Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Plass Investments Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3739-450/2014 pagal ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Swedbank, akcinei bendrovei „Anykščių vynas“ ir akcinei bendrovei įmonių grupei „Alita“ dėl sutartinio įkeitimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pripažinti negaliojančiu hipotekos registre 2007 m. lapkričio 6 d. įregistruotą sutartinį įkeitimą, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimų kodai (duomenys neskelbtini), dėl įkeitimo įregistravimo šiems prekių ženklams: prekės ženklui „BOBELINĖ“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), prekės ženklui „BOBELINĖ“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), prekės ženklui „LEDO PREMIUM“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini));pripažinti negaliojančia 2013 m. vasario 8 d. sudarytą ir 2014 m. kovo 21 d. valstybiniame patentų biure įregistruotą teisių į prekių ženklus perdavimo sutartį, sudarytą tarp AB „Anykščių vynas“ ir AB įmonių grupės „Alita“, dėl perduotos teisės į prekių ženklus: „Bobelinė“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Bobelinė“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Ledo Premium“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Borisoff vodka“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Forum 5 YEAR“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Forum“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Forum“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „GD Gintarinė“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Lietuviška originali degtinė gintarinė“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini));taikyti restituciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Sutarties, kuri ginčijama šioje byloje, kaina neturi teisinės reikšmės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui. Ieškovas restituciją prašo taikyti natūra, o ne pinigais, todėl klausimas ar 137 000 Lt atsakovui AB įmonių grupei „Alita“ yra daug ar mažai, neturi teisinės reikšmės.Prekių ženklai perleisti už per mažą kainą (137 000 Lt). Ginčo prekių ženklus atsakovai prieš keletą metų buvo įvertinę 13,7 mln. litų, užtikrinant AB įmonių grupės „Alita“ paskolą AB Swedbank. Ginčo prekių ženklais žymima 33 proc. visos šiandien gaminamos AB „Alita“ produkcijos. Tai rodo, kad AB „Anykščių vynas“, būdamas su AB įmonių grupe „Alita“ susijęs asmuo (AB įmonių grupė „Alita“ turi 94,9 proc. AB „Anykščių vynas“ akcijų), sudarė sutartį daug mažesne nei rinkos kaina, todėl tokia sutartis prieštarauja AB „Anykščių vynas“ veiklos tikslams ir pripažintina negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu. Sutarties akivaizdus nuostolingumas ir prieštaringumas AB „Anykščių vynas“ tikslams yra pagrindas taikyti restituciją natūra.Jei prekės ženklai bus perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, restitucijos taikymas natūra taptų neįmanomas. Net jei teismas pakeistų restitucijos būdą ir ją (restituciją) taikytų pinigais, restitucija turėtų būti taikoma atsižvelgiant į ginčo prekių ženklų rinkos kainą. Susitarimas tarp atsakovų AB įmonių grupės „Alita“, AB „Anykščių vynas“ ir AB Swedbank rodo, kad prekių ženklai yra verti 13 716 000 Lt. AB įmonių grupė „Alita“ nepateikė įrodymų, kad tokią sumą galėtų išmokėti iš karto. 13,7 mln. litų AB įmonių grupei „Alita“ yra didelė suma.Atsakovas AB įmonių grupė „Alita“ gali nesąžiningai slėpti iš AB „Anykščių vynas“ nepagrįstai maža kaina užvaldytą turtą. Grėsmę įrodo tai, kad prieš kelerius metus buvo įvykdyta AB „Alita“ reorganizacija, kurios metu įmonė buvo padalinta į dvi bendroves: AB „ALT Investicijos“ su didelėmis skolomis bankrutavo, o AB įmonių grupė „Alita“ šiuo metu mėgina išvengti atsakomybės prieš kreditorius.AB įmonių grupės „Alita“ turtinė padėtis nėra gera. Paties atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog AB „Alita“ turi 92 736 000 Lt vertės turto, trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 35 103 000 Lt, o ilgalaikiai – 41 579 000 Lt. Didelė dalis atsakovo turto yra įkeistas.

