Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. neteisėtai, atvirai, prieš savininkų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį butą, o būtent :

2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 0,56 promilės), J. S. atidarius savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, J. M. pastūmęs į šoną J. S., prieš šio valią įsibrovė į butą, po to bute, pastūmęs S. S., įbėgo į balkoną ir per balkono langą perlipo į šalia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną. Šiais veiksmais J. M. pažeidė nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. būsto neliečiamumą.

Šiais savo veiksmais J. M. kaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos jis gyvena su G. Š. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie pietus J. M. išėjo iš buto savais reikalais. Tuo metu bute buvo G., bet po to ji išvažiavo į Vilnių pas gimines. Nuo buto durų jis turėjo du raktus. Jie buvo prisegti prie dviejų atskirų pakabukų. Tos pačios dienos vakare, į namus jis grįžo apie 21 val. Buvo išgėręs alaus. Jis žinojo, kad G. namie nėra. J. M. atrakino vienu raktu viršutinę durų spyną ir tuomet pastebėjo, kad neturi apatinės durų spynos rakto. Jį buvo kažkur pamatęs. Kadangi niekas Širvintų mieste to buto raktų neturėjo, o G. tą vakarą neturėjo grįžti į namus, J. M. atsisėdo laiptinėje ant laiptų ir galvojo, ką daryti. Neužilgo į laiptinę išėjo kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynas. Koks jo vardas ir pavardė, J. M. nežino. Jo asmeniškai nepažįsta, tiktai sutikęs laiptinėje, sveikinosi. J. M. paprašė kaimyno, kad šis leistų jam per jo balkoną perlipti į savo buto balkoną, tačiau kaimynas su jo prašymu nesutiko. Kodėl jo bute buvo dingusi elektra, J. M. teigia, kad jis to nežino, jis neatjunginėjo. Kai tik kaimynas neleido per jo balkoną perlipti, J. M. pastūmė šį vyrą, pravėrė plačiau duris, įėjo į jo butą ir ėjo tiesiai bute prie balkono durų. Bėgdamas butu, J. M. girdėjo šaukiant vyrą „kviesk policiją“. Prabėgdamas koridoriumi, pastūmė ten stovėjusią moterį. Vyrą pastūmė, nes norėjo pro pravertas duris į butą patekti, o moterį pastūmė, nes ši jam pakeliui koridoriuje tiesiog „pasimaišė po kojomis“. J. M. girdėjo, kaip moteris šaukė, kad kvies policiją. Balkono duris J. M. atidarė ir balkone perlipo į buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, balkoną. Šiame balkone durys į butą buvo neuždarytos. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. (b.l. 99-101, 109-110)

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-19 apie 20.50 val. jis su savo žmona S. S. buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). J. S. norėjo pasiklausyti radijo imtuvą, o namuose jau kurį laiką buvo dingusi elektros srovė, todėl jis atidarė savo buto duris ir norėjo patikrinti laiptinėje elektros skydinėje esančius saugiklius. Jam, atidarius buto duris ir iki pusės jas pravėrus, laiptinėje buvęs jam nepažįstamas vyras pradėjo kažką sakyti (kalbėti), kad jis pametė raktą ir nori patekti per J. S. butą į šalia esanti butą. J. S. jam kategoriškai atsakė, kad jo nepažįsta ir į savo butą neįsileis bei kvies policiją. Po šių žodžių laiptinėje buvęs vyras, nieko nesakęs, stvėrė už atidarytų buto durų, jėga jas atidarė (išplėšė J. S. iš rankų) ir panaudodamas fizinį smurtą, nustūmė J. S. į šoną bei tokiu būdu įsiveržė į buto vidų. Praeidamas pro koridorių, nustūmė į šalį tuo metu ten buvusią J. S. sutuoktinę S. S., nuėjęs į svetainės kambarį, atsidarė balkono duris, išėjo į balkoną ir iš jo perlipo į šalia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną. (b.l. 35-38)

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos sutuoktiniui J. S.. 2019 m. rugpjūčio 19 d. prieš 21 val. jų bute dingo elektra. S. S. tuo metu buvo virtuvėje, o sutuoktinis - kambaryje. Bute jie buvo dviese. Maždaug po 10-15 minučių, kai ji pastebėjo, kad nėra bute elektros, sutuoktinis norėjo įjungti radiją ir jis tuomet irgi pastebėjo, kad nėra elektros. S. S. apklausos metu prisiminė, kad vėliau sutuoktinis jai sakė, kad jis, būdamas kambaryje, girdėjo, kaip laiptinėje kažkas traškėjo ir pagalvojo, kad tikriausiai tuo metu jų bute buvo atjunginėjama elektra. Į durų skambutį niekas neskambino, nes jis yra atjungtas, į duris niekas nesibeldė. Taigi J. pastebėjęs, kad nėra elektros, ėjo prie elektros dėžutės, pasižiūrėti, kas atsitiko. Priėjęs prie buto durų, jis pro durų akutę pamatė, kad laiptinėje yra šviesa. Tad suprato, kad elektra „dingo“ tik jų bute. S. S. tuo metu buvo virtuvėje ir girdėjo, kaip jis atidarė duris ir girdėjo jį kalbant. Tačiau jo balsas pasirodė, kažkoks sunerimęs. S. S. išėjo į koridorių ir matė, kad priešais J. prie jų buto durų stovi jai nepažįstamas ir nematytas vyras. S. S. vyras laikė koja užrėmęs duris ir jo neįleidinėjo. J. liepė, kad ji skambintų policijai. S. S., tuo metu būdama prie pat svetainės durų, apsisuko pasiimti telefono ir tuo pat momentu pro ją tas vyras prabėgo, ją pastumdamas. Jai jokio fizinio skausmo jis nesukėlė. Kaip jis į jų butą įsibrovė, kaip pastūmė J., to momento ji nepastebėjo. Vėliau sutuoktinis sakė, kad ir jį pastūmė tas vyras, bet ir jam jokio skausmo nesukėlė, nesužalojo. Šis vyras atidarė svetainės duris, perbėgo per kambarį, atitraukė užuolaidą, atidarė balkono duris ir įbėgo į balkoną. S. S. šaukė: „kur jūs einate, mes jūsų neleidžiame“. Kai S. S. priėjo prie balkono, jau to vyro jų balkone nebuvo, jis buvo perlipęs į kaimyninį G. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną. Abu balkonai yra neįstiklinti. (b.l. 53-56).

Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena nuo šių metų birželio pabaigos ar liepos mėnesio pradžios. Veda bendrą ūkį. Gyvena dviese jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Buto duryse yra dvi spynos: viršutinė ir apatinė. Tad G. Š. Jonui yra davusi raktus nuo abiejų buto durų spynų. Todėl jai nesant namie, jis galėjo ateiti į jos butą. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie pietus J. kažkur išėjo, o ji kelioms dienoms (planavo tokiam laikui) išvažiavo į Vilnių. J. žinojo, kad ji išvažiavo. Išvažiuodama, ji užrakino abi buto durų spynas. Nuo šių durų raktus turi tik jie dviese. Butas yra trečiame aukšte. Bute yra vienas balkonas, jis nėra įstiklintas. Kadangi šiomis dienomis karšta, tai balkono duris jie palieka atidarytas ir rugpjūčio 19 d. bute balkono durys buvo atidarytos. Kaimyniniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena pagyvenusių žmonių pora. Su jais jie nebendravo, tik susitikusi pasisveikindavo. Į namus iš Vilniaus ji grįžo sekančią dieną. Apie tai, kad J. pametė buto durų raktą ir kad į jos butą pateko perlipdamas iš kaimynų buto balkono, sužinojo iš J.. Jis jai apie tai papasakojo, kai grįžo iš Vilniaus policijos areštinės. Apie tai, kad J. vakare negalėjo patekti į butą, jis G. Š. nepranešė, nes buvo „nusėdusi‘" jos mobiliojo ryšio telefono baterija ir ji neturėjo jo įkroviklio. (b.l. 67-70).

2019-08-19 – 2019-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima įvykio vieta yra daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra antroje laiptinėje nuo (duomenys neskelbtini). Pakilus laiptais į trečią aukštą, dešinėje pusėje yra išorinės (šarvuotos, pilnavidurės) durys, pro kurias patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į buto vidų patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra virtuvė, o kairėje pusėje yra svetainės kambarys. Į svetainės kambarį patenkama pro vidines (medines, įstiklintas), duris. Užėjus į svetainės kambarį dešinėje pusėje, prie sienos, yra lova, jos priekyje, prie lango, stovi televizoriaus staliukas ant kurio yra televizorius. Kambario kairėje pusėje, prie sienos, stovi spintelė, šalia jos du foteliai ir stalas. Šių baldų priekyje yra plastikinės išėjimo į balkoną durys. Pro šias duris patenkama į balkoną. Buto balkonas neįstiklintas, kairėje pusėje yra mūrinė (baltų silikatinių plytų) siena, kuri skiria balkoną nuo šalia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono. Šalia esančio buto balkonas taip pat neįstiklintas. Priekyje abiejų butų balkonai turi vienodo aukščio apsaugines tvoreles, todėl yra reali galimybė žmogui perlipti iš vieno balkono į kitą. Pėdsakų, turinčių reikšmės bylai nerasta. (b.l. 17-31)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu, t. y. yra įrodyta, kad jis be sutikimo įsibrovė į kito asmens gyvenamąją būstą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. M. teistas 15 kartų, administracine tvarka baustas 24 kartus, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus J. M. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b.l. 156).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad J. M. teistas, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kaltu prisipažino ir gailisi, atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė yra teisinga, todėl jam skiriamas 21 paros areštas.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė J. M. sumažinama trečdaliu.

Nukentėjusieji apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuoti (b.l. 158-161).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 paros areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-19 iki 2019-08-20.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.