- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- e1-2076-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46007-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- K. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. R. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 20.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie apsaugos posto panaudojo fizinį smurtą prieš L. J., t. y. tyčia vieną kartą trenkė kairėje rankoje laikomu stikliniu buteliu L. J. į galvos sritį, taip padarė muštinę žaizdą kaktoje ir kairės akies abiejų vokų poodinę kraujosruvą, taip nukentėjusiajam L. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
K. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. buvo su draugu. Jie sugalvojo nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pavogti įvairaus veganiško maisto ir kalendorių. Jie su draugu turėjo pinigų, bet abu nusprendė, kad kvaila ant to leisti pinigus, tai buvo impulsyvus sumanymas. Jiems nereikėjo kalendoriaus, turėjo maisto namuose, tiesiog norėjo taip pasielgti. Jie nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), susirinko prekes ir susidėjo į su savimi atsineštus medžiaginius maišus. Jie išėjo iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis, parduotuvėje jų niekas nesustabdė. Jie buvo lauke, prie picerijos, norėjo užsisakyti picos, kai prie jų priėjo apsaugos darbuotojas, kuris prašė eiti su juo. Tada draugas pasakė „bėgam“. Jis pradėjo bėgti, bet pamatė, kad draugą pagavo apsauginis, todėl grįžo ir bandė išlaisvinti draugo rankas iš apsauginio. Tada prie jo priėjo dar vienas vyras, kuris nebuvo apsaugos darbuotojas, ir sulaikė jį. Vyras ir apsauginis pradėjo juos vesti iki apsauginio kambarėlio, jie priešinosi. Kai juos atvedė prie apsauginių kambarėlio, jis labai priešinosi, bandė pasprukti, todėl jį pargriovė. Mano, kad jį buvo pargriovę ne vieną kartą. Jam skaudėjo, vyras prieš jį panaudojo gana didelę jėgą, nes jis yra lieknas ir silpnas. Supranta, kad jis taip bandė jį sulaikyti, tačiau nuo jo veiksmų jam ant kojų buvo mėlynės. Kai vyras jį vėl pargriovė, išsibarstė visi jo daiktai. Jautėsi beviltiškoje padėtyje, norėjo pasprukti, todėl pasiėmęs gazuoto gėrimo „Macha“ su citrina stiklinį butelį, maždaug 0,25 l talpos, tuo buteliu trenkė vyrui į galvą. Pamatė, kad vyrui iš galvos pradėjo bėgti kraujas, vyras pradėjo rėkti ir keiktis. Jis vyrui trenkė „kompulsyviai“, jautėsi apatiškas ir atsiribojęs. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jiems išrašė baudas ir paleido. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Gali būti, kad visų detalių tiksliai neprisimena, nes trauminėse situacijose atsiriboja, mano, jo sąmonė taip saugosi nuo traumų. Mano, kad daugiausiai sužalojimų patyrė tada, kai prie jo priėjo vyras ir jį sustabdė. Jis tuo metu priešinosi, o jis intensyviai bandė jį sulaikyti, jis lyg ir bandė bėgti, todėl jį fiziškai stipriai sulaikė ir pargriovė ant žemės (el. b. 1 t., b. l. 132–135).
