- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- A15.-408-404/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00211-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pažeidėjas
- Z. J.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.8Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. J. (Z. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 31 d., 13.41 valandą, Plungės rajono savivaldybėje, Kalniškių kaime, Z. J. (Z. J.) būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW 520i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti yra atimta), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdomas nesustojo, o persekiojamas staigiai stabdė automobilį, todėl policijos tarnybinis automobilis atsitrenkė į kaltininko vairuojamo automobilio galinę dalį, toliau, vykstant gaudynėms kliudė Klaipėdos apskrities vyriausio policijos komisariato Rietavo policijos komisariato tyrėją Ernestą Norvaišą ir nesustojęs iš eismo įvykio pasišalino bei važiuodamas atbuline eiga, vėl kliudęs policijos automobilį iš eismo įvykio vietos vėl pasišalino. Eismo įvykių metu apgadintas automobilis „BMW 520i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir policijos automobilis. Tokiais veiksmais Z. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 14, 16, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Z. J. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį jis neatvyko, iš jo jokių prašymų negauta. Kadangi į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, institucijos atstovas, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija Z. J. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 62-63); pareigūnės Mantės Šlušnytės tarnybiniu pranešimu dėl nesaugaus vairavimo (b. l. 8-9); apžiūros protokolu (b. l. 10-13); eismo įvykio vietos planu (b. l. 14); liudytojo Ernesto Norvaišos apklausos protokolu (b. l. 37-38); specialisto išvada Nr. G 1048/2018 (03), kurioje nustatyta, kad Ernestui Norvaišui padaryti sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio žasto ir dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, kairės blauzdos vidinės pusės sumušimas su minkštųjų audinių patinimu) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 33-34); Z. J. apklausos protokolu, kuriame nurodo, kad jam gėda dėl tokio savo poelgio, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, nuo policijos bėgo, nes išsigando ir supanikavo, neneigė, kad automobilį vairavo išgėręs. Paaiškino, kad žmonai M. J. priklausantį automobilį pasiėmė jai nežinant (b. l. 45-46); administracinių nusižengimų išrašu apie Z. J. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (b. l. 56-61); vyresniosios tyrėjos Lijanos Palubinskienės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6-7); prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, bylos medžiagą perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui Plungės rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo (b. l. 55-56).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad Z. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti yra atimta), (pažeidė KET 14 punkto reikalavimą), nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdomas nestojo, bėgo nuo policijos pareigūnų sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams (pažeidė KET 16 punkto reikalavimą), bei automobiliu partrenkdamas policijos pareigūną sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasitraukė iš įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 9 ir 219 punktų reikalavimus. Tai atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų nusižengimų sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai byloje surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, tačiau ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų veiksmų, padarymą neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, taip pat vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiam iki patikrinimo asmeniui, baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė (asmens girtumas) nevertintina ir netaikytina šio straipsnio 4 dalis, nes dėl kelių transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, Z. J. pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-587-404/2018. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Nors administraciniai teisės pažeidimai ir nusikalstamos veikos turi daug bendra. Ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš esmės už tas pačias veikas. Administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją teisę sieja tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama. Nubaudimas yra bendras abiejų teisės šakų reguliavimo metodas. Kadangi baudžiamoji ir administracinių teisės pažeidimų teisė yra skirtingos teisės šakos ir jų normos formuluojamos skirtinguose kodeksuose, natūralu, kad BK nereguliuoja baudimo dėl skirtingų teisės pažeidimų rūšių klausimų. Tačiau, konstitucinis principas (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) suponuoja draudimą taikyti asmeniui administracinę prievartos priemonę, o ją pritaikius vėliau paskirti ir baudžiamąsias poveikio priemones.
Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).
Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (dirbantis, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, teistas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas skiria artimą minimalią baudą, numatytą už Z. J. padarytus administracinius nusižengimus.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vairuotojo neturinčio teisės vairuoti transporto priemones nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo metu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, terminas. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė–specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas gali, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir privalo būti skiriamas ir asmeniui, neturinčiam šios teisės (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Remiantis tuo ir, atsižvelgus į prieš tai nustatytas aplinkybes, Z. J. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui.
Kadangi Z. J. vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, o galutinė subendrinta nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš jo padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
nutaria:
Z. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti administracines nuobaudas:
- pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį – baudą 600,00 Eur (šešis šimtus eurų);
- pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – baudą 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų);
- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – baudą 1500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų);
- pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – baudą 1150,00 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą baudą 1500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų).
Z. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Išaiškinti Z. J., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.