Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-02-05 · Byla Nr. N1-60-120/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-02-05
Bylos Nr.
N1-60-120/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
E. G.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Baudž. Byla Nr. 1-60 -120/07Procesinio sprendimokategorija: 1.2.7.3.; 1.2.14.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2007 m. vasario mėn. 5 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, kaltinamajam E. G., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gim. 1990 m. kovo 14 d. Kauno rajone, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, neteistas, Kauno -----vidurinės m-los moksleivis, gyv. ------ rajone, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d., 150 str. 4 d.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. G. , nuo 2004 m. kovo 15 d., t.y. nuo dienos, kai jis tapo šio nusikaltimo padarymo subjektu, iki 2004 m. gegužės 23 d. 16.42 val., ----, grasindamas atskleisti mažamečio nukentėjusio J. T. tėvams J. T. nepageidautiną informaciją apie tai, jog šis vagia jų pinigus, bei grasindamas fiziniu smurtu, o 2004 m. gegužės 18 d. apie 18 val. ir vartodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia įspyręs į įvairias kūno vietas bei tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusio J. T. sveikatą, neturėdamas tam teisėto pagrindo, atvirai vertė, 1992 m. birželio 22 d. gimusį mažametį nukentėjusį J. T., iš tėvų imamus pinigus duoti ir jam, tokiu būdu, priversdamas mažametį J. T. perduoti jam 1200 lt.

Po to, 2004 m. gruodžio 31 d. apie 23 val., būdamas ----vaikų darželio – mokyklos teritorijoje, esančioje ---- mst., ----, apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas smurtu, suduodamas per nugarą, už darželio pastato jėga patupdęs už rankos atsivestą mažametę M. T., gim. 1993 m. gruodžio 1 d., prieš jos valią privertęs ją čiulpti jo lytinį organą ir taip tenkinti jo lytinę aistrą, kaltinamasis E. G. seksualiai išprievartavo mažametę M. T. (jai, dėl ribinio intelekto konstatuotas negalėjimas pasipriešinti )

Po to, tą pačią dieną, apie 23.15 val., ---- miestelyje, prie garažų, esančių už 50 metrų nuo darželio, apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas smurtu ir prieš jos valią privertęs mažametę M. T., gim. 1993 m. gruodžio 1 d. čiulpiant lytinį organą tenkinti lytinę aistrą E. S., kuris dėl amžiaus neatsakė pagal baudžiamuosius įstatymus, kaltinamasis E. G. seksualiai išprievartavo mažametę M. T. (jai, dėl ribinio intelekto konstatuotas negalėjimas pasipriešinti).

Po to, tą pačią dieną ir toje pat vietoje, apie 23.20 val., po mažametės M. T. seksualinio išprievartavimo, grasindamas bei stumdydamas mažametę A. S., gim. 1992 m. rugsėjo 7 d., privertęs ją čiulpti jo lytinį organą ir oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, seksualiai išprievartavo mažametę A. S. (jai konstatuotas negalėjimas pilnai bei teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės ir prasmės bei pasipriešinti).

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad, sužinojęs, jog nukentėjusysis J. T. iš tėvų vagia pinigus, pagrasino pasakysiąs apie tai jo tėvams. Šis prašė nesakyti ir pažadėjo jam duoti pinigų. Pradžioje už nepasakymą, jis 2, 3 kartus per savaitę gaudavo iš J. T. po 10 ar 20 litų. Po kurio laiko J. T., tokį pinigų davimą nutraukė ir liepė jam, kai reikės pinigų, paskambinti ir pasakyti. Po paskambinimo J. T. atnešdavo tiek, kiek jis paprašydavo. Jis J. T. nemušė ir kitokio smurto prieš jį taip pat nenaudojo. Per 6 mėnesius jis iš J. T. gavo apie 1200 lt.. Iš tėvų vagiamus pinigus J. T. leido ir pats. Jis pirkdavo maistą ir įvairius daiktus sau ir kitiems vaikams, todėl su pareikštu ieškiniu jis sutinka iš dalies bei sutinka atlyginti 1200 lt. sumą, t.y. tiek, kiek gavo.

