įtraukta ir Prokuratūra, kurios įstojimas į bylą pareiškėjų pusėje kelia nuostabą, nes Prokuratūra privalo ir turi teisę ginti tik viešąjį interesą (jeigu yra reikalas jį ginti), o ne privačius siaurus komercinius interesus. Mano, jog iš esmės buvo pažeista Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta teisė, ją paverčiant pareiga. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, neva negalima visiškai užtikrinti organizuojamų loterijų kontrolės, nes ji yra klaidinga. Teismas darydamas tokią išvadą rėmėsi šiais įrodymais: atsakovo atstovo (Lošimų priežiūros tarnybos tarnautojo) paaiškinimais teisme, specialisto K. G. paaiškinimais bei kai kuriais kitais įrodymais, kurie buvo surinkti ne visų 4 pareiškėjų, o teismo iniciatyva. Atkreipia dėmesį, jog visi pareiškėjai atsisakė teikti papildomus įrodytus į bylą, nusišalino nuo savo procesinių pareigų, kai teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą bei įpareigojo visus pareiškėjus pateikti reikiamus konkrečius įrodymus.Teismas padarė išvadas remdamasis netinkamais įrodymais ir tuo pačiu netaikęs patikimų įrodymų. Pažymi, jog yra patvirtintos ir galioja specialios loterijų organizatorių tikrinimo taisyklės, kurios labai detaliai nustato loterijų organizatorių tikrinimų organizavimo, tikrinimų atlikimo bei tikrinimų rezultatų įforminimų tvarką (šios taisyklės viešai skelbiamos: http://wwwMpk.lt/lt/lawinfo/teises-aktai/priimti-teises-aktai/). Taisyklės reglamentuoja ir detaliai nustato kaip, kokiu būdu ir kokiomis apimtimis turi būti kontroliuojamos loterijos, t. y. nustato tikrinimų rūšis ir tikrinimų dažnumą, tikrintojų teises ir pareigas, tikrinimų planavimą apibrėžia pasiruošimą tikrinti, paties tikrinimo atlikimą bei tikrinimo rezultatų įforminimą, nustato atrankos tikrinti kriterijus. Tai reiškia, kad visos UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos loterijos yra prižiūrimos teisės aktu nustatyta tvarka. Teismas padarė priešingą išvadą ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovas negali vykdyti tinkamos kontrolės. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes atsakovas ne tik gali ar privalo vykdyti loterijų kontrolę, bet ir realiai ją vykdė ir vykdo atlikdamas patikrinimus, tirdamas skundus, stebėdamas organizuojamas loterijas, taikydamas poveikio priemones. Tikrinimo taisyklės numato net 7 tikrinimų rūšis: planinis, kompleksinis, teminis, kontrolinis, neplaninis, pakartotinis ir specialus (6 p.), tačiau teismas konstatuoja, jog atsakovas neva neturi galimybės kontroliuoti organizuojamą loteriją. Tai, kad atsakovas gali visapusiškai kontroliuoti loterijų organizatoriaus veiklą patvirtina ir kiti norminiai teisės aktai. Įsakymu atsakovas yra suteikęs įgaliojimus administracijos skyrių ir poskyrių vedėjams, vyriausiems ir vyresniesiems specialistams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173²² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad praktiškai visi atsakovo darbuotojai, t. y. 18 valstybės tarnautojų realiai gali vykdyti loterijų priežiūrą, fiksuoti pažeidimus, rinkti įrodymus, atlikinėti tyrimą.Tarnybos nuostatai (Valstybės žinios, 2012-02-25, Nr. 24-1106) nustato, kad pagrindinis atsakovo tikslas yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti didžiųjų loterijų organizavimą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus didžiųjų loterijų veiklos vykdymas, žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugą (8.3 p.). Atsakovas siekdamas įgyvendinti šį tikslą atlieka šias plačias funkcijas (Tarnybos nuostatų 9.1, 9.8, 9.11, 9.13, 10 p.). Platus teisių spektras ne tik užtikrina visų loterijų visapusišką kontrolę, net pilnai prižiūri visą loterijos organizatoriaus veiklą. Todėl teigti, jog atsakovas negali vykdyti loterijų priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra jokio pagrindo. Vyriausybė loterijų kontrolę papildomai užtikrina per Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri yra tiesiogiai pavaldi tai pačiai Finansų ministerijai, kaip ir atsakovas. Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 1550, nustato, kad juridinis asmuo, organizuojantis tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją, privalo savo lėšomis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jos įgaliotoje teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įrengti kompiuterį su atitinkama programine įranga ir pasirūpinti, kad jis būtų sujungtas su loterijos duomenų centru, kuris užtikrintų loterijos finansinių rezultatų kontrolę. Teismui pateikia papildomus rašytinius įrodymus, įrodančius, jog šis reikalavimas yra įvykdytas, visa kompiuterinė įranga yra pristatyta Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl visa veikla yra tiesiogiai ir efektyviai kontroliuojama.Nurodo ABTĮ 5 ir 22 straipsnius bei teigia, kad visi pareiškėjai privalėjo pateikti teismui išsamius bei patikimus įrodymus, įrodančius, jog ginčijamas nutarimas daro tiesioginį poveikį visų pareiškėjų teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams, pažeidžia viešąjį interesą. Įvertinus pareiškėjų skundus darytina išvada, jog skundžiami Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimai viešojo intereso nepažeidžia ir negalėjo pažeisti, nes nedaro jokios įtakos. Skundžiami nutarimai reglamentavo atskiros loterijos taisykles, o Prokuratūra nepateikė įrodymų dėl viešojo intereso pažeidimo, atsisakė vykdyti teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį, tik formaliai nurodė tariamus pažeidimus, todėl byloje nėra įrodymų leidžiančių konstatuoti pažeidimą ir naikinti nutarimus. Teismas atsisakė taikyti ABTĮ 89 straipsnio nuostatas, nes bylos nagrinėjimo metu ir ištyrus įrodymus paaiškėjo, jog loterijos taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymui, todėl nėra pagrindo nutarimų naikinti. Nesutinka su Prokuratūros pozicija, kad Prokuratūrai Nutarimai nebuvo žinomi iki 2011 m. lapkričio 18 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (kaip visos kitos institucijos) visus savo nutarimus iš karto skelbia viešai savo internetiniame tinklapyje (www.vlpk.lt). Visi skundžiami Komisijos nutarimai buvo paskelbti viešai dar 2010 metų birželio mėnesį, todėl keista Prokuratūros pozicija ir nesuprantamas noras įsikišti į šį reikalą praėjus net 1,5 metų iškeliant teisme bylą dėl privataus verslo įmonės veiklos. Mano, kad ABTĮ nustatytas 1 mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.) yra akivaizdžiai pažeistas, nekreipiant dėmesio į įstatymu sureguliuotas taisykles, kurios turi užtikrinti santykių stabilumą bei aiškumą.
Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu (t. X, b. l. 126-128) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teigia, jog didžiųjų loterijų kontrolės procese susiklosto subordinacinio pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. santykiai tarp Tarnybos ir didžiųjų loterijų organizatoriaus. Tarnyba, vykdydama Lošimų įstatymo nustatytas funkcijas: nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti didžiąsias loterijas; 2) išduoda licencijas organizuoti didžiąsias loterijas, sustabdo ar panaikina jų galiojimą; 3) kontroliuoja, kaip didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų (Lošimų įstatymo 24 str. 1-3 p.); 4) derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus (Lošimų įstatymo 19 str. 3 d.). Priežiūros komisijos santykiams su didžiąsias loterijas organizuojančiais subjektais taikytinas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o šiuose teisiniuose santykiuose dominuoja subordinacijos, liepimo elementai. Nurodo Lošimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1-7 punktų nuostatas. Priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062, 10 punkte nustatyta, kad Tarnyba, atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją ir paaiškinimus ir kt. Taigi Tarnyba, įgyvendindama savo funkcijas loterijų veiklos priežiūros srityje ir vykdydama didžiųjų loterijų organizavimo veiklos kontrolę, turi pakankamai plačias teises tam, kad tinkamai ir efektyviai kontroliuoti ūkio subjekto veiklą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino priežiūros institucijos teisių apimtį gyvendinant funkcijas didžiųjų loterijų veiklos priežiūros srityje, neatsižvelgė į didžiųjų loterijų santykių pobūdį, dėl ko padarė nepagrįstas ir iš esmės klaidingas išvadas. Teismas sprendime apsiribojo tik konstatavimu, kad nutarimų, kuriais buvo atliktas loterijos taisyklių derinimas, paneigė Tarnybos galimybę realiai, o ne menamai kontroliuoti loterijų organizatorių, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai argumentuota. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime neanalizuojamos Nutarimais suderintų taisyklių nuostatos ir nevertinama jų atitiktis teisės aktų nuostatoms. Teismas, vertindamas, kad atsakovas negali kontroliuoti elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų tinkamai, neatsižvelgė į galiojančio teisinio reglamentavimo ypatumus, todėl padarė iš esmės klaidingą išvadą. Pažymi, kad įvertinus Azartinių lošimų įstatyme ir Lošimų įstatyme pateiktas sąvokas, akivaizdu, kad tiek loterija, tiek lošimas pagal savo požymius yra panašūs žaidimai - laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, rizikuojama netekti piniginės įmokos, žaidėjas siekia piniginės naudos ir kt. Nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kurie įtvirtina skirtingus reikalavimus šių žaidimų organizavimo atžvilgiu, kas lemia skirtingas priežiūros institucijos teises ir pareigas vykdant savo funkcijas azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų priežiūros srityje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A822-68/2009) ir pažymi, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti faktą, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Mano, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po Tarybos priimtų administracinių aktų buvo sukeltos neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai ar tokios pasekmės bus sukeltos ateityje, nepateikta. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. X, b. l. 137-140) su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime dėl atsakovo Tarnybos apeliacinio skundo nurodo, jog Tarnyba nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų. Akcentuoja, kad loterijos vykdomų elektroninių bilietų pardavimo įrenginiais turi realias galimybes sukelti tokias pačias pasekmes kaip ir lošimai automatais. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žalgirio loto“ apeliacinio skundo teigia, jog argumentas, kad Prokuratūra nusišalino nuo pareigos teikti į bylą įrodymus, yra nepagrįstas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad būtent ginčijamais Nutarimais patvirtintų organizuojamų įrenginiais loterijų kontrolė nėra detaliai reglamentuota nei Loterijų įstatymo, nei kitais norminiais teisės aktais. Nesutinka su argumentu, kad Prokuratūra praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, teismas pagrįstai nustatė, kad Prokuratūrai apie neteisėtus Nutarimus tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d.
Tarnyba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą (t. X, b. l. 141) nurodo, jog visi Tarnybos argumentai yra išdėstyti jos apeliaciniame skunde.
Pareiškėjai Asociacija, UAB „Olympic Casino Goup Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. X, b. l. 143-150) prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais konstatuota, jog Nutarimų prieštaravimo Loterijų įstatymo nuostatoms konstatuoti nėra galimybių. Pakartoja argumentus, nurodytus savo skunde pirmosios instancijos teismui. Pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Nutarimais suderintų loterijų Tarnyba realiai, o ne menamai, kontroliuoti negali. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žalgirio loto“ motyvais, jog byla yra išimtinai komercinio pobūdžio. Mano, jog Prokuratūra tinkamai realizavo savo teisę ginti viešąjį interesą ir į teismą kreipėsi nepraleidusi termino.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra, siekdama apginti viešąjį interesą, ginčija Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimus nuo Nr. N–159 iki Nr. N–170, kuriais atitinkamos loterijos buvo priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderintos šių loterijų taisyklės, kadangi, šie aktai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatoms.
Dėl viešojo intereso gynimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229). Taigi prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą.
Nurodyta administracinių teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė sieja termino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymui teismui pateikti eigos pradžią su pakankamų duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, surinkimu. Tačiau pabrėžtina, jog aplinkybė, kada buvo surinkta pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, yra vertinamojo pobūdžio. Šios aplinkybės vertinimą, spręsdamas prokuroro prašymo priėmimo klausimą arba tam tikrais atvejais bylą nagrinėdamas iš esmės, atlieka teismas.
Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimo narių 2011 m. lapkričio 8 d. paklausimas Nr. 11–08/4 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimų, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą“ Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas 2011 m. lapkričio 10 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad pareiškėjo prašymas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010-06-17 d, nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr.169, Nr. N-170 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2011 m. gruodžio 12 d. Kadangi su anksčiau minėtu paklausimu kartu buvo pateiktos ir tik ginčijamų nutarimų kopijos bei kita su jų priėmimu susijusi medžiaga, tačiau nebuvo pateiktos pačios taisyklės, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad < ... apie ginčijamų Nutarimų priėmimą ir juose suderintų Loterijų taisyklių nuostatas Generalinei prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d. iš Tarnybos (tuomet – Komisijos) (2011 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2–T–94) gavus skundžiamus Nutarimus ir juose suderintas UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles, todėl terminas kreiptis į teisma, prašant panaikinti administracinius aktus, prokurorui skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. ir yra nepraleistas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gruodžio 10 d. buvo šeštadienis, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, laikytina kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminas (1 mėnuo) taip pat nėra praleistas ir terminą skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje paklausimo gavimo dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 10 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog lemiamą reikšmę kreipimuisi į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi prokuroro įsitikinimas apie būtinumą ginti viešąjį interesą, t. y. subjektyvus faktorius. Tačiau kartu pažymėtina, kad toks įsitikinimas yra prokuroro atlikto atitinkamo tyrimo, kuriame buvo (arba turėjo būti) panaudoti prokuroro įgalinimai gauti atitinkamą informaciją, rezultatas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas aptariamo termino skaičiavimo pradžios nustatymo klausimą, gali ir turi įvertinti prokuroro veiksmus tuo aspektu, ar prokuroras buvo pakankamai aktyvus ir atidus, rinkdamas ir analizuodamas informaciją apie galbūt padarytą viešojo intereso pažeidimą, bei nustatyti tokios informacijos pakankamumą išvadai apie galimą viešojo intereso pažeidimą padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-814/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 taip pat buvo pažymėta, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.
Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tikrinamoje administracinėje byloje prokuroras kreipėsi į teismą siekdamas paneigti galimą tam tikrų loterijų priskyrimą didžiajai momentinei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Kadangi azartiniai lošimai yra specifinė visuomeninių santykių rūšis, todėl šių santykių veiksmingas valstybinis teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatas loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla – taigi jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visai visuomenei, nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ir/ar savivaldybės institucijų leidimą, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, manydama, jog Nutarimais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatos, o to pasėkoje visuomenės interesai (sveikata (suponuoja priklausomybę ir pan.), taip pat kyla atitinkamos finansinės ir kitos socialinio pobūdžio pasekmės), turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Dėl atitikties Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatų reikalavimams.
Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiosios ir mažosios loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės. Didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Valstybine lošimų priežiūros komisija (Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Valstybinei lošimų priežiūros komisijai 2010 m. gegužės 24 d. pateikė prašymus suderinti atitinkamas loterijų taisykles ir prašė jas priskirti didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Visose Valstybinės lošimų priežiūros komisijos išvadose dėl tam tikrų loterijos taisyklių suderinimo ir jų priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai išdėstytos analogiškos išvados bei siūlymai atsisakyti suderinti UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti loterijų taisykles ir priskirti loterijas momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Tačiau atsakovas 2010 m. birželio 10 d. priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamus Nutarimus, kuriais suderino loterijų taisykles ir priskyrė jas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ginantis viešąjį interesą, skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės grindžia trimis argumentų grupėmis: loterijų taisyklėse vartojamos sąvokos „bilietas“ neatitikimu Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatoms (1); loterijų taisyklėse nustatytos laimėjimų išmokėjimo tvarkos prieštaravimu Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reikalavimams (2) ir loterijų taisyklėse apibrėžtos žaidimo esmės atitikimu azartinių lošimų principams.
Pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX–1661 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, didžioji loterija apibrėžiama kaip loterija, kurios organizatorius turi licenciją, suteikiančią teisę platinti loterijos bilietus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kurios numatomų išplatinti bilietų nominali vertė neribojama. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta loterijos sąvoka (žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus), o šio straipsnio 4 dalyje – loterijos bilieto apibrėžiamas (dokumentas arba indentifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse).
Taigi aptariamose Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo straipsnio dalyse yra įtvirtintos definityvinės normos. Tokioje teisės normoje elgesio taisyklė tiesiogiai išreikšta nėra. Šių teisės normų rūšies paskirtis – apibrėžti juridines sąvokas, todėl jos teisinio reguliavimo kontekste atlieka aiškinamojo pobūdžio vaidmenį. Definityvinių teisės normų nebuvimas įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose neabejotinai turėtų įtakos teisinio reguliavimo aiškumui bei apsunkintų patį normų taikymo procesą. Būtent atitinkamų sąvokų definicijose formuluojami požymiai, kurie charakterizuoja vieną arba kitą juridinį pobūdį turintį reiškinį ir kartu palengvina normų taikymą. Teisinių sąvokų apibrėžimas teisės aktuose tiesiogiai turi įtakos teisės normų taikymo kokybei ir efektyvumui.
Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnis skirtas loterijų rūšims reglamentuoti. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, loterijos pagal organizavimo mastą yra didžiosios ir mažosios (3 straipsnio 1 dalis), pagal žaidimo pobūdį – skaitmeninė, momentinė, klasikinė ir sportinė (3 straipsnio 2 dalis); pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją – tiesioginio ryšio kompiuterinė loterija, netiesioginio ryšio loterija, telefoninio ryšio loterija ir internetinio ryšio loterija (3 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Žalgirio loto“ loterijos pagal organizavimo mastą yra didžiosios, pagal žaidimo pobūdį – momentinės (kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iškart po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą. Momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas)) ir pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją – tiesioginio ryšio kompiuterinė loterija (kai loterijos bilietai parduodami, laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse, telekomunikacijų ryšiais sujungtus su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas)).
Iš Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktos sąvokos matyti, kad loterijos bilietas gali būti dviejų formų: arba dokumentas, arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje. Minėtos sąvokos turinys taip pat leidžia teigti, jog indentifikuojamą įrašą kaip loterijos bilietą charakterizuojantys požymiai yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas. Tuo tarpu UAB „Žalgirio loto“ organizuojamų loterijų taisyklėse sąvoka „bilietas“ apibrėžiamas kaip identifikuojamas įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijose.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog loterijos bilietas pagal savo formą gali būti arba dokumentas, arba identifikuojamas įrašas, kurio vienas iš požymių yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prieita išvada, kad tokios formos bilietus turinti loterija pagal žaidimo pobūdį negali būti priskirta momentinei loterijai, nėra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju, iš trečiojo suinteresuoto asmens organizuojamų loterijų taisyklių matyti, kad žaidėjas, nusipirkęs loterijos bilietą, turi galimybę iš karto patikrinti nusipirktą loterijos bilietą ir iš karto sužinoti apie laimėjimą. Taigi, žaidžiant UAB „Žalgirio loto“ organizuojamas loterijas, kaip ir nustatyta Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iškart po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme įtvirtintame momentinės loterijos apibrėžime vartojama loterijos bilieto sąvoka, kuri apima ne tik, kaip nurodo pareiškėjas, spausdinto loterijos bilieto (dokumento) galimą formą, t. y. momentinės loterijos sąvokoje nenurodyta, kokios konkrečios formos loterijos bilietas gali būti. Todėl teigti, kad iš momentinės loterijos kaip loterijos rūšies charakteristikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, UAB „Žalgirio loto“ organizuojamų loterijų pobūdis neatitinka įstatyme pateikto momentinės loterijos apibrėžimo, nėra pagrindo.
Loterijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti reikalavimai loterijos bilietų formai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išspausdinti loterijų bilietai turi būti sunumeruoti ir kiekvienas loterijos bilietas turi turėti atskirą numerį. Įraše loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje turi būti nurodyta žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, išspausdintame loterijos biliete turi būti nurodyta jo kaina, loterijos pavadinimas, loterijos organizatoriaus pavadinimas, teisinė forma, kodas, būstinės adresas, telefono numeris, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie loterijos organizatorių, adresas, kur galima atsiimti laimėjimus, palikta vieta įrašyti laimėjusio asmens vardui ir pavardei, taip pat nurodomas laimėjimų fondas procentais. Išspausdintame loterijos biliete neleidžiami jokie taisymai. Remiantis Loterijų įstatymo nuostatų sisteminiu ir loginiu aiškinimo metodu, darytina išvada, kad loterijos bilietai Loterijų įstatymo prasme gali būti dviejų rūšių: išspausdinti (dokumentas) ir kaip indentifikuojamas įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, turintis atitinkamus rekvizitus (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2339/2012).
Kadangi numatomose organizuoti loterijose žaidėjas negali pasirinkti skaičių ar ženklų, pareiškėjas priėjo išvadą, kad momentinės ir tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijų atvejais pagal visus jų požymius bilietas turi būti tik spausdintas dokumentas, todėl, tokio nesant, loterija neatitinka momentinės ir/ar tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos požymių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, apibrėžiant momentinės ir tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos sąvoką, naudojamas terminas „loterijos bilietas“, apimantis ne tik spausdinto loterijos bilieto formą, t. y. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 1 punkte vartojamas terminas „loterijos bilietą“ turi būti suprantamas ir aiškinamas taip kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Neaišku, kokį teisės normos aiškinimo būdą ar metodą naudodama, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra padarė išvadas dėl trečiojo suinteresuoto asmens organizuojamų loterijų negalimumo priskirti pagal žaidimo pobūdį momentinės, o pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšims. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „loterijos bilietas“ nėra tas kriterijus (požymis), kuris apsprendžia loterijų priskyrimą atitinkamoms loterijų rūšims.
Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginiai laimėjimai, viršijantys 5000 litų, išmokami tik išrašant banko čekį arba pervedami į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Piniginiai laimėjimai, neviršijantys 5000 litų, laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais. Taisyklėse įtvirtinta, kad terminalas atspausdina prašymą-čekį, kurį žaidėjas turi pateikti prašymų-čekių apmokėjimo vietoje, kur žaidėjui iš karto bus išmokėti pinigai (likutis), jei prašyme-čekyje nurodyta suma yra iki 50 Lt imtinai. Dėl didesnės kaip 50 Lt sumos atsiėmimo žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme ir taisyklėse nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas piniginių laimėjimų išmokėjimo prasme. Aptariamo įstatymo nuostatos nustato, kad piniginiai laimėjimai iki 5000 Lt, laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynais pinigais. Tuo tarpu pagal ginčijamais nutarimais suderintas taisykles, jau dėl didesnės kaip 50 Lt sumos atsiėmimo žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Taigi piniginių laimėjimų išmokėjimo tvarkos prasme taisyklės kaip poįstatyminis (įstatymo įgyvendinamasis) teisės aktas neatitinka įstatymo nuostatų dviem aspektais: pirma, įstatyme ir taisyklėse nurodyti skirtingi sumų dydžiai (atitinkamai 5000 Lt ir 50 Lt), kurių neviršijus piniginiai laimėjimai turi būti išmokami grynaisiais pinigais; antra, taip pat skirtinga piniginių laimėjimų, viršijančių leistinas sumas, išmokėjimo tvarka: pagal įstatymo nuostatas išmokami tik išrašant banko čekį arba pervedami į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje, o pagal taisykles – pervedami į nurodytą banko Lietuvoje atsiskaitomąją sąskaitą, o nenurodžius banko Lietuvoje atsiskaitomosios sąskaitos – išsiunčiama pašto perlaida (tokios laimėjimų išmokėjimo formos kaip išmokėjimas pašto perlaida Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas visiškai nenumato).
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teigia, kad suderintų loterijų žaidimo principas pagal žaidimo pobūdį tapatus azartinių lošimų rūšiai lošimų automatais organizavimo principams. Kaip matyti iš ginčijamais nutarimais suderintų taisyklių, bilietai platinami ir tikrinami per terminalus, kurie bus statomi viešosiose vietose. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatos (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas), reglamentuojančios loterijų rūšis, nenumato, kad bilietai būtų platinami ir tikrinami per terminalus, statomus viešosiose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu ši taisyklių nuostata taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto). Konstatavus šį pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas išsamesnės loterijų ir azartinių lošimų lyginamosios analizės šioje byloje neatliks.
Dėl teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.
Pareiškėjai – Lietuvos lošimų operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ – ginčija atsakovo priimtus Nutarimus, nurodydami, kad minėti Nutarimai yra neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei pažeidžia viešąjį ir valstybės interesus. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ginčijami aktai pareiškėjo atžvilgiu jokių subjektinių teisių ir juridinių pareigų nenustato, t. y. juridinių pasekmių nesukėlia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valstybinės lošimų priežiūros komisijos priimti Nutarimai, kuriais patvirtintos atitinkamos taisyklės, niekaip nepažeidžia pareiškėjų (Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“) teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl jie nelaikytini suinteresuotais subjektais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme. Kadangi anksčiau minėti aktai Lietuvos lošimų operatorių asociacijai, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ subjektinių teisių nepažeidė ir juridinių pareigų nenustatė, t. y. neliečia besikreipusių teisminės gynybos asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl ir ginti jų tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga papildomai pasisakyti dėl sąžiningos konkurencijos sąlygų iškreipimo.
Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad skundžiami atsakovo Nutarimai pareiškėjams – Lietuvos lošimų operatorių asociacijai, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ – nesukelia jokių teisinių pasekmių ... >, kas reiškia, kad jie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir reikalavimo teisės, kreipiantis į teismą dėl šių atsakovės priimtų sprendimų užginčijimo. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi šie pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija) ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.