Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. vasario 2 d. naktiniame klube „Trance Dance“, Mažeikiuose, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 900 eurų, įgijo 133,109 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias nuo to momento laikė ir gabeno iki 2016 m. vasario 4 d., 20.10 val., kai adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais L. A. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

L. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotinę medžiagą – kanapes, su kuriomis buvo sulaikytas 2016-02-04, pirko 2016-02-02 Mažeikiuose, tikslaus adreso nežino, naktiniame klube „Tance dance“ iš jam nepažįstamo jaunuolio, kuris ten rūkė „žolę“. Jis paklausė, ar galėtų parduoti. Jaunuolis atsakė, kad turi ir jam pardavė 150 g. narkotinės medžiagos – kanapių – už 900 eurų. Tokį kiekį pirko sau asmeniškai ilgesniam laikotarpiui, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nes minėtas jaunuolis nenorėjo parduoti mažesnio kiekio. Pinigų turi, nes dirba. „Žolę“ rūko apie 6 metus. Pirmoje apklausoje sakė netiesą, apkalbėjo A. J., nes tuo metu buvo susipykę ir nebendravo, be to, sulaikymo metu buvo išsigandęs, anksčiau nebuvo papuolęs į policiją. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Galvos traumų neturėjo, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b. l. 45-46).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausto liudytoju A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. A. pažįsta, kartu augo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tačiau jie nebendrauja. Paskutinį kartą L. A. matė daugiau kaip prieš metus, buvo sutikęs Vilniuje, kalbėjo apie studijas VGTU. Papilės miestelyje L. A. matė 2016 metų vasarą. Kažkada turėjo L. A. kontaktinį telefono numerį, bet dabar neturi jokių kontaktų. Socialiniuose tinkluose su L. A. nebendrauja, facebooke yra užsiregistravęs savo A. J. vardu. 2016 m. vasario mėnesį buvo Vilniuje, nes buvo paskaitose. Nesupranta, kodėl L. A. galėjo sakyti, kad kažkokius narkotikus ėmė jo senelių malkinėje. Tai visiška nesąmonė, nesupranta, kodėl jis jį apkalba (b. l. 23-24).

Liudytojo R. V. (R. V.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-02-04, apie 20.10 val., Vilniuje, Geležinkelio stotyje, patruliuojant buvo pastebėtas įtartinas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo L. A., todėl buvo patikrintas. Patikrinimo metu L. A. striukės kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, o kuprinėje buvo rasti ir paimti du dideli maišeliai su augalinės kilmės medžiaga ir 7 užspaudžiami polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga bei elektroninės svarstyklės. L. A. paaiškino, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės. Sulaikytasis L. A. tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. (D. V.) 2016 m. vasario 4 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvada Nr. 140-(811)-IS1-2219, kurioje nurodyta, kad: 1) žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2016-02-04 rasta ir paimta pas L. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 126,120 g., delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,5 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 7 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, 2016-02-04 rasta ir paimta pas L. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,369 g., delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,3 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 1 vnt. plastikinio uždaromo maišelio, 2016-02-04 rasta ir paimta pas L. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,620 g., delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,6 %. 2. Ant elektroninių svarstyklių paviršių, 2016-02-04 rastų ir paimtų pas L. A., yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. 3. Nuoplovose, paimtose nuo L. A. rankų, yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (b. l. 12-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 285/2016(01), kurioje nurodyta, jog L. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboski rūgšties. Šlapime opijatų, etilo alkoholio nerasta (b. l. 31).

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos (gamtinės ar sintetinės), įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais), kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą.

Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos).

Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. vasario 2 d. naktiniame klube „Trance Dance“, Mažeikiuose, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 900 eurų, įgijo 133,109 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias nuo to momento laikė ir gabeno iki 2016 m. vasario 4 d., 20.10 val., kai adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 5 g, dideliu – kai viršija 500 g. Taigi, pagal pas L. A. rastos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) - kiekį – 133,109 g, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. L. A. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad nusikaltimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. A. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, tačiau prašo esant galimybei skirtą baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 54-55).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. A. – neteistas (b. l. 53), kelis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 51-52), nedirba, mokosi (b. l. 51), administracine tvarka nebaustas (b. l. 52), dirba (b. l. 53), duomenų apie psichiatrinį gydymą, buvimą psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 15 MGL (564,90 €) baudos dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, L. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, o būtent – 4 mėnesius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis L. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-02-04, 20.10 val., iki 2016-02-05, 13.40 val. (1 para) (b. l. 26, 40). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 38) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) - 133,555 g (3 vnt.), likusi po tyrimo, perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Liepyno g. 7, Vilniuje (b. l. 16), o vokas su tyrimų objektais (10 vnt. tuščių maišelių, elektroninės svarstyklės), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (b. l. 17, 18). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 564,90 € (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų devyniasdešimties euro centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 376,60 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų šešiasdešimties euro centų) baudą.

Įskaityti į bausmę L. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-04, 20.10 val., iki 2016-02-05, 13.40 val. (1 para), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 8 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai), tai yra 301,28 € (trys šimtai vienas euras dvidešimt aštuoni euro centai).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) - 133,555 g (3 vnt.) bei voką su tyrimų objektais (10 vnt. tuščių maišelių, elektronines svarstykles), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (301,28 €) turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.