2004 m. gruodžio 31 d. apie 23 val., jam su draugais būnant prie vaikų darželio bei geriant vyną ir šampaną, E. S. pašaukė ėjusias A. S. bei M. T., davė joms išgerti šampano, pasiūlė joms pačiulpti jų lytinius organus. Jos sutiko ir paprašė už tai 3 litų. Jis su M. T. nuėjo už darželio kampo, o E. S. su A. S. liko darželio teritorijoje buvusiame vaikų žaidimo namelyje. Nuėjus už darželio kampo, jis nusiėmė kelnes, o atsitūpusi M. T. jam sekundę pačiulpė. Prie jų atėjo E. S., o A. S. liko namelyje. Jis nuėjo pas A. S., o E. S. liko su M. T.. Jis nusimovė kelnes ir A. S. jam taip pat truputį pačiulpė. Jie sumokėjo joms 3 lt. ir išsiskyrė. Kada ir kaip buvo suplėšyta striukė, nežino, bet žalą už striukę jis atlygino. Po valandos, mieste su abiem merginom jie vėl susitiko ir jos pačios paprašė visa tai pakartoti. Todėl nuėjo su jomis prie garažų. Jis liko su M. T., bet nieko su ja nedarė, o A. S. ir E. S. nuėjo toliau. Po kurio laiko jie grįžo ir A. S. pasakė, kad čiulpti nemoka. Tada M. T. pasakė, kad išmokins ir ant E. S. rodė A. S., kaip reikia tai daryti. Po to jos pasikeitė vietomis ir kiekvienam iš jų abi pačiulpė jų lytinius organus. Smurto prieš nukentėjusias nenaudojo. Jos viską darė savo noru. Kiek joms metų, jis nežinojo.

Mažametis nukentėjęs J. T. parodė, kad jis 2 - 3 kartus per savaitę iš tėvų padėtų pinigų pasiimdavo po 40-60 litų. Apie tai sužinojęs kaltinamasis pagrasino pasakysiąs tėvams, todėl, už nepasakymą tėvams, jis pažadėjo ir jam duoti pinigų. Per savaitę 4 kartus kaltinamajam duodavo tokią sumą, kokios reikalaudavo. Reikalaudamas, kaltinamasis jam grasindavo, o kelis kartus ir įspyrė. Imdamas be leidimo pinigus kaltinamajam, kartu taip pat pasiimdavo ir sau. Mano, kad kaltinamajam jis davė daugiau negu 1200 lt, bet kiek daugiau, nežino. Jis pats iš tėvų be leidimo paimtus pinigus, leido saldumynams, žaislams, traškučiams, maisto produktams pirkti, 2 – 4 kartus per savaitę vaišindavo draugus, 1 – 3 kartus pirkdavo dešrainius. Taip pat pirkosi motociklą ir benzopjūklą. Galėjo taip išleisti šiek tiek virš 1000 litų, o likusieji jo iš tėvų paimti pinigai atiteko kaltinamajam.

Mažametė nukentėjusi J. T. parodė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., jai ir A. S. einant žiūrėti saliutų, pašaukė E. S.. Kartu su juo buvo ir kaltinamasis bei D. B.. Joms priėjus, jie jas pavaišino šampanu. Ji išgėrė 3 gurkšnius. D. B. juos palikęs nuėjo, o jie pasiliko ir kalbėdamiesi nuėjo į darželio teritorijoje esantį vaikų žaidimo namelį. A. S. pasakė, kad jie jai siūlo pačiulpti, žada duoti 3 litus ir pakvietė ją taip pat eiti, bet ji nesutiko, nes nesuprato, ką tai reiškia. A. S. sakė, kad ji irgi nesupranta ką reikės daryti. Jie E. S. tampė už striukės. Po to, kaltinamasis, paėmė ją už rankos ir nusivedė už darželio kampo, o A. S. liko namelyje su E. S.. Ją nusivedęs, kaltinamasis nusismaukė kelnes ir liepė čiulpti jo lytinį organą. Ji to nedarė. Tuomet kaltinamasis, ją tampydamas, parklupdė. Ji užsidengė burną, bet kaltinamasis per prievartą įgrūdo savo lytinį organą į burną ir jai teko jį čiulpti. A. S. sakė, kad ją taip pat vertė čiulpti. Kaltinamasis ir E. S. davė joms 3 litus ir paleido. Pinigus jos prapirko parduotuvėje. Apie įvykį niekam nesakė, nes gėdijosi ir bijojo tėvų. Išėję iš parduotuvės, jos vėl susitiko kaltinamąjį ir E. S.. Šie, pasakę, kad nori kažką parodyti ir pakvietė eiti prie garažų. Ji sutiko ir ėjo, nes manė, kad daugiau jie joms nieko nedarys. Nuėjus prie garažų, E. G., grasindamas ir visaip vadindamas, privertė ją rodyti A. S., kaip reikia čiulpti. Bijodama, ji E. S. čiulpė lytinį organą, o A. S. – žiūrėjo. Po to jie taip pat privertė ir A. S. čiulpti.

Mažametė nukentėjusi A. S. parodė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., jai su M. T. einant žiūrėti saliutų, jas pakvietę E. S. ir E. G., vaišino šampanu. Ji šampano negėrė, o M. T., truputį išgėrė. Ji su E. S. liko namelyje, o M. T. su E. G. išėjo. E. S. jai liepė čiulpti, bet ji nežinojo ką tai reiškia ir nečiulpė. Po kurio laiko į namelį atėjo E. G. su M. T.. M. T. liko namelyje, o ji, galvodama, kad jeigu neis, tai ją primuš, nuėjo su E. G.. Po to joms davė tris litus ir paleido. Jos abi nuėjo į parduotuvę. Išėję iš parduotuvės, vėl juos susitiko ir pakviestos, nuėjo už garažų. Neiti bijojo. Nuėjus už garažų, grasindami, jie M. T. privertė rodyti kaip reikia čiulpti, o jai liepė žiūrėti. Kol M. T. čiulpė E. S., ji turėjo žiūrėti. Po to ji turėjo čiulpti ir E. S., ir E. G.. Iš baimės ji taip ir darė.

