Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui vyriausiajam tyrėjui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atstovės advokatės R. P. skundą dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. nutarimo Nr. 20-ANR_N-12415-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2021 m. liepos 28 d. 10 val. 52 min. (duomenys neskelbtini), eidamas per kelią paliko šunį be priežiūros, ko pasekoje važiuodamas automobilis atbulomis pervažiavo šunį, kuris nugaišo. Šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio. Nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 72.1 punkto reikalavimus.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėjo atstovė advokatė R. P. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Vertina, kad pareigūnai turėjo tikslą padėti išvengti administracinės atsakomybės automobilio vairuotojui, kadangi advokatės prašymą dėl papildomų įrodymų rinkimo, kuriame buvo nurodyti neginčytini ir akivaizdūs faktai, vertino kaip advokato pastangas padėti išvengti atsakomybės A. A. Teiktame prašyme buvo nurodyta, kad neįvertinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusio automobilio vairuotojo veiksmai, taip pat nurodytos kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. tai, kad 2021 m. liepos 28 d. eismo įvykio vietos schema buvo suklastota, pareigūnas schemoje nepažymėjo kelio ženklo, draudžiančio sustoti, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) namo. Patrulis, pažymėdamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies plotą 4,1 m, nepažymėjo (duomenys neskelbtini) namo laiptų prie laiptinių į butus. Matuojant nuo laiptų, važiuojamosios dalies plotis yra 3,7 m, prašė papildomai apžiūrėti įvykio vietą. Nors A. A. schemą pasirašė ir davė paaiškinimą, atkreipė dėmesį, kad jis buvo patyręs didelį stresą. Pats D. Š. paaiškinime pripažino, kad sustojo, supratęs, kad pravažiavo jam reikalingą objektą, t. y. pripažįsta, kad pažeidė draudimą sustoti.

Nėra jokių argumentų, kuo pasireiškė šuniuko palikimas be priežiūros, t. y. protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. (duomenys neskelbtini) gimusi Jorkšyro terjerė V. 2011 m. yra praėjusi tris dresūras, trijų mėnesių kursą šunų mokykloje „Reksas“, visada paklusniai klausė A. A. komandų, visada bėgdavo šalia jo kairės kojos, ypač tada, kai būdavo pavargusi nuo pasivaikščiojimų. A. A. (duomenys neskelbtini) šaligatviu ėjo namo po dviejų valandų pasivaikščiojimo su šunimis. Kad V. klusniai klausė komandų, gali patvirtinti ir namo kaimynai. Gyvūnas po važiuojamąją kelio dalį nelakstė, staiga į važiuojamąją dalį neišbėgo ir po automobilio ratais nepateko. Ji kartu su A. A. šalia jo kairės kojos, gavusi komandą „eiti“, ėjo per gatvę. A. A., gerai žinomas (duomenys neskelbtini) kelio ženklus, negalėjo numatyti, kad pravažiavęs automobilis sustos, pažeisdamas tokį draudimą, ir pradės atbulas manevrą. Automobilio vairuotojas pažeidė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau jie nebuvo nustatinėjami ir vertinami. D. Š. nurodė, kad jis atbulas važiavo pora metrų, matė šaligatviu einančius šuniukus. Jeigu jie ėjo gatve ir tai matė D. Š., jis turėjo būti itin atsargus. Jei D. Š. važiavo tik keletą metrų, o dešinės pusės šaligatviu ėjęs A. A. spėjo iš kairės pagriebti už automobilio vairuotojo durelių rankenos, nesiaiškinta, per kiek laiko A. A. galėjo pereiti gatvę. Vadinasi, A. A. buvo beeinąs per gatvę, o atbulomis važiuodamas D. Š. pradėjo manevrą, neįsitikinęs, kad yra saugu, vertina, kad D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kadangi jis pradėdamas važiuoti atbulomis, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukėlė pavojų A. A. bei padarė žalą tiek pareiškėjui, tiek jo atstovei dėl šuniuko žūties, kurią vertina 2 000 Eur. Įvertinus dresūros kursus (170 Eur), nurodo, kad bus reikalaujama 2 170 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad D. Š. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 27 punktus, kadangi savo elgesio negrindė matytam pėsčiajam su šuniukais pagarba ir atsargumu, nedavė kelio pėsčiajam, važiuodamas atbulomis ir kirsdamas pareiškėjo judėjimo kryptį. Taip pat nurodo, kad automobilio vairuotojas pažeidė minėtų taisyklių 101, 114 punktų reikalavimus. D. Š. dėl skunde minimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra patrauktas atsakomybėn. Neapklausta R. P., ji nepripažinta nukentėjusiąja, nepareikalauti ir nesurinkti turtinę ir neturtinę žalą pagrindžiantys dokumentai, neapklausti tarnybinį pranešimą surašę pareigūnai.

Pabrėžia, kad eismo įvykio schema, kuria vadovautasi priimant skundžiamą nutarimą, yra akivaizdžiai neteisinga, neteisingai pažymėtas kelio plotis. Šių aplinkybių nutarimą priimantis asmuo nevertino, dėl kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ buvimo vietos ir reikšmės nutarime nepasisakė. Kad A. A. vedžiojo šunį be pavadėlio yra deklaratyvus aplinkybės nurodymas, bet ne įrodymais pagrįsta išvada. Byloje buvo būtina nustatyti, kaip pareiškėjas šunytę vedėsi per gatvę. Be to, šuns vedžiojimas be pavadėlio nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Buvo atmestas pareiškėjo paaiškinimas, kad šunį jis vedėsi per kelią pririštą, klausantį komandos ir nesiaiškino aplinkybių, kada šunį jis pririšo. Šiuo atveju, turėjo būti aiškinamasi, ne kaip šunį vedžiojo, o kaip vedėsi per gatvę. Nurodo, kad A. A. puikiai žinodamas kelio ženklus, (duomenys neskelbtini) gatvės intensyvumą, neturėjo pagrindo staiga tikėtis automobilio iš dešinės, nes tam, kad pradėti važiuoti atbulam, reikia pažeidus kelių ženklą sustoti ir tik po to pradėti atbulo važiavimo manevrą. A. A. pats turėjo staigiai atšokti nuo važiuojančio automobilio, kad nebūtų sužalotas, kas įrodo neatsargų transporto priemonės manevravimą. Pabrėžia, kad nors nutarime nurodoma, kad šuo nėra eismo dalyvis, tačiau D. Š. manevruodamas privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nepadaryti žalos kitų asmenų turtui. Tuo tarpu, tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas padarytos žalos dydis bei nukentėjęs asmuo.

Nutarimo motyvai, kad šuns neturėjo būti važiuojamojoje kelio dalyje, yra deklaratyvūs, nes šuo staiga į kelią neišbėgo, po kelią nelakstė, o buvo vedamas šeimininko. Taigi, kaip minėta, nenurodyta jokių argumentų, kuo faktiškai pasireiškė šuns nepriežiūra ar palikimas važiuojamojoje kelio dalyje. Atsižvelgiant į D. Š. paaiškinimus, kad jis atbulas važiavo porą metrų, o A. A. jam staiga griebė už automobilio vairuotojo durelių rankenos, D. Š., važiuodamas nurodyta gatve pagal eismo kryptį, matė šaligatviu einančius šuniukus. Skunde akcentuojama, kad D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 27, 101, 114 punktų reikalavimus, tačiau tyrimo metu D. Š. veiksmai ir nurodomų taisyklių pažeidimai nebuvo vertinami.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Paaiškino, kad vedėsi pasivaikščioti savo jorkšyro terjerus – mamą ir dukrą. Pažeisdamas Kelių eismo taisykles, prieš eismą važiuodamas gana grietai, gal apie dvidešimt metrų atbulomis, taranavo jį ir jo gyvūnus, ko pasekoje vienas iš šuniukų žuvo. Įvykis įvyko prie pat namų, po langais. Automobilį matė puikiai, jis pravažiavo, stabdė ir pradėjo atbulomis važiuoti gana greitai. Jis (pareiškėjas) spėjo iššokti iš po rato, o gyvūnas ne. Kadangi nebuvo prisirišęs, vienas prašoko iš po rato, o kur pririštas buvo, pervažiavo. Pervažiuoto šuns už pavadėlio nelaikė, gyvūnas atitrūko. Iš pradžių, pravažiavo dvi ar trys mašinos, ne tik ta, kuri pervažiavo, jie ėjo (duomenys neskelbtini) g., ir kai pravažiavo mašinos, praleido, po to pažiūrėjo, kad nėra automobilių ir davė komandą šuniukams, kurie buvo puikiai išmokyti, eiti pirmyn ir ėjo. Pastebėjo, kad toli mašina sustojo prie ketvirtos laiptinės, vos pravažiavęs laiptinę sustojo paskutinis automobilis. Po to tik kai išgirdo balsą, pakėlė akis, kad jis jau ant jo važiuoja, gyvūnas iš po rato iššokti nespėjo. Kaip minėjo, tuo metu žuvęs šuniukas buvo su pavadėliu, tik jis kažkuriuo metu nutrūko, galbūt nusimovė. Po įvykio jis kalbėjo su automobilio vairuotoju, klausė, ko jis važiavo atbulomis, jam sakė, kad ieškojo numerio. Atbulomis automobilis važiavo gatve, ten nėra kur sukti. Matavo gatvę, 3,7 m plotis yra, pareigūnai pažymėjo neteisingai, nes prie laiptinės yra paaukštinimas, laiptas. Netiksliai eismo įvykio vietos schema nubraižyta, klastota. Vertina, kad Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Vairuotojo pažymėjimą jis turi, automobilį vairuoja, taisykles puikiai išmano, pėsčiųjų pareigas žino, puikiai supranta. Prieš eidamas per gatvę buvo įsitikinęs, kad automobilis nevažiavo atbulomis. Matė automobilį pradėjusį važiuoti. Lipant nuo šaligatvio išgirdo variklio garsą. Kai žengė, automobilis tuo metu stovėjo. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo pririštas žuvęs šuniukas, ar išsinėrė, ar nuo galvos iššimovė nuo staigaus patraukimo, negali pasakyti. Pamačius, kad važiuoja link jo, staiga truktelėjo šuniuką. Antrojo nebuvo pririšęs. Abu vedėsi palaidus, kadangi yra išmokinęs juos.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą. Kelių eismo taisyklė numato, kad į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę galima eiti per perėjas arba kelio sankirtoje, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi nesaugiai. Pareiškėjas trankė į važiuojantį automobilį, griebė už rankenos, sukėlė pavojų sau ir kartu buvusiam kitam šuniui, tuo metu neprižiūrėjo kito šuns. Pareiškėjas ne kartą patvirtino, kad šunys buvo be pavadėlio, nurodė, kad pašaukė šunis. Gyvūnų laikymo taisyklių 18 punkte numatyta, kad šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu bei antsnukiu, turi užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros. Nėra nustatytas draudimas vienos krypties eismo juostoje važiuoti atbulomis. Nors turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams, buvo pervažiuotas gyvūnas, kuris buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nors jo neturėjo būti. Vertina, kad šuo nėra eismo dalyvis, už jį buvo atsakingas savininkas. Kelyje pėstieji turi būti itin atsargūs. Pareiškėjas teigia, kad turėjo atšokti, kad nekliudytų automobilis, tačiau tokių aplinkybių kiti įrodymai nepatvirtina. Nėra tikslinga vadovautis tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais.