Nukentėjusysis L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 20 val. kartu su savo žmona išėjo į lauką pasivaikščioti su šuniu ir eidami prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad apsaugos darbuotojas gaudo 2 jaunuolius, vieną iš jų sugavo, o kitas toliau šalinosi. Jis nusprendė padėti apsaugos darbuotojui ir pribėgęs prie jaunuolio, kuris toliau šalinosi, sulaikė jį ir kartu su juo priėjo prie apsaugos darbuotojo ir paklausė, kas nutiko. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad jaunuoliai apsivogė parduotuvėje ir paprašė jo palydėti juos iki parduotuvės vidaus, apsaugos posto. Priėję apsaugos postą jaunuoliai vėl pradėjo bėgti į skirtingas puses, tačiau vieną iš jų spėjo sugauti apsaugos darbuotojas, iš karto jį pradėjo vesti į apsaugos posto kabinetą, o kitą asmenį jis spėjo sugriebti už striukės „kapišono“, po to asmuo pradėjo muistytis ir nugriuvo. Besikeldamas nuo žemės asmuo iš savo maišo išsitraukė stiklinį butelį ir panaudojo fizinį smurtą prieš jį, vieną kartą kaire ranka, kurioje laikė stiklinį butelį, sudavė jam į galvos sritį. Iš karto iš kaktos pradėjo bėgti kraujas ir jis paleido jaunuolį, tačiau pribėgęs apsaugos darbuotojas sulaikė jį. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą ir kartu su atvykusia greitosios medicinos pagalba išvažiavo į kliniką, kur jam buvo nustatyta žaizda kaktos srityje. Klinikoje jam žaizda kaktos srityje buvo susiūta 7 siūlėmis ir daktarai jį paleido gydytis ambulatoriškai. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 31–34).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 20.15 val. pro parduotuvės kasas nesusimokėję už visas prekes praėjo 2 jaunuoliai. Nuėjo paklausti pas kasininkę, ar jie susimokėjo už gėrimus, tačiau darbuotoja pasakė, kad jie susimokėjo tik už traškučius. Per vaizdo kameras matė, kad aukštesnis vaikinas rankose turėjo 2 butelius gaiviųjų gėrimų ir įtarė, kad juos paslėpė ir iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs. Per galinį išėjimą išėjęs į lauką, pastebėjo abu vaikinus, pakvietė pasikalbėti ir išspręsti kilusią situaciją, tačiau jie pradėjo bėgti. Vieną iš jų pavyko pagauti, jo draugas jam sudavė 1 smūgį į veido sritį ir jį pastūmė, jis griuvo ant kietos dangos ir susižalojo kairės rankos alkūnę, tačiau dėl sužalojimo pretenzijų neturi. Kitą asmenį pagavo šalia buvęs nepažįstamas vyras, kuriam garsiai sušuko padėti, nes vaikinai yra vagys. Abu vaikinus atsivedė prie apsaugos posto, kurį jis lydėjo tvarkingai atvedė į apsaugos postą laukti policijos pareigūnų, o kitas mėgino dar kartą bėgti ir tas pats vyras, kuris jam padėjo juos sulaikyti jį vėl pagavo ir tas apsivogęs vaikinas, neprisimena kurios rankos mostu, laikydamas stiklinį butelį trenkė juo į veido sritį jį laikiusiam vyrui ir prakirto jam kaktą. Po įvykio stiklinis butelis nesudužo, jį išmetė į šiukšlinę, atvykus policijos pareigūnams nurodė kur yra butelis ir kuris vaikinas buvo kaltininkas dėl sužaloto vyro (el. b. 1 t., b. l. 69–70).
2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 20.26 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui sulaikant du apsivogusius asmenis jam į pagalbą atskubėjusiam praeiviui L. J. vienas iš sulaikomųjų K. R. turėtu rankoje buteliu sudavė 1 kartą į galvos sritį L. J., kuris greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas į ligoninę (el. b. 1 t., b. l. 1–6).
2023 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus per pagrindinį parduotuvės įėjimą prie apsaugos posto esančioje šiukšlių dėžėje rastas skaidrus 370 ml butelis. 20 žingsnių atstumu ant grindų rasti raudonos spalvos lašai. Parduotuvėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (el. b. 1 t., b. l. 10–12, 13–17).
2023 m. gruodžio 1 d. L. J. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 20.20 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), viduje prie apsaugos posto, jam nepažįstamas asmuo panaudojo fizinį smurtą, o būtent, vieną kartą kaire ranka, kurioje laikė stiklinį butelį, juo sudavė į galvos sritį, po to iš karto iš kaktos pradėjo bėgti kraujas ir dėl to buvo išvežtas į kliniką, kur nustatyta žaizda kaktos srityje. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. 1 t., b. l. 23–26).
