Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-25260-608/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
e2YT-25260-608/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20329-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lidija Valentukonytė (pirm.)
Pareiškėjas
L. G.
Suinteresuotas asmuo
V. G., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25260-608/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20329-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės įgyvendinimas - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimas. Nurodo, kad pareiškėjos motinos V. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausė pareiškėjos tėvams V. G. ir P. G.. Po tėvo P. G. mirties jo palikimą, įskaitant ir jam nuosavybės teise priklausiusią minėto buto dalį, priėmė pareiškėja. Po motinos mirties nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo V. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mamos palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Dabartiniu metu pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pieš mamos mirtį pareiškėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nes mama sirgo ir jai reikėjo padėti. Motinos mirties dieną pareiškėjos tėvai buvo išsituokę. Po motinos mirties pareiškėja liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, tvarkė butą, rūpinosi juo kaip nuosavu, po motinos mirties priėmė šiame bute buvusius palikėjos asmeninius daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt. Nors pareiškėjos tėvai buvo išsituokę, tačiau jie, taip pat ir pareiškėjos brolis V. G. gyveno tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas buvo prastos sveikatos, o broliui nuo jaunystės nustatytas neįgalumas, todėl pareiškėja padėjo jiems abiem. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad tėvas gautų kompensaciją. Po kelių mėnesių pareiškėja grįžo gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol, rūpinasi butu, moka mokesčius, padeda savo neįgaliam broliui.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra atlikusi V. G. palikimo priėmimo veiksmų, taip pat suinteresuoti asmenys nėra gavę pranešimo apie galimą V. G. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5). Valstybės įmonės „registrų centras“ 2019 m. rugsėjo 10 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-9481 (e.b.l. 10) patvirtina, kad V. G. mirė, būdama ištuokoje, buvęs sutuoktinis – P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) V. G. turėjo du vaikus: L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusį (duomenys neskelbtini).

L. G. jos mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (e.b.l. 11). Kita ½ dalis minėto buto nuosavybės teise priklausė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. tėvui P. G.. Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6). Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 291, kopija patvirtina, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą paveldi pareiškėja, paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12).

V. G. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 punktas palikėjo vaikus priskyrė prie pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, o 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis numatė vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jos dukra, t. y. pareiškėja L. G., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog L. G. po motinos mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti rūpinosi motinos L. G. turtu kaip nuosavu. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. spalio 6 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9027 (e.b.l. 14) patvirtina, kad L. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsiskaitymo už adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines, energijos ir kitas paslaugas dokumentų nėra išlikę, tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ 2022 m. lapkričio 15 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 103444-3123 patvirtina, kad duomenų bazėje nėra informacijos apie galimai susidariusią nepriemoką už adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 33). Uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 2022 m. lapkričio 10 d. pažyma dėl įsiskolinimo už kitas paslaugas Nr. R3-B-668 patvirtina, kad 2022 m. spalio 1 d. įsiskolinimo už kitas paslaugas nėra (e.b.l. 35). Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ 2022 m. lapkričio 9 d. atsiskaitymo su AB Vilniaus šilumos tinklai pažyma patvirtina, kad iki 2022 m. rugsėjo 30 d. skolos už adresu (duomenys neskelbtini), pateikta šilumos energija nėra (e.b.l. 37). Nors byloje nėra duomenų apie mokesčių už šilumos, elektros energijos bei kitas paslaugas, tiektas adresu (duomenys neskelbtini), mokėtoją per įstatymo nustatytą terminą V. G. palikimui priimti, tačiau po pareiškėjos tėvo P. G. palikimo priėmimo pareiškėjos sudaryti sandoriai dėl komunalinių ir kitų paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog pareiškėja rūpinosi visu butu (duomenys neskelbtini), kaip nuosavu, įskaitant ir V. G. nuosavybės teise priklausiusią dalį. Pareiškėja 2008 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo į butą (duomenys neskelbtini), tiekimo ir nuotekų tvarkymo (e.b.l. 23-26). Pareiškėja 2010 m. spalio 11 d. sudarė su akcine bendrove „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 27-31). Iš minėtų sutarčių turinio matyti, kad iki šių sutarčių sudarymo pareiškėjai buvo išduota atsiskaitymo knygelė, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs minėtų rašytinių įrodymų visumą, taip pat aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie skolas už adresu (duomenys neskelbtini), tiektas energijos, komunalines ir kitas paslaugas, taip pat apie kitus mokesčius už minėtas paslaugas mokėjusius asmenis, teismas laiko, jog pareiškėja įrodė V. G. palikimą sudarančio turto išlaikymą ir faktinį valdymą per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, taip išreiškiant pareiškėjos valią priimti savo motinos palikimą.

Kitas V. G. pirmos eilės įpėdinis sūnus V. G. įtrauktas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu; jis prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei palikimo priėmimo fakto nepareiškė.

Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas V. G. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog L. G. priėmė bent vieną V. G. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į V. G. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos L. G. valstybei 13,28 EUR (trylika eurų, dvidešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė