Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčui aktualiu laiku Vidaus ligų skyriaus duše karšto vandens tiekimas buvo užtikrintas, techninių gedimų nenustatyta, jokių skundų negauta. Ligoninėje kameros yra valomos pačių pacientų, išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas. Pagal pacientų prašymus jiems išduodamas valymo inventorius. Nurodė, kad nuteistieji vedami pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius kasdien darbotvarkėje nustatytu laiku. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas išeiti pasivaikščioti atsisakė. Pareiškėjas neprašė pasinaudoti telefonu. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra nepagrįsta.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas LAVL laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus, sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas teigė, jog atvykęs į LAVL 2018 m. sausio 15 d. apie 15.35 val. negavo pietų, nors paskutinį kartą valgė 6.00 val. pusryčius Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ir išvykstant iš šios įstaigos jam nebuvo išduotas sausas davinys, todėl buvo nevalgęs nuo 6.00 val. iki 18.00 val., taip pat nurodė, kad jam LAVL nebuvo sudaryta galimybė atsigerti vandens.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 173 str. 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (toliau- Maitinimo organizavimo taisyklės), 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.

Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (Taisyklių 32-33 p.). Taisyklių 34 punktas nurodo, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą iš Vilniaus pataisos namų buvo pristatytas 9.00 val., iš Lukiškių TI-K į LAVL – 15.10 val. (b. l. 33–36, 48). Pareiškėjas tvirtino, kad iš Lukiškių TI-K į LAVL buvo konvojuotas apie 12.00 val.

Nustatyta, kad pietūs Lukiškių TI-K darbo dienomis yra nuo 12.00 val. iki 13.30 val., LAVL gydomuosiuose skyriuose – nuo 12.30 val. iki 13.15 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.00 val. (b. l. 33, 53–54).

LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 5 d. pažymoje Nr. 45-960 nurodyta, kad 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui atvykus į LAVL Priėmimo skyrių, buvo galimybė kreiptis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus bei į Priėmimo skyriaus budinčius medikus dėl galimybės atsigerti vandens, taip pat gauti iki vakarienės sausą davinį, tačiau pareiškėjas nesikreipė. Vakarienę valgė Vidaus ligų skyriuje nuo 17.30 val. iki 18.00 val. (b. l. 53–54).

Akivaizdu, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pusryčiavo 6. 00 val., negavo pietų Lukiškių TI-K ir LAVL šių įstaigų dienotvarkėse nustatytu laiku, pareiškėjas vakarieniavo LAVL nuo 17.30 val. iki 18.00 val.

Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2018 m. sausio 15 d. iš Lukiškių TI-K išvykstantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo išduotas maisto davinys, kurį sudarė: kietai virti kiaušiniai – 2 vnt., fermentinis sūris – 30 gr., margarinas -30 gr., juoda duona 300 gr. mineralinis vanduo 0,5 l. (b. l. 33–34). Šie įrodymai nepaneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti byloje.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad 2018 m. sausio 15 d. konvojaus iš Vilniaus pataisos namų per Lukiškių TI-K į LAVL metu pareiškėjas pusryčiavo 6.00 val., sausas davinys jam buvo išduotas apie 12.00 val. išvykstant iš Lukiškių TI-K, vakarieniavo LAVL 17.30 val. – 18 .00 val., todėl, teismo nuomone, jam buvo užtikrintas tinkamas maitinimas, atitinkantis Maitinimo taisyklių nuostatas.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad atvykus į LAVL, jam buvo išduota per maža, suplyšusi, purvina pižama, per didelė striukė, jam išduotas minkštasis inventorius skleidė pelėsio, drėgmės kvapą, nebuvo dezinfekuotas. Patalynė buvo pageltusi, atrodė, kaip neskalbta. Prašė LAVL ūkio darbuotoją duoti kitus drabužius bei pakeisti patalynę į švarią, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 41–43 punktuose nustatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 108 ir 109 punktuose nurodyta, kad lovų, čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti ligoninės drabužiai yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas.

