Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

III. Dėl ginčo esmės.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turėjo pareigą užtikrinti savo globotinio nepilnamečio ieškovo, esančio laisvės atėmimo bausmės vietoje, bendravimą pasimatymų būdu su jo nepilnamečiu broliu, esančiu Gruzdžių socializacijos centre, ar dėl to ieškovui atsirado neturtinė žala, ar dėl jos atsiradimo kaltas atsakovas, ar jis privalo šią žalą atlyginti, ir koks žalos dydis turi būti nustatytas.

IV. Dėl atsakovo pareigos užtikrinti ieškovo bendravimą su broliu.

Apklausus teismo posėdžio metu ieškovą, atsakovo atstovę, trečiojo asmens atstovę nustatyta, kad ieškovas buvo atsakovo - Kybartų vaikų globos namų globotinis iki 2017 m. gruodžio 2 d., kai jam sukako pilnametystė. Ieškovo teiginį, kad jis atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje – kalėjime, rašė du laiškus Kybartų vaikų globos namų direktorei A. B., patvirtina Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gegužės 10 d. raštas Nr.12-75, kuriame nurodoma, kad jis laikotarpyje nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, būdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, Kybartų vaikų globos namų direktorei A. B. siuntė 2 laiškus - 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. (b.l.9). Atsakovo atstovės paaiškinimu teismo posėdžio metu ir Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2018 m. kovo 29 d. potvarkiu Nr.B-PP-21 nustatyta, kad A. B. nuo 2018 m. balandžio 4 d. buvo paskirta į direktorės pareigas (b.l.38). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė A. B. patvirtino, kad ji vadovavo Kybartų vaikų globos namams nuo 2017 m. birželio pabaigos, laikinai eidama direktorės pareigas. Atsakovo atstovė A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad iš ieškovo buvo gavusi du laiškus dėl brolio A. B. atvežimo į pasimatymą su ieškovu, bet tų pačių metų birželio mėnesį A. buvo išvežtas į Gruzdžių socializacijos centrą, atsakovo prašymo metu A. nebuvo globos namuose. Atsakovo atstovė pripažino, kad globos namų nuostatuose yra nustatyta, kad broliai bendrautų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr.I-1234 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.B-ĮV-759 nustatyta, kad ieškovo broliui nepilnamečiui A. B., gim. 2002 m. spalio 26 d., gyvenančiam Kybartų vaikų globos namuose, skirta vidutinės priežiūros priemonė – vieneriems metams apgyvendintas Gruzdžių vaikų socializacijos centre (b.l.76). Ši priemonė skirta gavus teismo leidimą 2017 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eS2-1482-305/2017 (b.l.79-81). Šiais rašytiniais įrodymais, taip pat ieškovo, atsakovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, liudytojo A. B. parodymais, nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek jo brolis A. buvo tų pačių Kybartų globos namų auklėtiniai, nors tuo metu ir negyveno Kybartų vaikų globos namuose, todėl patys negalėjo pasimatyti.

Ieškovas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę paprastoje grupėje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 79 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymą. Ieškovas nurodė, kad jam pasimatymo teisė nebuvo atimta, priešingų duomenų byloje nėra. Šiomis teisės aktų nuostatomis nustatyta, kad ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, turėjo teisę pasimatyti su broliu A., esančiu laisvėje.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu išreiškė abejones, ar ji, kaip nepilnamečio A. B. globėjo atstovė, turėjo užtikrinti jo pasimatymą su ieškovu, ar tai turėjo atlikti Gruzdžių socializacijos centras. Teismas atkreipia dėmesį, kad savo globėjui pateikė prašymą dėl pasimatymo ieškovas, o ne jo brolis, todėl atsakovas turėjo spręsti savo globotinio ieškovo prašymą, veikti jo interesais. Tačiau kaip nurodė ieškovas ir atsakovo atstovė tai nebuvo daroma, raštiško atsakymo ieškovui atsakovas nedavė, bei jokio prašymo Gruzdžių socializacijos centrui dėl ieškovo pasimatymų su broliu pasimatymo neišsiuntė. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam Gruzdžiuose niekas nesiūlė pasimatyti su broliu. Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194, 102 p. nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, tačiau trečiojo asmens atstovės atsikirtimo į ieškinį argumentas remtis ginčo atveju paminėta teisės norma nėra pagrįstas, kadangi bylos (ginčo) esmė nėra pasimatymuose nuteistojo ir jo artimųjų giminaičių įkalinimo įstaigoje, o neužtikrinimu globotinio bendravimo su artimaisiais giminaičiais, šiuo atveju broliu, taip pat esančiu atsakovo globotiniu. Šio ginčo atveju taikytinos teisės normos, susijusius su vaiko teise bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. aukščiau paminėtos teisės normos - Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr.I-1234 12 straipsnio 4 dalis, CK 3.161 str.3 d..

Teismas vertindamas atsakovo atstovės paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad pas ieškovą pasimatyti nenuvežė jo brolio A. B. tuo motyvu, kad tai kenktų pastarojo interesams. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Abu broliai iki ieškovo sulaikymo gyveno Kybartų vaikų globos namuose, įrodymų apie apribotą jų tarpusavio bendravimą atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ribojamas brolių bendravimas kitais būdais: būtų draudžiami telefoniniai skambučiai, uždrausta rašyti laiškus ir panašiai. Bet to A. B. grįžus į globos namus, jis buvo nuvežtas pasimatyti su ieškovu tris kartus, nors kaip nurodė atsakovo atstovė jokios aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Gruzdžių vaikų socializacijos centro 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr.V11-413 (1.8) nustatyta, kad ieškovo nepilnametis brolis A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (įstatyminis atstovas – Kybartų vaikų globos namai) išleistas žiemos atostogų į namus nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 3 d., t.y. kitu laiku jis buvo ne Kybartų vaikų globos namuose (b.l.82). Kad ieškovo nepilnametis brolis A. B. nebuvo Kybartų vaikų globos namuose nuo 2017 m. birželio 20 d. nustatyta Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų 2018 m. sausio 2 d. raštu Nr.S-4 (1.1.) (b.l.83). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo nepilnametis brolis A. B. nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. buvo ne Kybartų vaikų globos namuose, o Gruzdžių vaikų socializacijos centre. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, atsakovo atstovės paaiškinimą teismo posėdžio metu, nustatė, kad nebuvo realizuota ieškovo teisė bendrauti su broliu pasimatymo būdu, dėl to, kad tuo metu A. B. buvo Gruzdžių socializacijos centre. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kad kokie nors teisės aktai būtų globėjui trukdę paimti A. B. ir jį nuvežti į pasimatymą, ar šį pasimatymą organizuoti kitu būdu.

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė, būdama nepilnamečio ieškovo globėja, privalėjo užtikrinti globotinio teisę bendrauti su artimaisiais, tame tarpe su broliu A. B., ne tik laiškais ar telefonu, bet ir pasimatymu, ir tam turėjo visas objektyvias galimybes.

V. Dėl neturtinės žalos padarymo ir jos dydžio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 2017 m. kovo 17 d. gyveno kartu su broliu A. B. Kybartų vaikų globos namuose, tarpusavyje bendravo, po to pateko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, į svetimą jam aplinką su visai svetimais žmonėmis. Jis kitų artimųjų, su kuriai būtų galėjęs bendrauti, išskyrus brolį A. neturi. Pasimatymas su broliu nuo jo pirmo rašytinio prašymo 2017 m. liepos 20 d. nebuvo organizuotas iki 2017 m. gruodžio 2 d., o jis nesimatė nuo 2017 m. kovo 17 d, t. y. su broliu nesimatė iš viso virš 8 mėnesių. Teismas nemato jokio pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimu, kad nesimatymas su broliu kėlė jam brolio ilgesį, patyrė liūdesį, kamavo mintys apie brolį, buvo nervingas, naktimis sunkiai užmigdavo, nes šios emocijos esamoje situacijoje yra bendražmogiškos ir visiems suprantamos, jų nėra būtina ir iš esmės nėra galima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad dėl nesimatymo su broliu jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kas laikytina jo patirta neturtine žala.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, t. y. yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje yra pažeista vaiko teisė į bendravimą su artimaisiais. Lietuvos Respublikos konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konkrečiai vaiko teisė bendrauti su artimaisiais yra nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr.I-1234 12 straipsnio 4 dalyje, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje. Ši vaiko teisė buvo pažeista, kadangi bendravimas apima ne tik laiškus, telefonus bet ir pasimatymus, bei dėl jos pažeidimo ieškovui padaryta neturtinė žala. Ši žala turi būti atlyginama, kaip moralinė satisfakcija ieškovui.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tokias aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad su broliu A. B. bendravo telefonu ir laiškais, ką patvirtino ir liudytojas A. B., ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Gruzdžių vaikų socializacijos centro 2018-09-24 raštas Nr.(duomenys neskelbtini) (1.8). Tai rodo, kad ieškovo bendravimas su broliu nebuvo visiškai nutrūkęs, dėl ko neturtinės žalos dydis mažintinas. Taip pat ieškovas neįrodė galimais rašytiniais įrodymais (parengiamajame teismo posėdyje teismui pasiūlius pateikti tokius rašytinius įrodymus, ieškovas nurodė, kad jis jų nepateikinės), kad dėl šios jos emocinės būklės suprastėjo jo mokslas, mokyklos lankomumas, dėl to kreipėsi pas psichologę, gavo drausmines nuobaudas, neteko darbo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kad neorganizavus pasimatymo su broliu, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau ieškovui neįrodžius, kad dėl šių dvasinių išgyvenimų jis patyrė dar kitus padarinius, teismas sprendžia, kad nustatytinas 100 Eur atlygintinas neturtinės žalos dydis. Jis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, užtikrina priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bei tinkamai kompensuoja ieškovo patirtus išgyvenimus.

VI. Dėl neturtinės žalos atlygintinumo.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnis). Joks teisės aktas nenustato globėjui pareigos atlyginti globotiniui padarytą žalą dėl netinkamo globėjo pareigų vykdymo. Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ieškovui padaryta neturtinė žala priteistina, nepaisant to, kad tokios žalos priteisimas nėra numatytas kituose teisės aktuose.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šios CK normos nustato, kad neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė.

Teismas, ištyręs ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Kybartų globos namai, atstovaujami laikinos direktorės A. B., būdami nepilnamečio ieškovo globėjai, savo neveikimu, nedėdami pastangų organizuoti ieškovo pasimatymo su nepilnamečiu broliu A. B., turėdami realią galimybę tai atlikti, kadangi nėra jokių duomenų, kad nepilnametis A. B. būtų atsisakęs pasimatyti su broliu, tai jis patvirtino teismo posėdyje, ir nesant jokių Kybartų vaikų globos ar Gruzdžių socializacijos centro rašytinių sprendimų nutraukti A. B. bendravimą su broliu ieškovu, kaip kenkiantį jo interesams, neužtikrino ieškovo pilnaverčio bendravimo su jo nepilnamečiu broliu A. B., ką juos kaip ieškovo globėjus įpareigojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr.I-1234 12 straipsnio 4 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, t.y. jų neveikimas buvo neteisėtas. Tarp atsakovo neveikimo ir kilusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovo neveikimas lėmė ieškovo dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatęs, kad atsakovas savo neveikimu neužtikrino ieškovui pilnaverčio bendravimo su broliu, konstatuoja, kad tame yra jo kaltė. Atsižvelgiant į tai, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, kad atsakovė turi prievolę atlyginti jos neveikimu padarytą neturtinę žalą ieškovui, dėl ko ieškinys tenkintinas iš dalies.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės patirtos išlaidos - ieškovo mokėtinas žyminis mokestis -20 Eurų, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 20 procentų, iš atsakovo priteistina 4 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo jo nesumokėto žyminio mokesčio dalis -16 Eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo E. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, juridinio asmens kodas 301085907, buveinės adresas Č. D. g.4, LT-70440 Kybartai, Vilkaviškio r. sav. priteisti 100 Eur (vieno šimto) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, juridinio asmens kodas 301085907, buveinės adresas Č. D. g.4, LT-70440 Kybartai, Vilkaviškio r. sav., bylinėjimosi išlaidas valstybei – 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio.

Ieškovui ir atsakovui išaiškinti, kad šios bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, byla Nr. 2-26-1021/2019.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.