Nukentėjusi R. T. parodė, kad vyrui pastebėjus, jog dingsta pinigai, jie ėmė stebėti ir nustatė, kad per savaitę pradingo apie 2000 litų. Bendroje sumoje iš viso dingo virš 5000 lt. Klausinėdami sūnų, sužinojo, kad jį reketuoja E. G., todėl ir kreipėsi į policiją, įrašė pokalbį, kurio metu E. G. iš sūnaus reikalavo 300 lt. Matė ant sūnaus kūno kraujosrūvas. Prašo priteisti 3620 lt., nes sūnus sakosi išleidęs mažesnę dalį.

Nukentėjęs R. T. parodė, kad, pradžioje, jam pastebėjus 300 eurų, kupiūromis po 50, dingimą, sūnus išsigynė. Pradėjus stebėti, ar pinigai imami, pamatė, kad ir vėl pradingo didelė pinigų suma. Tada sūnus ir prisipažino esąs reketuojamas E. G..

Nukentėjusi V. T. parodė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. vakare, dukra iš namų išėjo, o sugrįžo 1.45 val.. Apie tai, kas atsitiko, nepasakojo, bet nuo to laiko dukra pasikeitė, ėmė šlapintis į lovą, buvo strese, teko ją tirti ligoninėje.

Nukentėjusi V. S. parodė, kad apie tai, kas įvyko, sužinojo po 15 dienų. Ji atkreipė dėmesį, kad po N. M. dukra pasikeitė, pasidarė baikštesnė, bet pati dukra kas atsitiko, nepasakė.

Liudytojas R. P. parodė, sužinojęs iš visada pinigų turėjusio J. T., kad už tylėjimą E. G. iš jo reikalauja pinigų. Iš tėvų paimtus pinigus J. T. E. G. dažniausiai perduodavo prie Babtų kultūros namų. E. G. ne kartą skambino ir į jo mobilų telefoną, prašydamas perduoti jį J. T. bei kalbėdavosi su juo. J. T. sakydavo, kad E. G. ir vėl reikalauja pinigų. E. G. pas jį klausė ir J. T. motinos mobilaus telefono numerio.

Liudytojas N. M. parodė, kad J. T. pastoviai turėdavo pinigų, nes be leidimo imdavo juos iš tėvų. J. T. prašymu jis dažnai naktimis saugodavo pas save J. T. piniginę su pinigais, nes J. T. bijojo, kad namuose tėvai nepastebėtų jį turint pinigų. J. T. iš tėvų paimtais pinigais mokėdavo ne tik už save, bet ir už kitus vaikus, vaišindavo juos, pirkdavo žaislus, valgį, gėrimą, kramtomą gumą. Taip pat nusipirko motociklą ir benzopjūklą, kuriuos laikė ne namuose, bet pas kitus vaikus. J. T. piniginę su iš tėvų paimtais pinigais, naktimis saugodavo ne tik jis, bet ir kiti vaikai. Matė gautoje saugoti piniginėje ir 100, ir 200, ir 300 litų. Girdėjo E. G. grasinant J. T., kad nueisiąs pas jo tėvus ir pasakysiąs, jog J. T. vagia iš jų pinigus, bei J. T. prašant tėvams to nesakyti. Taip pat matė, kad, prašydamas nesakyti, J. T. davė J. G. su savimi turėtus žiebtuvėlius. E. G. dažnai pasivesdavo J. T. į šalį, o, šiam sugrįžus, dalies pinigų jo piniginėje jau nebūdavo. Du kartus matė, kaip, pasivedęs į šalį J. T., E. G. įspyrė jam į sėdmenis ir vieną kartą - pastūmė.

Liudytojas K. Č. parodė, girdėjęs, E. G. sakant J. T., kad, jei šis neduos pinigų, tai jis pasakysiąs jo tėvams apie pinigų iš jų ėmimą.

Liudytojas R. N. parodė, kad E. G., pasikvietus J. T. už namo kampo pasikalbėti, J. T. ilgai negrįžo, todėl jis, nuėjęs pasižiūrėti, pamatė J. G. spiriant J. T. į sėdmenis. Jis žinojo, kad J. T. slapta ima iš tėvų pinigus, matė pas jį 100 ir 200 lt. kupiūras, prašomas, naktimis saugodavo J. T. piniginę su pinigais. J. T. už iš tėvų paimtus pinigus, nusipirko motociklą, benzopjūklą, sau ir kitiems degalinėse pirkdavo dešrainius, parduotuvėse – kitokius daiktus. Girdėjo kartą E. G. sakant J. T., kad eina pasakyti jo tėvams, bei J. T. prašant jį to nedaryti.

