Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo A. D. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo stabdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą nuteistajam A. D. nutraukti, civilinį ieškinį atmesti. Kasatorių nuomone, tiek nuosprendis, tiek ir nutartis nepagrįsti, nes baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė BK 153 straipsnio ir BK 309 straipsnio nuostatas bei padarė esminius BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde ginčijant BK 153 straipsnio 1 dalies, BK 309 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu bei žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, t. y. kasatorius A. D. neigia tvirkinęs savo mažametę dukrą ir disponavęs pornografinio turinio nuotraukomis, kuriuose vaizduojamas vaikas. Sau palankia linkme vertindamas bylos įrodymus ir faktines aplinkybes, kasatorius kartu aptaria teisinį reguliavimą, susijusį tiek su tvirkinamųjų veiksmų, tiek ir su pornografinio turinio dalykų samprata. Be teisės normų citavimo, skunde keliamas klausimas dėl būtinybės formuoti kasacinio teismo praktiką šiuo aspektu. Kasatoriai teigia, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika, kiekvienas mažamečio tvirkinimo faktas teismų praktikoje yra unikalus, todėl kasacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, ar mažamečio vaiko biologinio tėvo, motinos nuogo kūno matymas šeimoje, gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, o juo labiau kaip tvirkinamieji veiksmai mažamečio atžvilgiu. Pasisakydamas dėl pornografinio turinio dalykų vertinimo, kasatorius A. D. tvirtina, kad visos baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos yra erotinio, bet ne pornografinio turinio, todėl atsakomybė pagal BK 309 straipsnį jam netaikytina. Be to, darytos nuotraukos nebuvo niekur ir niekam demonstruojamos, platinamos ir jokių atvaizduotų vaikų ten nėra.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistasis ir jo gynėja tik deklaratyviai nurodo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normų netinkamą taikymą, t. y. nepateikia teisinių argumentų kaip konkrečiai pasireiškė netinkamas BK 153 straipsnio 1 dalies ir BK 309 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas ir taikymas bei esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai skundžiamuose teismų sprendimuose.

Atitinkamai dėl kasacinio skundo teiginių, susijusių su BK 95 straipsnio taikymu, taip pat nepateikiama teisinių argumentų. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčio) pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad kasatoriams nepriimtinos teismo išvados šiuo klausimu, nelaikytina teisiniu argumentu, pagrindžiančiu kasacijos pagrindo buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, kasatorių prašymas stabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.