Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d. (2019-07-23 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas P. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 23 d. apie 19.30 val., prie Žemės ūkio konsultavimo tarnybos garažų, esančių Stoties g. 11, Akademijos mstl., Kėdainių r. sav., tyčia kumščiu du kartus sudavė P. B. į galvą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, taip smurtaudamas sukėlė P. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta kaltę pagal pareikštą kaltinimą. Nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, t. y. apie 19 val., su L. Z. atėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, abu buvo išgėrę. Tik įėjus į parduotuvę, prie stovinčio taromato, nukentėjęs iš karto prie jo prisikabino dėl skolos, suėmė jėga jam už sprando. Pripažįsta, kad nukentėjusiam yra skolingas 20 Eur. Parduotuvėje konfliktas neįvyko, nusipirkę alkoholio, su L. Z. kartu išėjo iš parduotuvės. Einant link namų, netoli garažų, pamatė stovintį P. B., jis buvo vienas. Tuomet jis priėjo vienas prie P. B., priėjo dėl to, kad P. B. eidamas kažką burbuliavo dėl skolos, dar kažką. Priėjęs prie nukentėjusio jam kumščiu trinktelėjo du kartus į galvos sritį. Tuo metu L. Z. buvo nuėjęs atlikti gamtinių reikalų. Nežino, ar jis matė kaip jis sudavė nukentėjusiam. Nurodė, kad pripažįsta, jog nuo jo veiksmų nukentėjusiam galėjo skaudėti ir, kad galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo išgėręs. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nurodė, kad su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka – nemokės, nes nukentėjęs jį irgi pažemino. Nurodė, kad po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, nes nenorėjo, kad jis suprastų neteisingai, vėl pradėtų rašyti pareiškimus, jis toks yra.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu.

Nukentėjęs P. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta labai gerai, jis jį pastoviai, daug metų užkabinėja, vadina ožiu ir visokiais žodžiais užkabinėja. Nurodė, kad įvykis įvyko tą dieną, kaip ir parašyta kaltinime, niekas nesikeičia, viskas buvo taip. Į parduotuvę atėjo vienas, tą dieną buvo absoliučiai blaivus. Parduotuvėje jis apsipirko. Už trijų metrų nuo pardavėjų, nuo prekystalio, pirmas ėjo D. N., o paskui jį ėjo L. Z.. Jis apsikabino D. N. ir jo paklausė: „D., kada man vis dėlto atiduosi“. Jis pašaipiai, šypsodamasis niekinama šypsena, pasakė: „Atiduosiu, atiduosiu“. Jis paklausė, kada visgi atiduos, nes jis pasirašęs skolos raštą raštu ir dar diktofoninis įrašas pas jį yra, kai jis žadėjo atiduoti skolą ir daugiau. Jeigu tą dieną neatiduos, tai kiekvieną dieną nuo šios sumos 20 Eur, jam auga 10 procentų delspinigiai. Nurodė, kad jis išėjo iš parduotuvės ir palengva ėjo link garažų. Nuo parduotuvės iki garažų kampo yra apie 40, beveik 50 metrų atstumas. Eidamas išgirdo abu šaukiančius: „P., sustok, palauk, reikia pašnekėti“. Jis eidamas sulėtino žingsnį, toliau ėjo, o jie ėjo paskui, tarp jų buvo apie 20 metrų atstumas. Ties garažų kampu L. Z. pasiliko stovėti ir žiūrėti, o D. N. su juo paėjo maždaug ties garažų viduriu, antroje pusėje. Tuomet jis D. dar kartą gražiai paprašė, be jokių apkabinimų, grąžinti skolą. Kaltinamasis jam trenkė kumščiu du kartus į galvos sritį, net kepurė nukrito. Jis pasikėlė kepurę ir ėjo. L. Z. melavo, nes jau po įvykio, jie ėjo trise, jis pats ėjo pirmas, iš paskos ėjo D. N. ir iš karto už jo L. Z., tai matė net tokia senukė. Nurodė, kad jam nuo D. N. suduotų smūgių skaudėjo, per visą pakaušį buvo guzas. Sužalojimus nustatė ekspertas. Nurodė, kad jis byloje pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dar yra ir turtinė žala, kuri didėja kiekvieną dieną po 2 Eur, be to dar patyrė ir kelionės išlaidų. Nurodė, kad konfliktas kilo dėl D. N. paskolintų ir jam negrąžintų pinigų. Su D. N. jo santykiai niekada nebuvo normalūs, jis jam paskolino pinigų, nes jis būtent bijo jų visos tos kompanijos. Nurodė, kad jis pats nėra konfliktiškas. Nurodė, kad kaltinamajam neatleidžia, nes jis pastoviai kelia konfliktus visame bendrabutyje ir tai paliudys kaimynai, jeigu reikės ateityje, o tas bus ateityje. Susitaikyti nenori, nes tai reikštų, kad jiems Akademijos mstl. galima daryti viską, o jie tą ir daro.

Liudytojas L. Z. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55-56) davė teisingus parodymus, kad nukentėjęs P. B. yra neprognozuojamas, žodžiais nuolatos kabinėjasi prie Akademijos miestelio gyventojų, o kadangi jis gyvena kaimynystėje, tai yra trečiajame namo aukšte, P. B. antrajame aukšte, tai su juo nuolatos tenka prasilenkti. Nurodė, kad P. B. ne vieną kartą yra sakęs, kad pasodins jį į kalėjimą. Dėl to su juo stengiasi net nesisveikinti ir į jokias kalbas nesileidžia. Taip pat nukentėjęs kolioja ir sako, kad jo su žmona tame name nebus, vadina įvairiais žodžiais, kurie juos įžeidžia. Nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 19.00 val. tikslaus laiko negali nurodyti, nes nepamena, jis su D. N. vartojo alkoholį pas jį namuose S(duomenys neskelbtini) ir nusprendė nueiti dar nusipirkti alaus, taigi nuėjo abu į netoliese esančią parduotuvę „Mini Market“. Įėjus į parduotuvę pamatė joje P. B.. Tada P. praeidamas pro D. N. sugriebė jam ranka už sprando ir pradėjo jį tąsyti, bei jam kažką sakyti. Ką tiksliai sakė negirdėjo, tačiau tikrai jis pasakė P. eiti namo ir prie žmonių nesikabinėti, bet tikrai į jokį konfliktą nesivėlė, nes žino P. B. būdą, jis tiesiog norėjo išprovokuoti konfliktą. Tuomet jis pats nuėjo prie alkoholio ir į jo veiksmus nekreipė dėmesio. Jam priėjus prie kasos susimokėti už alų, priėjo ir D., o atsisukęs pamatė kad P. B. nėra. Tada jis su Deividu taip pat išėjo iš parduotuvės ir pasuko link jo namų. Tačiau paėjus link garažų pamatė, kad ant keliuko jau stovi P. atsisukęs į juos lyg tai ko lauktų. Tada jiems einant su Deividu, jis pats pasuko kitu keliu, nes nenorėjo susitikti P.. O D. ėjo toliau link P. B., kas tarp jų ten įvyko, nežino. Ar P. ką nors sakė D. jis negirdėjo todėl pasakyti negali. Po to pas jį atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra parašytas pareiškimas. Nurodė, kad jis tikrai nieko nežino apie P. neva suduotus smūgius. Apie tai jam D. nepasakojo, bet, kad P. pats už sprando buvo sugriebęs D. ir jį tampė dar būnant parduotuvėje, jis tikrai gali patvirtinti. Nurodė, kad P. B. jis tikrai negrasino ir su juo apskritai nebendravo. Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įėjus į parduotuvę, nieko nesakęs, P. B. iš karto grubiai sugriebė D. N. už kaklo ir pradėjo tampyti, jokio gražumo P. B. veiksmuose, kaip jis teigia, nebuvo. Nurodė, kad kaip ir minėjo, P. B. stovėjo ir jų laukė, o eidami namo jie turėjo pro jį praeiti, nes ten vienintelis tik keliukas eina. Susitikus P. B., jis vėl prie D. N. pradėjo kabinėtis, tik nepamena, ar jis pats ėjo pirmas, ar iš paskos, ir ten prie garažo keliukas išsiskiria, yra dar keliukas aplink garažus. Jis pats ėjo tiesiai, o jie abu užsuko į tą keliuką, kuris eina aplink garažus, todėl daugiau jis nieko nebematė, nematė jokio įvykio, nematė kas kam sudavė. Nurodė, kad išėjus iš parduotuvės jie nešaukė P. B., kad jis palauktų, nes žino, koks žmogus yra P. B., jis toks žmogus, visada kabinėjasi, provokuoja. Nurodė, kad jis nematė to veiksmo, kuris vyko tarp P. B. ir D. N., į tą pusę iš viso nežiūrėjo, jie išsiskyrė, jie nuėjo į vieną pusę, o jis nuėjo į kitą pusę.

Liudytoja K. S. parodė, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Jokio asmeniškumo nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju neturi, juos pažįsta tik kaip pirkėjus Dirba Akademijos mstl. esančioje parduotuvėje „Mini Market“. 2019 m. liepos 23 d. į parduotuvę atėjo nukentėjęs, ką jis nusipirko parduotuvėje, tiksliai neatsimena. Po to į parduotuvę įėjo kaltinamasis su liudytoju L. Z.. Jie priėjo prie alkoholio skyriaus ir nukentėjęs priėjęs prie kaltinamojo, jam suėmė ranka už sprando. Po to jie kažką kalbėjosi, bet jos dirba savo darbą ir nieko negirdėjo, ką jie šnekėjosi. Tarp jų didelio konflikto parduotuvėje tikrai nebuvo. Pirmas iš parduotuvės išėjo nukentėjęs, o po to tie vaikinai. Parodė, kad matė, kaip nukentėjęs savo ranka, tiesiog pirštais, suėmė kaltinamajam už sprando. Tai nukentėjęs padarė gal nelabai tėviškai, jie tyliai kažką šnabždėjosi, bet ką negirdėjo, jie nešaukė vienas ant kito, nerėkė. Nukentėjęs kaltinamajam paėmė už sprando ir tiek, prilenkęs nebuvo. Mano, kad tai buvo padaryta tikrai nestipriai, po parduotuvę jo tikrai netąsė. Tai pamačiusi daugiau į juos dėmesio nekreipė, dirbo savo darbą. Jeigu būtų kilęs didelis triukšmas, tai būtų paprašę juos išeiti į lauką, už durų, bet triukšmo tikrai nebuvo, kalbėjosi jie tyliai. Pirmas iš parduotuvės išėjo nukentėjęs, o po to tie vaikinai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad nukentėjęs kaltinamajam suėmė ranka už sprando.

Liudytoja J. Ū. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik kaip pirkėjus. 2019 m. liepos 23 d., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 19 val., iš parduotuvės išeidamas nukentėjęs uždėjo lyg tai ranką kaltinamajam kažkur ant peties ar kažkur ant sprando. Tikrai nepamena, ar uždėjo ranką ant sprando, ar alkūne apkabino, tik matė, kad buvo atliktas kažkoks veiksmas. Matė, kad apie kažką nukentėjęs su kaltinamuoju kalbėjosi. Nukentėjęs į parduotuvę buvo atėjęs vienas, o jie buvo dviese. Jokio konflikto tarp jų parduotuvėje daugiau neįvyko. Kas iš parduotuvės išėjo pirmas nežino. Nurodė, kad nukentėjęs tiesiog uždėjo D. N. ranką ant kaklo, nuo šio veiksmo D. nesusilenkė, taip tikrai nebuvo. Tąsymo po parduotuvę irgi tikrai nebuvo, ji to nematė. Parduotuvėje triukšmo nebuvo. Jeigu kyla triukšmas sureaguoja, tokiu atveju stengiasi, kad konfliktuojantys asmenys paliktų parduotuvę, o jeigu nepavyksta, kviečia apsaugą. Šiuo atveju nebuvo sukelta situacija, kad reikėtų pirkėjus išprašyti iš parduotuvės ar kviesti apsaugą. Nurodė, kad D. N. suduotų P. B., taip kaip nurodyta kaltinime, ji nematė. Ar įvykio dieną kaltinamasis su kitu vaikinu, ir nukentėjęs buvo išgėrę, neprisimena. Nurodė, kad nukentėjusiojo konfliktiškumas pasireiškia tuo, kad jis girtas ateidavo į parduotuvę ir visada visas šokdindavo, tai nuo jo yra sukama, tai dar kažkas negerai, nukentėjęs pro duris kartais įeina jau koliodamasis. Buvo vienas vakaras, kai su vedėja labai išsigando. Išeidamos iš parduotuvės po darbo, atsirakinusios duris, pro duris buvo kišama koja ir jos vos pro duris išprašė išeiti nukentėjusį. Tada nukentėjęs irgi buvo girtas. Nurodė, kad į parduotuvę nukentėjęs būdamas girtas anksčiau ateidavo dažniau.

Iš byloje esančio 2019-07-24 protokolo-pareiškimo matyti, kad P. B. pranešė, kad

2019-07-23 apie 19.30 val., Kėdainių r., Akademijos mst., Stoties g. 11, prie Žemės ūkio konsultavimo tarnybos garažų, suduodamas du kartus kumščiu į pakaušį, jį sumušė D. N., g. 1995-02-13, gyv. (duomenys neskelbtini). Nueidamas, jis grasino sužaloti smarkiau ir liepė sėdėti užsirakinus duris. Jam smūgiai sukėlė fizinį skausmą, pasijuto pažemintas ir užgautas. Prašo nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12-13);