Liudytojas A. B. parodė, taip pat žinojęs, jog J. T. iš tėvų slapta ima pinigus. Naktimis jis taip pat yra saugojęs jo piniginę su iš tėvų paimtais pinigais. Piniginėje matė ir 50 eurų ir 200 litų kupiūras. Žino, kad už iš tėvų paimtus pinigus, J. T. nusipirko motociklą, benzopjūklą, vedė vaikus į ledo areną, pirkdavo maistą, gėrimą ir kitokius daiktus.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2004 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. jam su E. S. ir E. G. prie darželio geriant šampaną, E. S. pašaukė pro šalį einančias M. T. ir A. S.. Jos priėjo, bet jam tokia draugija nepatiko, nes mergaitės buvo dar mažos. E. G. ir E. S. davė joms išgerti šampano. Jis, nenorėdamas su jais būti, paliko juos ir nuėjo.

Liudytojas E. S. parodė, kad, gerdamas šampaną su D. B. ir E. G., pašaukęs praeinančias M. T. ir A. S., pasiūlė ir davė joms išgerti šampano. Po to su jomis ir E. G. nuėjo į darželio teritorijoje stovėjusį namelį. Jis abiem mergaitėms pasiūlė pačiulpti jų lytinius organus. Jos abi sutiko. Jis su M. T. liko namelyje, o A. S. išėjo su E. G.. M. T. čiulpti nesutiko, tai jie tik kalbėjosi. Pakalbėję nuėjo už namo kampo pas E. G. ir A. S.. Rado juos besikalbančius. E. G. pasakė, kad jam ji nieko nedarė. Tada jie apsikeitė mergaitėmis. Jis su A. S. nuėjo į namelį, bet ir ši nesutiko jam čiulpti, tai nuėjo su ja iki E. G.. Šis pasakė, kad ir antroji mergaitė jam nepačiulpė. Jie davė mergaitėms kelis litus ir visi išsiskyrė. Po kurio laiko mieste jie vėl susitiko abi mergaites. Tada jos pačiulpti sutiko. Visi nuėjo prie garažų. A. S. nemokėjo to daryti, todėl M. T. pasakė, kad išmokys ir atsitūpusi čiulpė jam, o A. S. stovėjo ir žiūrėjo. Baigus čiulpti M. T., jam čiulpė A. S.. Jokios prievartos prieš mergaites jie nenaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu ant E. G. jis pyko, todėl jį ir apkalbėjo.

2004 m. rugsėjo 13 d. garso ir vaizdo įrašų bei 2004 m. gegužės 23 d. asmens kratos protokolai patvirtina, kad 2004 m. gegužės 23 d., asmens kratos metu, pas E. G. buvo rastos dvi mažamečio J. T. perduotos 100 lt. kupiūros.

2005 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolu konstatuota, kad mažametės nukentėjusios A. S. striukė, įplyšusi.

Gimimo liudijimų nuorašai patvirtina, kad, nukentėjusi A. S., gimusi 1992 m. rugsėjo 7 d., įvykio metu buvo 12 metų, o nukentėjusi M. T., gimusi 1993 m. gruodžio 1 d., buvo 11 metų.

2005 m. gruodžio 9 d. kompleksinės teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės aktu Nr. ---, konstatuota, kad, įvykio metu mažametė M. T. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, tačiau, dėl ribinio intelekto, t.y. dėl individualių mąstymo, intelekto ir psichologinių ypatumų, pilnai pasipriešinti, negalėjo. Dėl patirtos seksualinės prievartos jai diagnozuotas mišrus elgesio ir emocinis sutrikimas, kurio pasekmių numatyti negalima. Patologinių fantazijų pas ją nėra ir įtaigumas patologiškai nepadidėjęs.

2006 m. vasario 7 d. kompleksinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktu Nr. 57, konstatuota, kad, įvykio metu, mažametė A. S., dėl jos individualių bei amžiaus savybių, pilnai ir teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir prasmę bei priešintis, negalėjo. Patirta seksualinė prievarta psichikos sutrikimo nesukėlė. Josios įtaigumas nepadidėjęs, patologinių fantazijų nėra ir tikėtina, kad josios nurodytos aplinkybės nėra padiktuotos kito asmens.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad mažametis nukentėjusysis J. T., žinodamas, kokiose vietose padėję jo tėvai laiko savo santaupas, neteisėtai, t.y. tėvams to nežinant, naudojosi jomis, pirkdamasis norimus daiktus, vaišindamas draugus. Apie tai sužinojęs kaltinamasis E. G., nuo 2004 m. kovo 15 d., t.y. nuo dienos, kai tapo šio nusikaltimo padarymo subjektu, iki 2004 m. gegužės 23 d. 16.42 val., grasindamas atskleisti pastarojo tėvams J. T. nepageidautiną informaciją apie tai, jog jis vagia jų pinigus, taip pat, grasindamas fiziniu smurtu, o 2004 m. gegužės 18 d. apie 18 val. ir vartodamas fizinį smurtą, kurio pasekoje, įspirdamas į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusio J. T. sveikatą, neturėdamas tam teisėto pagrindo ir atvirai vertė, kad, už tylėjimą ir nepranešimą tėvams, mažametis nukentėjusysis J. T. jo tėvams priklausančius pinigus kaskart duotų jam, tokiu būdu išprievartaudamas 1200 lt..

Visa šio įvykio eiga rodo, kad, kaltinamasis E. G., turėdamas vieningą tyčią, turto prievartavimą pradėjo bei kurį tai laiką tęsė apsiribodamas vien grąsinimais ir nevartodamas fizinio smurto, t.y. darė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d.. Mažamečio nukentėjusio J. T. teigimu, po kažkiek tai laiko jam paprieštaravus E. G. reikalavimams ir atsisakius juos tenkinti, 2004 m. gegužės 18 d. pastarasis jį apspardė, taip priversdamas pinigų davimą tęsti toliau. Smurto prieš J. T. vartojimą patvirtina tai mačiusių mažamečių liudytojų N. M., R. N. parodymai ir specialisto išvados aktu konstatuotas nežymus J. T. sveikatos sutrikdymas, padarytas 2004 m. gegužės 18 d.. Akivaizdu, kad smurto panaudojimo pasekoje, kaltinamojo E. G. daroma nusikalstama veika iš BK 181 str. 1 d. peraugo į BK 181 str. 2 d., todėl, dėl turto prievartavimo naudojant fizinį smurtą, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d.

Duomenys byloje patvirtino ir tai, kad, kaltinamojo E. G. lytinę aistrą oraliniu būdu tenkino mažametės M. T. ir A. S.. Mažamečių nukentėjusių teigimu, jos tai darė iš baimės. Joms buvo grasinama smurtu, jos buvo stumdomos, tąsomos bei įžeidžiančiai vadinamos. Pagrindo netikėti šiais mažamečių parodymais, nėra. Teismo psichiatrinių - psichologinių ekspertizių aktais pas kiekvieną iš jų patologinių fantazijų buvimas, paneigtas ir patvirtinta, kad kiekvienos iš jų įtaigumas patologiškai nepadidėjęs. Kad, įvykio metu abiejų nukentėjusių mažametystė buvo akivaizdi, patvirtina ir liudytojo Dž. ---- parodymai apie tai, kad mergaitės buvo mažos, jaunesnės už E. S., kuriam tuo metu buvo 13 metų, todėl jis tokios draugijos nenorėjo ir vijo jas, bei įvykio dieną nebuvusio šio nusikaltimo padarymo subjektu liudytojo E. S. parodymai apie tai, kad, akivaizdžiai matėsi, jog abi nukentėjusios yra jaunesnės ne tik už V. G., bet ir už jį. Įvertinus minėtus faktus, bei tai, kad abi mažametės nukentėjusios ir kaltinamasis E. G. gyvena tame pačiame mažo miestelio name ir lanko tą pačią mokyklą, kad nukentėjusių mažametystė akivaizdi ir šiuo metu, kaltinamojo E. G. parodymai, jog jis jų amžiaus nežinojo, manė jas esant keturiolikmetes, vertinami kritiškai. Neginčytina, kad grasindamas mažametėms smurtu bei vartodamas prieš jas smurtą, kaltinamasis suvokė, jog taip jis siekia lytinės aistros patenkinimo. Vadinasi, mažamečių nukentėjusių seksualinio prievartavimo metu, jis veikė tiesioginės tyčios forma.

Nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusias padarymo metu, mažametė M. T. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, tačiau, dėl ribinio intelekto, t.y. dėl individualių mąstymo, intelekto ir psichologinių ypatumų, pilnai pasipriešinti tam, negalėjo, o mažametė A. S., dėl jos individualių bei amžiaus savybių, negalėjo nei pilnai ir teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, nei pasipriešinti jiems. Nors tai neinkriminuota, bet tikėtina, kad šių nusikalstamų veikų darymo metu, abi mažametės nukentėjusios galėjo būti ir bejėgiškoje būklėje, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamajam ši aplinkybė neinkriminuota, ji toliau nevertinama.

--- vaikų darželio teritorijoje, grasindamas smurtu, suduodamas per nugarą, už darželio pastato jėga patupdęs už rankos atsivestą mažametę M. T. bei, privertęs ją čiulpti jo lytinį organą, kaltinamasis E. G. seksualiai prievartavo mažametę M. T. (dėl ribinio intelekto negalėjusią pasipriešinti), tad ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d..

Tą pačią dieną vėl susitikus mieste ir, atsivedus abi mažametes prie garažų, grasindamas smurtu, kaltinamasis E. G. prieš josios valią privertė mažametę M. T., A. S. žiūrint, čiulpti lytinį organą bei tenkinti lytinę aistrą E. S., kuris tuo metu, dėl amžiaus pagal baudžiamuosius įstatymus neatsakė. Tuo jis padėjo E. S. padaryti nusikalstamą veiką. Sutinkamai su 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 49 “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose” 15 p., asmuo, .... padėjęs padaryti seksualinį prievartavimą asmeniui, kuris dėl amžiaus ... neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pripažįstamas seksualinio prievartavimo vykdytoju, tad ir dėl šio mažametės M. T., (dėl ribinio intelekto negalėjusios pasipriešinti) seksualaus prievartavo, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d..

Po mažametės M. T. seksualinio prievartavimo, toje pat vietoje, kaltinamasis, grasindamas smurtu mažametei A. S. (negalinčiai nei pilnai ir teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, nei pasipriešinti) bei stumdydamas ją ir taip privertęs ją oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo ir mažametę A. S., tad ir ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d..

Liudytojo E. S. parodymai, jog mažametės jų lytinę aistrą tenkino savo noru, prieštarauja faktiniams duomenims, nukentėjusių parodymams, teismo psichiatrinių-psichologinių ekspertizių išvadoms.

Kaltinamasis, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltu iš dalies prisipažįsta, tačiau nusikalstamų veikų darymo, nenutraukė, tad, jo teiginiai, jog jis ir nuoširdžiai gailisi, deklaratyvūs. Prisipažinimas lengvina atsakomybę tik tada, jei kartu yra ir nuoširdus gailėjimasis. To nekonstatavus, prisipažinimas iš dalies kaltu, nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš kaltinamojo akto šalinama.

Mažametės A. S. seksualaus prievartavimo metu buvo suplėšyta josios striukė. Ši žala laisvanoriškai atlyginta. Toks žalos atlyginimas įeina į BK 59 str. sudėtį, todėl laisvanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamasis, žinodamas amžių, turtą prievartavo iš mažamečio nukentėjusio J. T., o mažametes nukentėjusias seksualiai prievartavo, apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

BK 60 str. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laiko tiek nusikalstamos veikos padarymą prieš mažametį, tiek ir nusikalstamos veikos padarymą, apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 5p, 9 p.).

Šiuo konkrečiu atveju, prievartaudamas turtą, kaltinamasis, nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį J. T., gim. 1992 m. birželio 22 d., todėl, šios nusikalstamos veikos prieš mažametį padarymas, pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 5p.).

Mažamečių nukentėjusių seksualinį prievartavimą nulėmė kaltinamojo girtumas, todėl, šių nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, taip pat pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusių M. T. ir S. mažametystė grindžia kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 150 str. 4 d., todėl tai nėra ir negali būti laikoma šių nusikalstamų veikų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti smurtiniai sunkus ir labai sunkus nusikaltimai); į kaltinamojo kaltės formas ir rūšis (abu nusikaltimai tyčiniai ir padaryti tiesogine tyčia); į padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus ir pasekmes (siekimo patenkinti lytinę aistrą pasekoje nukentėjusiai M. T. dėl mišraus elgesio ir emocinio sutrikimo nežymiai sutrikdyta sveikata); į tai, kad jo atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas prieš nepilnametį ir nusikaltimų padarymas apsvaigus nuo alkoholio; į tai, kad jo atsakomybę lengvina laisvanoriškas žalos atlyginimas nukentėjusiai V. S.; į tai, kad teisiamas pirmą kartą; į kaltinamojo asmenybę, kuri apibūdinama prieštaringai, t.y. ir kaip nuoširdaus, draugiško, dosnaus, paslaugaus, gudraus, labai tvarkingo ir, kaip nemandagaus, įžūlaus, priekabaus, meluojančio, iš mažesnių apgaule išviliojančio pinigus bei vagiliaujančio mokykloje; į jo sveikatos būklę; į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo labai jauno amžiaus (14 metų); į jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl nusikaltimų sunkumo, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau josios minimumas skaičiuojamas nuo pusės minimalios bausmės, nustatytos BK 181 str. 2 d. ir BK 150 str. 4 d., sankcijose, o įvertinus nusikaltimų darymo metu turėtą amžių, už padarytas veikas skirtinos mažesnės bausmės, nei sankcijų vidurkiai.

Įvertinus padarytų nusikaltimų sunkumą, kaltinamojo elgesį po jų padarymo, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio vykdymą bei, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kardomoji priemonė – namų areštas, keistina į suėmimą, suimant teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Turto prievartavimas ir mažametės M. T. seksualinis prievartavimas prie vaikų darželio, yra baigti nusikaltimai. Abu jie padaryti skirtingomis ir savarankiškomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, nusikalstamų veikų darymo vietos, skirtingi sumanymai, skirtingi nukentėjusieji, skirtingos nusikalstamos veikos, tad akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.