LAVL atsiliepime į skundą nurodė, kad LAVL įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (pagalvės, antklodės). Čiužiniai apvilkti iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Pažymėjo, kad Ligoninė reguliariai vykdo minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus, todėl jų yra pakankamai. Susidėvėjęs minkštasis inventorius ir drabužiai nurašomi, kaip netinkami naudoti. Minkštasis inventorius keičiamas kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai skalbiami su UAB „Kauno skalbykla“ sudarytos sutarties pagrindu. Ligoninės drabužiai pižamos yra kokybiškos (pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių –nuo 50 iki 56 dydžio, striukės – nuo 46 iki 62 dydžio. Šias aplinkybes atsakovės atstovė grindė į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 49-50, 55,63–96, 120-123).

Iš suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės (b. l. 60) matyti, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 15 d. buvo išduotos kelnės ir džemperis (kompl.), striukė, antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas rankšluostis, šią faktinę aplinkybę pareiškėjas patvirtino parašu. Šioje kortelėje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, patalynę ir minkštąjį inventorių, reikštas pretenzijas dėl netinkamo dydžio drabužių, jų, patalynės ir minkštojo inventoriaus kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamos drabužių ir jam išduotos patalynės bei minkšto inventoriaus būklės, netinkamų drabužių dydžių LAVL administracijai (b. l. 56,57), šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamo dydžio drabužių, jų bei išduotos patalynės ir minkštojo inventoriaus blogos būklės vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje Nr. 303 nebuvo pakabų, spintos rūbams susidėti, stalo. Kameros sanitariniame mazge nebuvo kabliuko rankšluosčiui pakabinti, veidrodžio, lentynos higienos reikmenims laikyti, skysto muilo dozatorių, taip pat reiškė pretenzijas dėl per mažo dušinės ploto, skysto muilo dozatorių, pakabų rūbams kabinti nebuvimo dušinėje.

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 47:2011) 2 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.

Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui, stalas, taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai 1 sėdima vieta 1 asmeniui, sanitarinis mazgas (klozetas ir praustuvė), sieninė viršutinių drabužių pakaba 2 kabliukai 1 asmeniui, sieninė lentyna tualeto reikmenims, šiukšlių dėžė, komplektas valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės ir t.t.

Šiame teisės akte taip pat nurodyta, kad dušo patalpoje turi būti veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms prie kiekvieno dušo čiaupo, kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos ir kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pagal poreikį. Reikalavimas dušinėse įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatorius, kurie pildomi pagal poreikį įtvirtintas ir ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas), 10 punkte.

Taigi akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas palatose (kamerų tipo patalpose) kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, stalas, sanitariniame mazge praustuvė ir klozetas, dušinėse turi būti įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, veidrodis, lentynėlės higienos priemonėms, sieninė pakaba drabužiams, kilimėlis arba grotelės ir t.t.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 303 kamerų tipo patalpoje yra dvi spintelės asmeniniams daiktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (b. l. 115, 125,127, 130), tačiau šioje kameroje nėra stalo, todėl darytina išvada, kad 303 kamerų tipo patalpos aprūpinimas baldais neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų. Iš atsakovės atstovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 303 kameros sanitariniame mazge yra lentynėlė higienos reikmenims laikyti, kabliukas rankšluosčiams kabinti bei veidrodis, dušinėje yra veidrodis bei lentynėlė higienos reikmenims laikyti, sieninė pakaba drabužiams, tačiau nėra kūno ir plaukų prausiklių dozatorių (b. l. 116-117, 124, 128, 129, 131, 126). Šios nuotraukos paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamo 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo įrengimo bei veidrodžio, lentynėlės higienos reikmenims ir sieninės pakabos drabužiams dušinėje nebuvimo, tačiau patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl muilo ir plaukų prausiklių dozatorių dušinėje nebuvimo.

Pagal Higienos normos HN 47:2011 38 punktą santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).

Higienos normos HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovė nurodė (b. l. 44), kad Vidaus ligų skyriuje 303 kamerų tipo patalpoje įrengta dviejų tipų mechaninė patalpų vėdinimo sistema: oro pritekėjimo – gyvenamojoje patalpoje ir oro šalinimo – sanitarinio mazgo kabinoje. Šioje kabinoje oras šalinamas natūraliai per oro šalinimo vėdinimo sistemos angą, taip pat ištraukiant orą įjungus vėdinimo sistemos siurblius, kurie įsijungia automatiškai nustatytais intervalais arba valdomi Vidaus ligų skyriaus budinčių pareigūnų poste įrengtu pultu.

Reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui kamerų tipo patalpose reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, teisėmis ir pareigomis, LAVL dienotvarke.

Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 2 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 124 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. ..<>. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.