Nėra grėsmės, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovas nepagrįstai nesąžiningumą įrodinėja atsakovo reorganizacija. Po įmonių atskirimo naujai sukurto juridinio asmens – AB įmonių grupės „Alita, vadovybė ir akcininkai yra pasikeitę. Nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas bendrovės nesąžiningumas. AB „Alita“ gamina įvairią produkciją, pavadinimais „Bobelinė“, „Forum“ ir kt., todėl atsakovui nėra jokio pagrindo parduoti iš AB „Anykščių vynas“ įsigytus prekių ženklus ir leisti kitiems rinkos dalyviams konkuruoti su AB „Alita“, pardavinėjant produkciją tokiu pačiu pavadinimu.Ieškinio reikalavimas dėl ginčijamos sutarties prima facie nepagrįstas. AB „Alita“ yra pateikusi teismui ginčijamos sutarties dėl prekių ženklų perleidimo kopiją bei nepriklausomo turto vertintojo atlikto prekių ženklų rinkos vertės nustatymą, kurie patvirtina, kad prekių ženklų perleidimas buvo atlygintinis ir už rinkos vertę. Visų prekių ženklų rinkos vertė – 137 000 Lt, kuri buvo nustatyta turto vertintojo. AB Swedbank sprendimas priimti 13 mln. litų užtikrinimą 3 prekių ženklams, neįrodo šių ženklų tikrosios vertės.AB įmonių grupė „Alita“ yra didelė įmonė, kurios turtas 2013 m. sudarė 92,4 mln. litų, nuosavas kapitalas 15,7 mln. litų, bendros pardavimo pajamos – 127,8 mln. litų, o bendras pelnas – 25,3 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, prekių ženklų, kurių rinkos vertė 137 000 Lt, įsigijimas nėra toks sandoris, kuris galėtų turėti didelės įtakos investuotojo sprendimams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos atsakovui AB įmonių grupei „Alita“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas Plass Investments Limited ieškiniui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui AB įmonių grupei „Alita“ priklausančius ir ginčijama 2013 m. vasario 8 d. teisių į prekių ženklus perdavimo sutartimi jam (atsakovui) perleistus prekių ženklus, uždraudžiant jais disponuoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, perduoti naudoti tretiesiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, konstatuoti, kad jis (ieškinys) yra akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kita vertus, kaip paminėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.

Apeliantas, teigdamas, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, teigia, jog atsakovas AB įmonių grupė „Alita“ gali perleisti iš AB „Anykščių vynas“ perimtus prekių ženklus sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl restitucijos taikymas natūra taptų neįmanomas, taip atsakovas pat gali imtis nesąžiningų veiksmų prekių ženklus paslėpti. Atsakovo nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad prieš kelerius metus buvo įvykdyta AB „Alita“ reorganizacija, kurios metu įmonė buvo padalinta į dvi bendroves – AB „ALT Investicijos“, kuri su didelėmis skolomis bankrutavo, bei AB įmonių grupę „Alita“, kuri siekia išvengti atsakomybės prieš kreditorius.

Pažymėtina, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), todėl apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti ir pagrįsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad jam tikėtinai palankus teismo sprendimas galės būti neįvykdytas ar jo įvykdymas pasunkės. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokios grėsmės neįrodė. Skundą dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, paslepiant ar perleidžiant ginčo sutartimi perleistus prekių ženklus, grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad AB įmonių grupė „Alita“ kokiu nors būdu jam priklausantį ginčo turtą – prekių ženklus, slepia ar slėps, ketina perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip šį turtą siekia apsunkinti, kad išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl prieš kelerius metus (2009 m.) atlikto AB „Alita“ reorganizavimo, nagrinėjamu atveju nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Be to, paminėti skundo argumentai dėl atsakovo reorganizacijos nesusiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, todėl nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

Neįrodžius, kad egzistuoja grėsmė įvykdyti būsimą, galbūt ieškovui palankų, teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino atsakovo AB įmonių grupės „Alita“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetė ieškovo Plass Investments Limited prašymą jas (laikinąsias apsaugos priemones) taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto skundo argumentų dėl prekės ženklų vertės, ar jie (prekių ženklai) buvo perleisti už rinkos kaina, taip pat argumentų dėl sandorio negaliojimo pagrindų, nes dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo bus sprendžiama nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl skunde keliami klausimai dėl ginčo sutartimi perleistų prekių ženklų kainos bei jų rinkos vertės nėra ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) nagrinėjimo dalykas.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.