Mažamečių M. T. ir A. S. nusivedimas prie garažų, kaltinamojo E. G. veiksmai, grasinant, stumdant, reikalaujant ir priverčiant mažametę M. T. prieš josios valią čiulpti E. S. lytinį organą ir taip oraliniu būdu tenkinti E. S., kuris tuo metu dėl amžiaus negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, lytinę aistrą, padėjo E. S. įgyvendinti jo ketinimus. Ši E. G., kaip seksualinio prievartavimo vykdytojo, nusikalstama veika taip pat yra savarankiška. Nuo prieš tai padarytų nusikalstamų veikų ją skiria ir laiko tarpas (praėjo pusė valandos), ir kitas sumanymas, ir padarymo aplinkybės, ir padarymo vieta, tad ir ši nusikalstama veika su prieš tai minėtomis nusikalstamomis veikomis, sudarė realiąją nusikaltimų sutaptį.

Sutinkamai su 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 49 “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose” 17 p., nusikalstamos veikos padarytos asmens, seksualinio prievartavimo metu, tenkinusio lytinę aistrą su keliais nukentėjusiais, sudaro nusikaltimų sutaptį ir kiekvieno nukentėjusio seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.

Grasindamas smurtu, kaltinamasis E. G. mažametę M. T. privertė oraliniu būdu tenkinti E. S. lytinę aistrą ir rodyti tai mažametei A. S., kuri, sakydama jog čiulpti nemoka, buvo atsisakiusi tai daryti, o mažametę A. S. - stovėti ir žiūrėti, kaip tai daroma. Tokia įvykio eiga akivaizdžiai rodo ir sumanymo, toje pat vietoje, prie garažų, seksualiai prievartauti ir mažametę A. S., buvimą. O po mažametės M. T. seksualinio prievartavimo sekęs grasinimas smurtu mažametei A. S. ir reikalavimas bei jos privertimas oraliniu būdu lytinę aistrą tenkinti kaltinamajam E. G., patvirtino vieningo sumanymo (vieningos tyčios) buvimą. Nors įstatymas to ir nenumato, tačiau, Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika, idealiąja nusikaltimų sutaptimi pripažįsta ir atvejus, kai, esant bendram sumanymui, per trumpą laiko tarpą ir visiems veiksmams sekant greitai vienam paskui kitą, padaromos kelios nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės bylos Nr. 2K- 92/2005, 2K-437/2006). Šiuo konkrečiu atveju, seksualinio prievartavimo toje pat vietoje, t.y. prie garažų, metu, kaltinamasis E. G., buvo tiek mažametės M. T., tiek ir mažametės A. S. seksualinio prievartavimo vykdytojas. Mažametės M. T. teigimą, kad, viskas vyko labai greitai, patvirtina ir kaltinamajam pateiktas kaltinimas, iš kurio matyti, jog abi nusikalstamos veikos sekė viena paskui kitą, laiko tarpas tarp jų - tik 5 minutės. Tad, abi šios nusikalstamos veikos, padarytos buvo tuo pačiu laiku, abi jas siejo ir vieningas sumanymas, todėl abiejų mažamečių seksualinis prievartavimas prie garažų, laikytinas idealiąją nusikaltimų sutaptimi.

Prievartaudamas iš mažamečio nukentėjusio J. T. pinigus, kaltinamasis E. G., žalą padarė jo tėvams, tad nukentėjusi ir civilinė ieškovė R. T. įgijo teisę į civilinį ieškinį. Nukentėjusi prašo priteisti jai 3620 lt. ir nurodo, kad ji neteko virš 5000 lt. namuose laikytų santaupų, josios sūnus sakosi išleidęs mažesnę dalį, nei ta, kurią iš jo išreikalavo kaltinamasis, tad, josios skaičiavimu, kaltinamasis išprievartavo 3620 lt..

Kaltinamasis E. G. ir jo įstatyminė atstovė L. G. su šio ieškinio dydžiu nesutinka. Kaltinamojo teigimu, jis iš nukentėjusio J. T. gavo apie 1200 lt., tad šią sumą atlyginti ir sutinka.

Pareikšto civilinio ieškinio dydį ieškovas privalo pagrįsti pats. Faktinių duomenų, tvirtinančių, kad iš nukentėjusios R. T. namuose laikytų 7000 lt, dingo virš 5000 lt., kad E. G. išprievartavo didesnę sumą, nei kad išleido josios sūnus J. T., nėra. Mažamečio J. T. parodymai, prieštaringi ir abejotini. Pasak R. T. ir R. T., jie, apie pinigų prievartavimą, iš sūnaus J. T. sužinojo 2004 m. gegužės 23 d. ir apskaičiavo, kad sūnus atidavė E. G. 3620 lt. Tačiau, tiek tą pačią dieną, t.y. 2004 m. gegužės 23 d. , tiek ir visais kitais kartais duoti J. T. parodymai rodo, kad jie pastoviai keitėsi. Pradžioje, tvirtinęs, kad iki prievartavimo, padėtų tėvų pinigų neėmė, kad paimtus 300 eurų išreketavo E. G., kad iki tol paimdavo iš tėvų kišenių tik smulkius pinigus ir , kad pats išleido ne daugiau, kaip 200-300 lt., po to pripažino, kad iki prievartavimo buvo iš tėvų padėtų pinigų paėmęs 50 lt.. Dar vėliau. priremtas liudytojų parodymų, pripažino, kad dalį iš tėvų paimtų eurų į litus sau išsikeitė pats, patvirtino, ėmęs tėvų padėtus pinigus tiek iki prievartavimo, tiek ir jo metu, pripažino, už iš tėvų imtus pinigus, vaišinęs draugus, sau ir jiems pirkęs traškučius, saldainius, kitokius saldumynus, maistą, gėrimą, nusipirkęs žiebtuvėlius, ne kartą sau ir draugams pirkęs purškiamų dažų flakonėlius, kurių vieno kaina 13 lt., nusipirkęs mopedą, kuriuo naudojosi ne tik jis, benzopjūklą, mobilųjį telefoną su fotokamera, pirkdavęs degalus mopedui bei benzopjūklui, vežęs draugus į ledo areną bei mokėjęs už juos, vežęs draugus į cepelinų užeigą ir net gi eidavęs lažybų ir sutikdavęs jose mokėti 100 lt. ir t.t.. Įvertinus pinigų ėmimo trukmę bei paties J. T. išlaidas, akivaizdu, kad ir jo išleista paimtų pinigų suma taip pat didesnė. Nukentėjusi R. T., pareikšto ieškinio dydžio, nepagrindė. Kriterijų, lėmusių sūnaus išleistos pinigų dalies nustatymą, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme, metu, nepateikė. Nesugebėjo to paaiškinti ir bylos nagrinėjimo teisme, metu, tad ieškinio dydžio patikrinimas, įvertinimas, bei ieškinio dydžio pagrįstumo nustatymas, neįmanomas. Esant tokiai padėčiai, ieškinys tenkinamas iš dalies ir tik tai sumai, kurią, pripažįsta kaltinamasis, t.y. 1200 lt.

Kaltinamasis yra nepilnametis, savo turto neturi, gyvena tik su motina, jo tėvo gyvenamoji vieta bylos duomenimis nenustatyta, tad, E. G. neišsigalint atlyginti padarytą žalą, ji išieškotina iš jo motinos L. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – garso ir vaizdo įrašai, grąžintini prokurorui, o mažametės nukentėjusios A. S. striukė - josios motinai V. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 303 str. 2 d. ,

nusprendė:

E. G., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 2 d. bei 150 str. 4 d. ir, taikant BK 91 str. 3 d., nubausti jį laisvės atėmimu:

- pagal BK 181 str. 2 d. - trejiems metams;

- pagal BK 150 str. 4 d. – už mažametės M. T. seksualinį prievartavimą prie vaikų darželio – ketveriems metams trejiems mėnesiams;

- pagal BK 150 str. 4 d. – už mažametės M. T. seksualinį prievartavimą prie garažo – ketveriems metams penkeriems mėnesiams;

- pagal BK 150 str. 4 d. – už mažametės A. S. seksualinį prievartavimą prie garažo - ketveriems metams penkeriems mėnesiams;

Bausmes, skirtas pagal BK 150 str. 4 d. už mažamečių M. T. ir A. S. seksualinį prievartavimą prie garažo, BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą ketverių metų penkerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę, skirtą pagal BK 150 str. 4 d., už mažametės M. T. seksualinį prievartavimą prie vaikų darželio, bausmę, skirtą pagal BK 181 str. 2 d. bei BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka apėmimo būdu subendrintą ketverių metų penkerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti BK 63 str. 1, 4 d.d. tvarka, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti penkerius metus laivės atėmimo, atliekant bausmę nepilnamečių pataisos namuose.

Nukentėjusios R. T. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo E. G. priteisti 1200 (vieną tūkstantį du šimtus ) lt. Nepilnamečiui E. G. neišsigalint atlyginti šią žalą, išieškoti ją iš jo motinos L. G..

Kardomąją priemonę – namų areštą, pakeisti į suėmimą ir suimti salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2005 m. sausio 20 d..

Daiktinius įrodymus – garso ir vaizdo įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini prokurorui, o mažametės nukentėjusios A,S. striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintina josios motinai V. S..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.

Pirm. teisėja R. MajauskienėTeisėjai: R. LincevičiusA. Paštuolis