2024 m. vasario 8 d. – 2024 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 3 vaizdo įrašų, pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Pirmajame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, fiksuojami įėjimo į parduotuvę varteliai, praėjimas greta įėjimo į minėta parduotuvę. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš už kampo ateina 4 asmenys, eina praėjimu, tačiau neįeidami į parduotuvės zoną. Antrajame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, fiksuojamos „(duomenys neskelbtini)“parduotuvės kasos, praėjimas greta parduotuvės. Vaizdo įrašo pradžia identiška pastarajam vaizdo įrašui, toliau 4 asmenys apsikeičia vietomis ir vaikinas su juodu paltu ir asmuo su rudos spalvos striuke eina vienas šalia kito, tarpusavyje kalbasi. Trečiajame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, fiksuojami įėjimo į parduotuvę varteliai, praėjimas greta įėjimo į minėta parduotuvę. Vaizdo įraše matoma, kaip minėti 4 asmenys eina šalia parduotuvės, vaikinas su juodu paltu ir asmuo su rudos spalvos striuke eina vienas šalia kito, tarpusavyje kalbasi. Kiti 2 asmenys eina vienas iš priekio, kitas iš galo. Vaizdo įrašo 12-tą sekundę asmenys, kurie ėjo dviese ir kalbėjosi, ima bėgti į kairįjį šoną, o asmuo, ėjęs iš galo, ima bėgti paskui (el. b. 1 t., b. l. 82–84).
2024 m. gegužės 2 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūra. Stiklinis butelis su užrašu „JARRITOS Mexican Cola Natural Flavor Soda“. Stiklinis butelis yra atidarytas ir tuščias. Stiklas skaidrus. Butelis neturi kamštelio (el. b. 1 t., b. l. 149–151, 152–155).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3863/2023 (01) nurodyta, kad:
1. L. J. nustatyta muštinė žaizda kaktoje ir kairės akies abiejų vokų poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 3–5 paros laiko iki apžiūros.
2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.
5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu.
6. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje (el. b. 1 t., b. l. 80–81).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš L. J. panaudojo fizinį smurtą – parduotuvėje prie apsaugos posto sudavė stikliniu buteliu per galvą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo L. J. parodymai, jis nurodė iš esmės tokią pačią įvykio eigą, kokią nurodė ir K. R.. Nukentėjusysis parodė, kad pastebėjo, kaip prie parduotuvės apsaugos darbuotojas gaudo 2 jaunuolius, nusprendė padėti apsaugos darbuotojui. Sulaikęs vieną iš jaunuolių palydėjo juos į parduotuvės vidų prie apsaugos posto. Ten jaunuoliai vėl pradėjo bėgti į skirtingas puses, tačiau vieną iš jų spėjo sugauti, bet jis pradėjo muistytis ir nugriuvo. Besikeldamas nuo žemės jaunuolis iš savo maišo išsitraukė stiklinį butelį ir vieną kartą kaire ranka, kurioje laikė stiklinį butelį, sudavė jam į galvos sritį, iš karto iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. K. R. kaltę taip pat įrodo liudytojo L. J. parodymai apie įvykį. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio, 2023 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje, 2023 m. gruodžio 1 d. L. J. protokole–pareiškime, 2024 m. vasario 8 d. – 2024 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2024 m. gegužės 2 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje nurodytos aplinkybės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3863/2023 (01) patvirtina, kad L. J. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir jis jautė fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad K. R. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą L. J. ir padarė jam sužalojimus – muštinę žaizdą kaktoje ir kairės akies abiejų vokų poodinę kraujosruvą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad K. R. sukėlė L. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, ir to norėjo. Taigi K. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 189). Nukentėjusiajam L. J. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 186–187).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis trenkdamas L. J. su buteliu per galvą sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (el. b. 1 t., b. l. 93–94). Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 186–187). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. 1 t., b. l. 95–96), mokosi. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokymąsi arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
K. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
K. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 136–143). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 6 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo (el. b. 1 t., b. l. 163–164). Kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad K. R. 2024 m. gegužės 9 d. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (el. b. 1 t., b. l. 175–177). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylos dalis dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu saugoti perduotas stiklinis butelis, supakuotas į paketą Nr. 554848, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemečinės II kaimas (el. b. 1 t., b. l. 156–157), sunaikintinas kaip menkavertis.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokymąsi arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. R. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokymąsi arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Bylos dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, stiklinį butelį, supakuotą į paketą Nr. 554848, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemečinės II kaimas, sunaikinti kaip menkavertį.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.