Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-108-317/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
1-108-317/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-290972016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
R. P.
Kategorijos
  • 1.2.4.1.2.3Sunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-108-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-290972016Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajai J. P.,nukentėjusiajam R. P.,psichologei K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista

kaltinama nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. P. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

2016 m. birželio 21 d. apie 20 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio ginčo metu tyčia peiliu dūrė savo sutuoktiniui R. P. du kartus į nugarą ir šlaunį, tuo padarydama jam kiauryminę - durtinę - pjautinę dešinės pusės žaizdą, lydimą oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, aklą durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

J. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad 2016 m. birželio 21 d. jis būdama namuose, išgėrė butelį degtinės. Vakare apie 18 val. į namus sugrįžus jos vyrui R. P., jiedu antrame namo aukšte esančiame kambaryje ėmė konfliktuoti, nes vyras barėsi, kad ji per daug išgėrusi. Nepamena, iš kur ir kaip ji paėmė peilį, kaip įdūrė vyrui, nes buvo visiškai girta. Tik pamena jog pamatė, kad vyrui per koją ir nugarą bėga kraujas, o ji rankoje laiko peilį. Tuomet supratusi, jog tai ji įdūrė savo sutuoktiniui į koją bei nugarą. Neužilgo iš kažkur kambaryje atsirado ir jų sūnus, kuris vyrui iškvietė medikus. Kodėl ji sužalojo savo vyrą, paaiškinti negali. Sutuoktinis tą vakarą prieš ją jokio smurto nenaudojo. Dėl savo poelgio pergyvena ir nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 18 val. grįžo iš darbo. Namuose buvo tik žmona J. P., nes sūnus tuo metu žaidė krepšinį. Žmona buvo visiškai girta. Jis pradėjęs priekaištauti, kad ji prisigėrė ir visiškai nieko nesuvokia, todėl jiedu ėmė bartis. Nusileidęs į pirmą namo aukštą, atsinešė valgyti. Valgydamas antro aukšto kambaryje, kuriame buvo ir sutuoktinė, ant stalo kambaryje pasidėjo peilį. Žmona nenustojo kabinėtis, priekaištavo, todėl jis jai pasakė, kad jam nusibodo ir jis išeina į pirmą namo aukštą. Atsistojo eiti link kambario durų ir pajuto skausmą dešinėje šlaunyje bei nugaroje. Iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, tačiau po to pamatė, kad tiek šlaunyje, tiek nugaroje yra žaizdos, iš kurių bėga kraujas. Žmona tuo metu stovėjo netoliese ir laikė rankoje peilį, todėl jis suprato, kad tai žmona jį sužalojo peiliu. Iš karto paskambino savo sūnui ir liepė sugrįžti į namus. Sūnui grįžus, pasakė, kad žmona jį sužalojo peiliu. Sūnus skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Žmona tuo metu buvo labai išsigandusi, sakė jog nežino, kodėl jam įdūrė. Jis tą vakarą su žmona tik barėsi, jokio smurto prieš ją nenaudojo, todėl nebuvo jokios priežasties jį sužaloti. Pretenzijų žmonai neturi, su ja susitaikė, jai atleidžia ir civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nepilnametis liudytojas A. P. patvirtino, kad 2016 m. birželio mėn. 21d. vakare išėjo iš namų žaisti krepšinį į mokyklos aikštelę. Apie 20 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tėtis ir liepė greitai grįžti namo. Parėjęs į namus, pamatė, kad tėtis kruvinas, iki pusės nuogas. Jo nugaros dešinėje pusėje bei kojos šlaunyje buvo durtinės žaizdos. Tėtis paaiškino, kad mama jam įdūrė peiliu. Mama buvo girta, ji pasakė, kad tėtis ją sunervavo. Jis paskambino 112 ir pasakė, kad peiliu sužalotas jo tėvas, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus policijos pareigūnams, neužilgo atvažiavo ir greitoji. Tėtį išsivežė greitoji, o mamą policija. Užėjęs pas pirmame namo aukšte gyvenančią močiutę, pasakė, kad mama peiliu sužalojo tėtį.

Liudytoja A. P. parodė, kad gyveno su sūnaus šeima viename name, ji pirmame namo aukšte, sūnaus šeima antrame. 2016 m. birželio 21d. vakare buvo kambaryje, konflikto tarp sūnaus R. P. ir marčios J. P. ji nematė ir juos barantis negirdėjo. Matė, kaip į namus atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Anūkas A. jai pasakė, kad tėvai susiginčijo ir mama tėčiui įdūrė peiliu. Ji nustebo, nes anksčiau jokio smurto sūnaus šeimoje nėra buvę, marti nėra konfliktiška.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1679/2016(02) matyti, kad R. P. 2016 m. birželio 21d. buvo padaryta kiauryminė – durtinė - pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje bei akla durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje. Poodinės kraujosruvos žaizdų aplinkoje susidarė užtekėjus kraujui. Kiauryminė - durtinė-pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, akla durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje padarytos aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros dešinę pusę ties apatiniais šonkauliais, dešinės šlaunies išorinį paviršių , ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimas dėl kiauryminės -durtinės - pjautinės nugaros dešinės pusės žaizdos, lydimos oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą ( b. l. 44-45);

Iš 2016-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, jog (duomenys neskelbtini) R. ir J. P. gyvenamojo namo kambaryje rastas virtuvinis peilis, kuris apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos ( b. l. 13-21, 47-50).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad J. P. 2016-06-22 buvo apsvaigusi nuo alkoholio – jai 21:26:37 val. nustatytas 3,15 promilės girtumas (b. l. 70).

Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad R. P. yra kaltinamosios J. P. sutuoktinis (b. l. 59).

Aptarti duomenys patvirtina, kad J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio ginčo metu tyčia du kartus peiliu dūrė savo šeimos nariui - sutuoktiniui R. P. - į nugarą ir šlaunį, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika tyrimo metu tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti J. P. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuteistajai J. P. 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jai švelnesnę bausmę, nei numatyta LR BK 135 straipsnio 2 dalyje. Skiriant kaltinamajai bausmę, vertintinos aplinkybės, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra charakterizuojama neigiamai, turi nepilnametį vaiką, savo kaltę pripažino, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šios aplinkybės yra svarbios ir į jas turi būti atsižvelgta sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą, tačiau jos vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmė.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad J. P., veikdama tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Ji nėra bausta administracine tvarka, nedirba, augina nepilnametį vaiką, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), tačiau nustatyta ir viena sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo reikšmės veikos padarymui). Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumą, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes bei tai, kad kaltinamosios sutuoktinio sveikatai nekilo sunkių padarinių ir jis kaltinamajai atleido, sprendžia, kad prokuroro prašoma skirti minimali sankcijoje numatyta bausmė, nevertintina kaip per švelni. Tad skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, savo dydžiu lygią sankcijos minimumui, t. y. 2 metus laisvės atėmimo. Tokia bausmė atitinka nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę, taip pat atitinka teisingumo, proporcingumo principus.

Kadangi kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jai netaikytinos.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis R. P. civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Civilinis ieškovas - Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 714,22 Eur turtinės žalos, patirtos gydant R. P., atlyginimo (1 t., b. l. 96).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Civilinis ieškovas kaltinamosios nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Kadangi J. P. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu buvo laikinai sulaikyta 2016-06-21 21:00 val., o paleista 2016-06-22 13:47 val. ( b. l. 64-65, 71), sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti ją laisvės atėmimu 2(dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme nuo 2016-06-21 iki 2016-06-22 (BK 66 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti J. P. nepakeistą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 83-87, 89-90), o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti ir nuteistosios asmens tapatybės kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 88) , perduoti saugojimui jos bausmės atlikimo vietos administracijai.

Civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ( b. l. Nr. 30-32) patenkinti visiškai. Priteisti iš J. P. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 714,22 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų 22 centus) turtinei žalai, kilusiai dėl gydymo išlaidų, atlyginti, ją sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, virtuvinį peilį išimtą 2016-06-21 įvykio vietos apžiūros metu, pateiktą ir saugomą byloje (b. l. 103), gražinti nukentėjusiajam R. P.; byloje saugomą CD laikmeną su A. P. apklausos filmuota medžiaga (b. l. 101), perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas