Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. Z. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 09 07 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos advokato E. Z. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro 2012 07 30 d. nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 08 05 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje, 2010 07 20 d. gavus ??? „(duomenys neskelbtini)” atstovo pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-110-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d., kuris tolimesniam tyrimo atlikimui buvo perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), turi didelių įsiskolinimų ??? „(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), už suteiktas prekių pervežimo geležinkeliu paslaugas ir ??? „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. birželio mėn. jau buvo parengusi ieškinį į teismą dėl skolos priteisimo ir vėlesnio jos išieškojimo, tačiau, siekdamas išvengti bylinėjimosi, kreditorius sudarė 2009 07 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” skolos grąžinimo” (skolos suma 235.115,02 JAV dolerių), kurioje skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo kreditoriui pateikti vekselius skolos sumai, išdėstytus pagal sutartyje numatytą skolos grąžinimo grafiką. UAB „(duomenys neskelbtini)” kelis mokėjimus, stipriai nukrypdama nuo mokėjimo grafiko, atliko, tačiau vėliau mokėjimai kreditoriui liovėsi. Sustojus mokėjimams kreditoriaus ??? „(duomenys neskelbtini)” atstovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavimo. Notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą vekselį kilus įtarimui, kad vekselį pasirašė ne juridinio asmens vadovas ir jis yra suklastotas, kadangi patikrinus Juridinių asmenų registrą paaiškėjo aplinkybė, kad vekselio davėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu nuo 2006 06 07 d. yra paskirtas M. B., o vekselį išdavė ir pasirašė T. B. Pareiškėjo nuomone, šių asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, todėl T. B. ir M. B. atžvilgiu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pastarųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 182 str. 2 d., 186 str. ir 213 str. 2 d.

2011 05 04 d. Vilniaus apygardos skyriaus prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10 nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nenustačius veikos, turinčios BK 182 str. 2 d., 186 str. ar 213 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Nesutikdamas su priimtu sprendimu, advokatas E. Z., atstovaudamas OAO „(duomenys neskelbtini)“, minėtą prokuroro nutarimą įstatymo nustatyta tvarka apskundė aukštesniajam prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011 06 30 d. nutarimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2011 05 04 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jį atnaujino.

2012 02 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10 nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nustačius, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 186 str. 1 d., 213 str. 2 d. požymių, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. B. nuo 2008 09 09 d. buvo išėjęs atostogų dėl šeimyninių priežasčių ir laikinai eiti direktoriaus pareigas įsakymu paskyrė T. B. Prokuroras apibendrino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo minėto įsakymo suklastojimo ir išankstinio susitarimo galimai suklastoti 2009 07 16 d. išrašytus vekselius nėra pagrindžiami faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo ir tai, kad yra inicijuotas ir vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesas ir šio proceso metu visi kilę sunkumai turi būti sprendžiami bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų numatytomis priemonėmis, nurodė, kad pareiškėjas savo pažeistus interesus gali apginti civilinio proceso tvarka.

2012 07 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas advokato E. Z., atstovaujančio pareiškėjo ??? „(duomenys neskelbtini)“ interesus, skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2011 05 04 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10 bei tyrimą atnaujinti.

2012 07 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą atmesti skundą ir atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10. Nutarimą prokuroras motyvavo tuo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai ir visapusiškai, tinkamai įvertinant byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, kad praktikoje ir teisės doktrinoje laikoma, jog inkriminuojant BK 213 str., pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 213 str. dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų, yra pagrįstas pagrindas teigti, kad T. B. ir M. B., veikdami bendrininkų grupėje iš anksto susitarę, suklastojo didelį kiekį vertybinių popierių - UAB „(duomenys neskelbtini)” paprastųjų vardinių neprotestuotinų vekselių, bei panaudodami apgaulę juos realizavo pareiškėjui ??? „(duomenys neskelbtini)”.

Skunde nurodoma, kad sąvoką “suklastotas vekselis” bylos kontekste ir remiantis teisės aktais reikia suprasti ir aiškinti ne siaurai kaip, kad 2012 02 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tą supranta ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras, t. y. „teigti, kad vekselis yra suklastotas esant tik nepilnai įrašytoms į vekselį užimamoms pareigoms - nėra pagrindo”. Su tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvada negalima sutikti, kadangi šiuo atveju vekselį pasirašė asmuo, kuris juridiškai nėra juridinio asmens vadovas, ir per tai veikė bendrovės vardu neteisėtai, todėl sąvoka “suklastotas”, anot pareiškėjo, turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių atstovavimo santykius, kontekstą. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 7 p. kaip vienas iš privalomų vekselio rekvizitų nurodytas išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens parašas, tačiau, kai vekselį išrašo juridinis asmuo, turi būti nurodomi visi juridinio asmens vardu veikiančio asmens rekvizitai. Tai suponuoja su juridinių asmenų veikla susijusios ir jų veiklą reglamentuojančios teisės normos. Ši nuostata pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis juridinių asmenų veiklą, tiek ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d., kur numatyta, kad bendrovės vadovas veikia ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, bei CK 2.82 str., todėl jei įmonės vardu kaip įmonės vadovas dokumentus pasirašo įmonės vadovas tam, kad jis turėtų minėtos apimties įgaliojimus, jis turi būti įstatymų nustatyta tvarka paskirtas įmonės vadovu ir apie tai turi būti pranešta atitinkamoms institucijoms, konkrečiu atveju Juridinių asmenų registrui, kuris kaupia duomenis apie juridinius asmenis (CK 2.66 str.).

Teismas savo skundžiamoje nutartyje nurodo, kad 2009 m. bendrovės finansinė atskaitomybė ir aiškinamieji raštai už minėtus laikotarpius yra pasirašyti M. B., kaip „direktoriaus pavaduotojo, l.e.p. direktoriaus”, kas pagrįstai parodo, kad minėtas asmuo žinojo ir suvokė, kokiu pagrindu jis veikia ir kaip turi būti pasirašinėjami oficialūs bendrovės dokumentai.

Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti tiek su teismo, tiek ir su prokuroro išvada, padaryta nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad tariamai į vekselį yra įrašytos nepilnos pasirašančiojo asmens pareigos, ir tai negali sukelti asmeniui pasekmių, kadangi esamu konkrečiu atveju vekselį pasirašė asmuo, kuris nėra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, o neteisingų duomenų nurodymas vertybiniuose popieriuose atitinkamoje situacijoje sukuria juridinius faktus, kuriais remiantis vertybinis popierius laikomas negaliojančiu, ir nesukuriančių jį išdavusiam asmeniui pareigų, t. y. suklastotu, nes neatlieka savo tiesioginės/pagrindinės funkcijos. Prokuroro padarytos išvados, kad buvęs/esamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius M. B. paskyrė T. B. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir todėl T. B. veikė teisėtai kaip bendrovės vadovas ir turėjo teisę bendrovės vardu kaip jos vadovas pasirašinėti sandorius, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, CK antros knygos nuostatų prasme nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi prieštarauja materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms įmonių teisę, juridinių asmenų organų kompetenciją, atstovavimo santykius. Teoriškai vertinant, teisminiu keliu galbūt būtų galima bandyti ginčyti teisėtai veikiančio juridinio asmens vardu veikiančio asmens, viršijusio savo kompetenciją, atstovaujamojo vardu sudarytus sandorius, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra kardinaliai priešinga situacija. Vekselių kaip vertybinio popieriaus specifika leidžia kreditoriui išvengti visos eilės ilgai trunkančių teisminių procesų ir atsižvelgiant į jų specifiką vekseliams kaip vertybiniams popieriams keliami reikalavimai yra labai stipriai formalizuoti ir šių sąlygų nesilaikymas vekselį kaip vertybinį popierių daro negaliojantį. Įstatymų leidėjas vekselių įstatyme yra numatęs galimybę taisyti rašymo klaidas, tačiau asmens, veikiančio juridinio asmens vardu, netinkamas atsiskleidimas nelaikytinas technine klaida, kadangi atstovavimui yra keliami pakankamai griežti reikalavimai, su tuo siejant atitinkamų juridinių faktų atsiradimą arba pasibaigimą, todėl neteisingų duomenų, nurodančių asmens veikimą atitinkamo juridinio asmens vardu, įrašymas į vekselį tokį vertybinį popierių daro negaliojančiu, t. y. suklastotu.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsakyta, ar asmuo pagal savo užimamas pareigas, atsižvelgiant į visą eilę aplinkybių suprato, kad nurodydamas vekselyje neegzistuojantį savo atstovavimo pagrindą, padeda išvengti bendrovei prievolių įvykdymo. Pareiškėjo nuomone, aukščiau nurodyti asmenys, išleisdami į apyvartą bendrovės vardu vekselius, nurodydami neteisingus duomenis, tai suprato, nes kitoms institucijoms teikiami bendrovės dokumentai buvo pasirašomi ne kaip „direktorius T. B.”, o kaip “laikinai einantis pareigas direktorius T. B.”. Taip T. B. pasirašinėjo ant visų oficialių bendrovės dokumentų iki nurodytų vekselių pasirašymo, taip pat pasirašinėjo ir po vekselių pareiškėjui pasirašymo, tačiau patys vekseliai pasirašyti T. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, o ne laikinai ar pagal įgaliojimą veikiančio bendrovės vardu asmens. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad T. B. žinojo ir suvokė, kad nėra minėtos bendrovės direktorius ir sąmoningai nurodė neatitinkančią tikrovės informaciją.

Skunde pažymima, kad laidavimo sutartį pasirašė T. B. kaip fizinis asmuo, kuris kaip fizinis asmuo laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimus pareiškėjui. Pareiškėjas iš laiduotojo fizinio asmens T. B., UAB „(duomenys neskelbtini)” iškėlus bankroto bylą, prisiteisė UAB „(duomenys neskelbtini)” skolą pareiškėjui, tačiau išieškoti šių sumų iš T. B. kaip fizinio asmens nėra galimybių, kadangi laiduotojas T. B. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat nėra aišku, kaip laidavimo santykiai su fiziniu asmeniu susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)” išleistų vertybinių popierių klastojimu. Pastebėtina, kad jei minėti asmenys nebūtų suklastoję UAB „(duomenys neskelbtini)” vekselių, pareiškėjas galėjo operatyviai iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” išsiieškoti skolas, išsiimdamas pas notarą pagal vekselį vykdomąjį įrašą, kas užtrunka porą dienų, ir pateikdamas tokį vykdomąjį įrašą antstoliui vykdymui, kuris savo ruožtu būtų operatyviai areštavęs bendrovės sąskaitose esančias lėšas ir jas paskirstęs pareiškėjui. Tačiau dėl minėtų asmenų neteisėtų veiksmų - vekselių suklastojimo, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi ir užsitikrinti savo teisių gynybą tokią, kokią garantuoja vekselis.

Pareiškėjo įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas atmestinai, nesiaiškinant ir neanalizuojant minėtų asmenų veiklos visų aplinkybių kontekste, o išvada nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįsta minėtų asmenų paaiškinimais, kad tarimai jie nieko nesuprato, nes tokia jų gynybinė taktika, nors duomenys, esantys byloje verčia manyti priešingai.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pagal BPK 214 str. 1 p. įtvirtintą nuostatą ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutraukiamas, nustačius bent vieną BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų. Sprendžiant iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 02 28 d. nutarimo rezoliucinės dalies, ikiteisminį tyrimą prokuroras nutraukė remdamasis BPK 212 str. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. konstatavus, kad yra BPK 3 str. numatytų aplinkybių: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismo manymu, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-110-10 šios procesinės normos pagrindu, vertinant ją faktinės bylos medžiagos bei minėto nutarimo argumentų aspektu, nutrauktas nepagrįstai.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 02 28 d. nutarimo turinio analizės, matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-110-10 nutraukimą lėmė prokuroro padaryta išvada, jog šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti BK 182 str. 2 d., BK 186 str. 1 d. ar BK 213 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Tokios pozicijos laikėsi ir OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. Z. skundus nagrinėję Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras 2012 07 30 d. nutarime bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 09 07 d. nutartyje, tačiau nutraukti ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu galima tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis bei juos tinkamai įvertinus. To šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo padaryta.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2009 07 16 d. OAO „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl susidariusio įsiskolinimo 235115,02 JAV dolerių grąžinimo tvarkos ir sąlygų, kurioje skolos mokėjimas išdėstytas dalimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė paprastuosius vekselius pinigų gavėjui OAO „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pasirašė T. B., įvardinęs save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

2010 07 20 d. Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras Nr. 215 atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsisakymas motyvuotas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2006 06 07 d. yra paskirtas M. B., o vekselį išdavė ir pasirašė T. B.

VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2006 05 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu išrinktas M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nuo bendrovės įregistravimo – T. B. ir M. B.

Nuo 2008 09 09 d. iki 2010 10 06 d. įmonės direktoriui M. B. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. 2008 09 08 d. direktoriaus įsakymu M. B. nuo 2008 09 08 d. iki 2011 06 05 d. jo vaiko priežiūros atostogų laikotarpyje direktoriumi paskyrė T. B.

Prokuroras, 2012 02 28 d. nutarimu nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju minėtas vekselis turi visus būtinus paprastojo vekselio rekvizitus, numatytus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., o teigti, kad vekselis yra suklastotas esant tik nepilnai įrašytoms į vekselį užimamoms pareigoms – nėra pagrindo. Pareigų pavadinimas nėra būtinas vekselio rekvizitas bei nepilnas pareigų pavadinimo įrašymas nedaro vekselio suklastotu bei negaliojančiu.

Apygardos teismas nesutinka su tokiomis prokuroro nutarimo išvadomis. Pirmiausia pastebėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai numato, kad bendrovės vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įstatuose numatyta bendrovės vadovo kompetencija leisti įsakymus, reguliuojančius administracijos ir struktūrinių padalinių darbą, suteikti įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra jo kompetencijoje, nereiškia, kad direktorius turi teisę įsakymu paskirti direktoriumi kitą asmenį, todėl pripažintina, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta įstatuose numatytos bendrovės vadovo skyrimo tvarkos. Taip pat sutinkama su skundo argumentais, kad pagal minėtą Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 7 p., kai vekselį išrašo juridinis asmuo, turi būti nurodomi visi juridinio asmens vardu veikiančio asmens rekvizitai. Toks visų rekvizitų nenurodymas ar klaidingas nurodymas vekselyje sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui – dėl šios priežasties notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pagal vekselį išduoti vykdomąjį įrašą. Notaro atsisakymas buvo pagrįstas. Tokiu būdu OAO „(duomenys neskelbtini)“ prarado galimybę atgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Nors T. B. laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pareiškėjui savo asmeniniu turtu, tačiau, kaip nustatyta byloje, išieškojimas iš minėto asmens turto yra neįmanomas, kadangi laiduotojas T. B. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl skunduose minimų asmenų veiksmų teisėtumo.

Kaip teisingai nurodo OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde, vekseliams kaip vertybiniams popieriams keliami reikalavimai yra labai stipriai formalizuoti ir šių sąlygų nesilaikymas vekselį kaip vertybinį popierių daro negaliojantį. Neegzistuojančio atstovavimo pagrindo nurodymas vekselyje padeda išvengti bendrovei prievolių įvykdymo. Atsižvelgiant į įmonės akcininkui, atliekančiam bendrovės vadovui priskirtas pareigas, keliamą itin didelio atidumo bei atsakingumo reikalavimą, į bendrovės vadovo skyrimo tvarkos nesilaikymą, į netikslius minėto vekselio rekvizitus, į aplinkybę, jog kituose dokumentuose, pasirašytuose T. B., jo pareigos nurodytos teisingai, apygardos teismui kyla pagrįsta abejonė dėl M. B. bei T. B. veiksmų teisėtumo, neatsargumo, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, todėl teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir objektyviai, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 09 07 d. nutartis, kuria patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų 2012 02 28 d. ir 2012 07 30 d. nutarimų teisėtumas, pagrįstumas, o pareiškėjo OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. Z. skundas atmestas, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 09 07 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: pareiškėjo OAO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro 2012 07 30 d. nutarimo patenkinti ir panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-110-10.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.