Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 13032,90 EUR skolą, 6059,88 EUR palūkanas, 1,5 proc. mėnesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas 2013-04-09 pasiskolino iš ieškovės mamos A. M. 26065,80 EUR (90000,00 Lt) sumą ir įsipareigojo mokėti 1,5 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį. Skolos buvimo faktą įrodo skolos raštelis, pasirašytas atsakovo. Ieškovės mama A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties momento skola nebuvo grąžinta, todėl ieškovė paveldėjo reikalavimo teisę į 1/2 dalį skolos, t. y. 13032,90 EUR. 2015-12-17 ieškovė registruotu paštu pateikė atsakovui raginimą dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą prievolės neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei V. M. 13032,90 EUR skolą, 6059,88 EUR palūkanas, 1,5 proc. mėnesines palūkanas nuo priteistos sumos – 19 091,97 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 430,00 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo L. A.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovės motinos A. M. 26065,80 EUR (90000,00 Lt) sumą ir įsipareigojo mokėti 1,5 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį. Skolos buvimo faktą patvirtina skolos raštelis. Mirus A. M., jos dukra ieškovė V. M. paveldėjo reikalavimo teisę į 1/2 dalį skolos, t. y. 13032,90 EUR. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolos nesumokėjo, taip pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas priešpriešinių įrodymų nepateikė, pareikšto reikalavimo nenuginčijo, byloje įrodymų, kad skola būtų sumokėta nėra, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nesuteikęs atsakovui galimybės pagrįsti savo atsikirtimus bei pateikti papildomus įrodymus. Į teismo posėdį, vykusį 2016-05-24, atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, nors prašymo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus apie pradinės kreditorės finansinę padėtį. Išreikalautų įrodymų analizė padėtų nustatyti, ar pradinė kreditorė buvo gavusi reikšmingas pinigų sumas ir ar buvo už reikšmingą sumą įsigijusi turto. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo neaišku už kokį laikotarpį apskaičiuotas lupikiškas palūkanas bei nepagrįstai dideles (1,5 proc.) mėnesines procesines palūkanas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-424/2014; kt.).Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-7-161/2009).Iš ieškovės pateikto skolos raštelio nustatyta, kad atsakovas 2013-04-09 iš A. M. pasiskolino 90000 Lt (26065,80 EUR) su 1,5 procento dydžio palūkanomis už kiekvieną mėnesį. Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2013-12-31. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje esantis 2015-11-24 Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaro E. S. liudijimas patvirtinta, kad po A. M. mirties palikimą priėmė mirusiosios dukra ieškovė V. M. ir sūnus R. M. lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad R. M. yra miręs, po R. M. mirties palikimą priėmė I. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir S. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kadangi reikalavimo teisę po A. M. mirties paveldėjo ieškovė lygiomis dalimis su savo broliu, kuris šiuo metu taip pat yra miręs, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos R. M. paveldėtojų teisėms ir pareigoms. Tokia išvada darytina dėl to, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Šios bylos procesinis rezultatas gali turėti įtakos kitų reikalavimo teisę paveldėjusių asmenų teisėms, jei jie ateityje siektų įgyvendinti jiems priklausančią reikalavimo teisę dėl kitos galimai egzistuojančios skolos dalies priteisimo. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. I. M. ir S. V. įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jos įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą 2015-12-30 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas patenkino ieškovės pareiškimą, 2016-01-05 išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas 2016-01-27 pateikė prieštaravimus dėl 2016-01-05 išduoto teismo įsakymo, motyvuodamas tuo, kad skola A. M. yra sumokėta. Ieškovei pateikus ieškinį, 2016-02-12 nutartimi 2016-01-05 teismo įsakymas panaikintas, atsakovui nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, atsakovui nepateikus atsiliepimo, ieškovei prašant pirmosios instancijos teismas 2016-03-01 priėmė sprendimą už akių. Nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo žodinio proceso tvarka atsakovas į bylą pateikė skolos raštelius, susijusius su prašoma priteisti skola. 2016-03-31 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino teismui, kad buvo surašyti keli skolos rašteliai dėl tos pačios sumos. Viename raštelyje nurodyta, kiek iš viso 2013-04-09 dieną atsakovas buvo skolingas A. M., o kitame raštelyje detaliai nurodyta, kokiomis dienomis, kokias sumas atsakovas pasiskolino. Atsakovas taip pat nurodė, kad sugrąžinęs visą skolą A. M., vieną skolos raštelį atsakovas pasiėmė, o kito skolos raštelio dėl tos pačios skolos sumos atsakovui A. M. negrąžino. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš byloje esančių įrodymų bei 2016-05-24 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su skolos grąžinimu, iš esmės formaliais pagrindais patenkino ieškovės ieškinį, apsiribojo tik ieškovės pateiktais įrodymais. Teismas nepašalino prieštaravimų, susijusių su aplinkybėmis, kodėl vienas skolos raštelis dėl tos pačios skolos sumos buvo pas atsakovą, kuriuo jis grindė skolos sugrąžinimo A. M. faktą, o kitu skolos rašteliu dėl tos pačios skolos sumos ieškovė grindžia ieškinį. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2016-06-07 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kviesti liudytoją, išduoti teismo leidimą įrodymams gauti. Nurodė neatvykimo į 2015-05-24 teismo posėdį priežastis bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad į paskirtą teismo posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, kadangi 2016-05-23 atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę, kurios metu sugedus atsakovo vairuojamam automobiliui, į Klaipėdą atsakovas grįžo 2016-05-24 vakare. Iš atsakovo prašymo turinio nustatyta, kad skolos grąžinimo faktui įrodyti atsakovas prašė kviesti liudytoją I. R., kuri žino ir gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su skolos grąžinimu. Atsakovas taip pat prašė teismo išduoti teismo leidimą gauti įrodymus apie mirusios kreditorės A. M. turtinę padėtį, pinigines lėšas banko sąskaitose, įgytą nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo skolos suteikimo dienos 2013-04-09 iki mirties dienos (duomenys neskelbtini), kurie, atsakovo teigimu, pagrįstų skolos grąžinimo faktą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo L. A. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, liudytojo šaukimo bei teismo leidimo išdavimo atmetė. Nors atsakovas 2016-05-24 teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujat nepateikė, tačiau esant anksčiau minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tik išanalizavus visas su skolos atsakovui suteikimu bei grąžinimu susijusias aplinkybes bei ištyrus atsakovo prašomus išreikalauti įrodymus apie A. M. turtinę padėtį laikotarpiu nuo skolos raštelio surašymo iki jos mirties galima spręsti klausimą dėl ieškinio pagrįstumo ir skolos priteisimo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visus reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su skolos suteikimu bei galimu grąžinimu, nepašalino prieštaravimų dėl byloje esančių įrodymų (skolos raštelių dėl tos pačios skolos sumos), todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, įtraukus į procesą R. M. įpėdinius, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.