- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2-157-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01802-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. S., A. B.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovams A. S., A. B., išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams A. S., A. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas A. S. yra nepilnamečio A. S., gim. 2016-06-27, tėvas; nustatyti, kad atsakovas A. B. yra nepilnamečio A. S., gim. 2016-06-27, tėvas; nustatyti nepilnamečio A. S. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimus ir prašė nustačius tėvystę nepilnamečiui A. S. suteikti pavardę „B.“. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė būdama santuokoje 2015 metų pradžioje pradėjo susitikinėti su A. B., su juo turėjo intymių santykių, 2016-06-27 jiems gimė sūnus A. S.. Kadangi vaikas gimė santuokos metu, vaikui buvo suteikta sutuoktinio Skipaio pavardė, sutuoktinis įrašytas kaip vaiko tėvas. Atsakovas A. B. pripažįsta, kad A. yra jo sūnus, prisideda prie sūnaus išlaikymo. Pareiškėjos sutuoktinis A. S. sutinka, kad A. nėra jo sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Atsakovas A. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam teismo pranešimas ir kiti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, be to, ieškovė papildomai pareiškė reikalavimą nuginčijus ir nustačius tėvystę nepilnamečiui A. suteikti pavardę „B.“. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. S. santuoka įregistruota 2000 metais, tais pačiais metais gimė sūnus, kartu gyveno apie 14 metų, nuo 2014 metų sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, sutuoktinis išsikėlė gyventi pas tėvus, ieškovė liko gyventi nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko sutuoktinis kelis kartus buvo atėjęs pas sūnų, tačiau sutuoktinis nėra pasilikęs nakvoti, sutuoktiniai nebegyveno kaip vyras ir žmona. Ieškovė su A. B. pradėjo bendrauti nuo 2015 metų pavasario, A. B. buvo ieškovės kaimynas, jie kartu negyveno, tačiau lankydavosi vienas pas kitą, gyveno kaip pora, turėjo intymių santykių. A. B. ieškovė iš karto pasakė, kad ji laukiasi jo vaiko, A. B. tuo džiaugėsi, 2016-06-27 gimus A. A. B. atvyko į ligoninę pasiimti ieškovės ir sūnaus A., nuo vaiko gimimo A. B. rūpinasi sūnumi, teikia jam išlaikymą, vaikas pripažįsta jį kaip tėvą, ieškovė su A. B. kartu gyvena nuo 2017 metų lapkričio mėnesio, jie gyvena A. B. nuomojamame būste. Ieškovės ir A. B. tėvai žino, kad A. B. yra vaiko tėvas. Sutuoktinis apie ieškovės santykius su A. B. žinojo, apie ieškovės nėštumą sutuoktinis sužinojo tik pamatęs besilaukiančią ieškovę, tuomet ieškovė ir pasakė nuo ko laukiasi vaiko. Ieškovė pažymėjo, kad ketina nutraukti santuoką. Ji šiuo metu nedirba, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad 2014 metų gegužės viduryje jam išėjus į darbą ieškovė su visais baldais pabėgo pas A. B. pagyventi, tačiau po dviejų savaičių ieškovė paskambino ir paprašė parsivežti atgal. Atsakovas parsivežė, tačiau nuo to laiko atsakovas A. S. išsikėlė gyventi pas tėvus, sutuoktiniai nebegyveno kaip vyras ir žmona, jis tik ateidavo pas sūnų. A. S. žinojo, kad sutuoktinė bendrauja su A. B., tai, kad sutuoktinė laukiasi, jis pastebėjo mieste, po to ieškovė pati pasakė, kad nuo A. B. laukiasi vaiko. Nuo to laiko, kai ieškovė su A. B. pradėjo gyventi kartu, jis pas juos nesilanko, su savo sūnumi susitinka kitose vietose. Ieškovės vaiko nėra matęs, tik iš toli vežimėlyje.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad jis su buvusia žmona išsiskyrė maždaug prieš 4-5 metus, jis buvo ieškovės ir jos sutuoktinio kaimynas, užeidavo pas juos į svečius, pasėdėdavo, vėliau jis su ieškove pradėjo intymiai bendrauti. Patvirtino, kad 2014 metais ieškovė apie savaitę laiko gyveno pas jį, vėliau dėl atsakovo A. B. komandiruotės ieškovei teko grįžti namo. Jam žinoma, kad ieškovei grįžus namo jos sutuoktinis A. S. išsikėlė gyventi pas tėvus. Pažymėjo, kad jis su ieškove kartu negalėjo gyventi dėl darbo pobūdžio, kadangi jam tekdavo kartais net trims mėnesiams išvykti, jis su ieškove susitikinėdavo, tai jis ateidavo pas ieškovę, tai ieškovė pas jį, jie gyveno kaip pora. Ieškovė jam iš karto pasakė, kad ji laukiasi jo vaiko, jo reakcija buvo teigiama, gimus sūnui jis iš ligoninės parsivežė ieškovę ir sūnų, visą laiką sūnumi rūpinasi, jį išlaiko. Jo tėvai A. pripažįsta kaip anūką. Nuo 2017 metų lapkričio mėnesio jis su ieškove gyvena kartu, veda bendrą ūkį, su jais kartu gyvena ir vyresnysis ieškovės sūnus. Anksčiau kartu gyventi negalėjo dėl darbo pobūdžio. Šiuo metu jis dirba, jo pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį, dar turi du nepilnamečius vaikus, kuriems yra priteistas išlaikymas iš atsakovo, yra susidaręs įsiskolinimas.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Audrius Klišauskas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu gyvena su A. B., gyvenimo sąlygos pakankami geros, aplinka tvarkinga, sudarytos sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyriaus atstovo nuomone, duoti šalių paaiškinimai yra pakankamas pagrindas nuginčyti ir nustatyti tėvystę. Pažymėjo, kad ieškovė įvykdė skyriaus pastebėjimą dėl nepareikšto reikalavimo dėl vaiko pavardės ir posėdžio metu papildomai pareiškė reikalavimą nuginčijus ir nustačius tėvystę vaikui suteikti tėvo pavardę „B.“. Be to, pastebėjo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nepareiškė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo A. B. yra priteistas išlaikymas kitiems jo nepilnamečiams vaikams ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, siekiant užtikrinti nepilnamečio A. interesus, būtų tikslinga priteisti iš A. B. išlaikymą nepilnamečiui A..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės. 2000-08-12 Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp A. S. (atsakovo) ir D. S. (ieškovės) (įrašo Nr. 67). Sutuoktiniams 2000-12-19 gimė sūnus J. S.. Be to, santuokos metu – 2016-06-27 ieškovė D. S. pagimdė sūnų A., kuriam suteikta sutuoktinio pavardė – „S.“. Gimimo įrašas patvirtina, kad A. S. gimė 2016-06-27, gimimas įregistruotas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 118), mama įrašyta D. S., tėvu įrašytas A. S.. 2016-07-08 išduotas A. S. gimimo liudijimas AB Nr. 089199.
Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. CK 3.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.
Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė D. S. 2016-06-27 pagimdė sūnų Adrijų. Kadangi vaikas gimė ieškovei gyvenant santuokoje su atsakovu A. S., vaikui buvo suteikta ieškovės sutuoktinio pavardė – „S.“. Tačiau tiek iš ieškovės, tiek iš abiejų atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2014 metų gegužės mėnesio gyvena atskirai, nuo to laiko bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, intymiai nebendrauja. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio ieškovė pradėjo susitikinėti su atsakovu A. B., lankytis vienas pas kitą, intymiai bendrauti, 2016-06-27 jiems gimė sūnus A. S.. Nors ieškovei besilaukiant ir gimus vaikui ieškovė su A. B. dar kartu negyveno, tačiau šalių paaiškinimais, jie save laikė kaip porą, A. B. žinojo, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, šią žinią A. B. priėmė labai džiugiai, jis parsivežė gimusį sūnų Adrijų ir ieškovę iš ligoninės, nuo gimimo sūnumi rūpinasi, išlaiko, nuo 2017 metų lapkričio mėnesio ieškovė ir A. B. gyvena kartu viename būste, veda bendrą ūkį, augina sūnų A., su jais kartu gyvena ir ieškovės bei atsakovo A. S. sūnus. Ieškovės ir A. B. paaiškinimais, nors sūnus A. dar nekalba, tačiau tarp vaiko ir A. B. yra artimas ryšys, vaikas į A. B. reaguoja kaip į artimą žmogų. Atsakovo A. S. paaiškinimu, tarp jo ir vaiko A. nėra jokio ryšio, jis A. yra matęs tik iš toli vežimėlyje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo skirti ekspertizę dėl giminystės ryšio paneigimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas A. S. negali būti A. S., gim. 2016-06-27, biologinis tėvas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad A. S. nėra vaiko A. S. biologinis tėvas ir yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad A. S. biologinis tėvas yra atsakovas A. B. (3.150 straipsnio 1 dalis, 3.146 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad tėvai susitarė, kad sūnui A. būtų suteikta tėvo pavardė - „B.“, nustačius tėvystę yra pagrindas A. pavardę „S.“ pakeisti į pavardę „B.“ (Lietuvos Respublikos CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mažametis sūnus A. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų, mažamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas A. B., kuris pripažįsta esąs biologinis vaiko tėvas ir šiuo metu gyvenantis kartu su ieškove ir mažamečiu A., su šiuo reikalavimu sutinka, taip pat su šiuo reikalavimu sutinka ir kitas atsakovas – A. S., Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad mažamečio A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio A. teisę į pastovų išlaikymą, tikslinga iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui Adrijui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepareiškė tokio reikalavimo, tiek ieškovė, tiek atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat A. gimimo A. B. teikia pastovų išlaikymą A. gera valia, ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo nėra, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas neteikia ar vengia teikti išlaikymą nepilnamečiui A., pripažįsta, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui A..
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-11-10 sprendimu ieškovei D. S. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pateikta 2018-01-16 pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 221,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pobūdį, į tai, kad ieškinys pareikštas ne dėl atsakovo A. S. veiksmų ar neveikimo, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. S. valstybei nepriteisia. Teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pobūdį, į tai, kad atsakovas A. B. pripažino ieškinį, ieškinys pareikštas tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo tikrą tėvą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. S., gim. 2016-06-27, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. S., gim. 2016-06-27, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., gim. 2016-06-27, a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikas.
Nustačius tėvystę, pakeisti A. S., gim. 2016-06-27, a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę į tėvo pavardę -„B.“.
Nustatyti nepilnamečio A. S., gim. 2016-06-27, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama D. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Šį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.