Iš byloje esančio vyr. patrulės A. V. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2019-07-23 apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), prie Žemės ūkio konsultavimo tarnybos garažų D. N. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kėdainiai, Žemaitės g. 12-5, kuriam nustatytas 3,31 promilių girtumas, du kartus ranka sudavė P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,00 promilių blaivumas, į pakaušį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat su D. N. buvęs L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), P. B. parduotuvėje girdint aplinkiniams žmonėms išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. L. Z. tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Ant P. B. jokių akivaizdžių sužalojimų matyti nebuvo. P. B. pareiškimą rašyti atsisakė, nurodydamas, kad pareiškimą parašys pats ir jį 2019-07-24 pats pristatys į policijos komisariatą atvykęs į apklausą (b. l. 25-27).

Iš byloje esančio 2019-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ties Žemės ūkio konsultavimo tarnybos garažais, Stoties g. 11, Akademijos mstl. Dotnuvos sen., Kėdainių rajone. Teritorija nesaugoma, neaptverta. Privažiavimas į teritoriją yra asfaltuotas, netoli garažų yra buitinių atliekų konteineriai (b. l. 30-34).

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1896/2019(02) matyti, kad P. B. konstatuotas galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b. l. 52).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019-09-23, 21.16 val. P. B. buvo blaivus, o 21.37 val. D. N. nustatytas 3,31 promilės girtumas (b. l. 73-74).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia du kartus kumščiu sudavė į galvą nukentėjusiam, šiam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismas nustatė, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, tiek teisiamojo posėdžio metu, padėjo išaiškinti nusikaltimą, nes įvykį mačiusių liudytojų nebuvo nustatyta. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusio, nurodė priežastis, kodėl neatsiprašė anksčiau, nes nenorėjo, kad nukentėjęs suprastų neteisingai, vėl pradėtų rašyti pareiškimus (nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad atsiprašymo nepriima). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka, toks asmuo laikomas neteistu, 1 t., b. l. 104-105), pagal SODROS duomenis – nedirba (1 t., b. l. 103); Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t. b. l. 102). Kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žalos nėra atlyginęs nukentėjusiam, civ. ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 112-114), jis nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto priežiūros, nei psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėse (1 t., b. l. 117); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, nes bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 str. nuostatas, civ. ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam patyrus turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusiam išaiškinama, kad civ. ieškinio dalis dėl skolos priteisimo (200 Eur, t. y. 20 Eur skola pagal raštelį ir 180 Eur palūkanos, 1 t., b. l. 46) pagal skolos raštelius šioje byloje nenagrinėjamas, išaiškinama nukentėjusiam, kad toks ieškinys galimas nagrinėti teisme tik civilio proceso tvarka.

Nukentėjęs nei jo atstovas adv. Vytautas Polikaitis iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1d.) teismui nepateikė civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl nusikalstamos veikos.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio P. B. - 5000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46), kurį jis, bei jo atstovas adv. Vytautas Polikaitis palaikė teisiamojo posėdžio metu, tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus - dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė pažeminimą, fizinį skausmą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė pažeminimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė baimę dėl savo sveikatos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiam smūgiai buvo suduoti į svarbiausią žmogaus kūno dalį - galvą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs šiuo metu sveikas, byloje jokių medicininių duomenų nepateikta ir nėra, kad nukentėjusiam buvo taikytas gydymas, susijęs su patirto sužalojimo pasekmėmis; nukentėjusiam sukelti neigiami sveikatos padariniai nebuvo ilgalaikiai, ar išliekantys visam laikui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, civ. ieškinio dėl turtinės žalos nėra pareikšta. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo – 400,00 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (formuojama teismų praktika, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-748-348/2019)

Sutinkamai su BPK 103,105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos (pašto) – 7,16 Eur , valstybei.

BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 t., b. l. 4, 28,29), matyti, kad nukentėjusį atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus adv. Vytautas Polikaitis, tarnyba turėjo išlaidų – 104,00 Eur, kurias teismo prašo priteisti; nukentėjusį atstovavo teisme, adv. Vytautas Polikaitis, todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos –104,00 Eur valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti mokytis, arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš D. N. – 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio P. B. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Nukentėjusiam P. B. išaiškinama, kad civ. ieškinio dalis dėl skolos priteisimo (200 Eur) pagal skolos raštelius, šioje byloje nenagrinėjamas, nukentėjęs tokį ieškinį gali pareikšti civilio proceso tvarka.

Priteisti iš nuteistojo D. N. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 7,16 Eur valstybei.

Priteisti iš D. N. -104,00 Eur (vieną šimtą keturis eurus) išlaidų valstybei už nukentėjusiam P. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.