Liudytojas M. S. parodė, kad dirba Kauno miesto Santakos policijos komisariate tyrėju, įvykio metu dirbo Patrulių rinktinėje, buvo vyriausiasis patrulis. Datos tiksliai nepasakys, atvyko dėl eismo įvykio, kurio metu buvo suvažinėtas šuniukas. Jis atvyko į įvykio vietą su D. R. Įvykio vietoje buvo vairuotojas, padaręs eismo įvykį, ir pareiškėjas. Važiuodamas atbuline eiga žmogus pervažiavo šuniuką, kuris buvo gatvėje. Tai buvo vienos krypties kelias. Įvykio vietoje buvo duoti paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, surašytas tarnybinis pranešimas apie eismo įvykio aplinkybes. Aplinkybės buvo tokios, kad pareiškėjas perėjo gatvę, paskui jį einantis šuniukas be pavadėlio buvo pervažiuotas atbuline eina važiuojančio automobilio, vairuotojas nepastebėjo. Tokias aplinkybės jam nurodė pareiškėjas. Asmeniškai automobilio vairuotojo jis nepažįsta, bendravo pirmą kartą, jam tai nėra žinomas asmuo, taip pat ir pareiškėjas nėra pažįstamas. Mano, kad pareiškėjas norėjo tokias aplinkybes pasakyti. Kaip yra išsireiškęs pareiškėjas, turėjo būti užfiksuota vaizdo ir garso įrašuose. Tarnybinį pranešimą surašė pagal tai, kaip buvo nustatytos įvykio aplinkybės. Pareiškėjas buvo susijaudinęs. (duomenys neskelbtini) g. atkarpą, kur įvyko įvykis jis pats apžiūrėjo, matė kelio ženklus. Ar yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, negali pasakyti, neprisimena. Matavimus atliko kolega.

Liudytojas D. R. parodė, kad dirbo Patrulių rinktinėje Pirmos kuopos Antrojo būrio patruliu. Gavo pranešimą, kad suvažinėtas šuniukas. Buvo dienos metas, galbūt vasara. Nuvyko kartu su M. S. Lyg tai (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis, buvo šuniuko šeimininkas, automobilio vairuotojas. Žmogus buvo labai susijaudinęs, prisirišęs prie šuniuko, susinervinęs, paaiškino, kad vairuotojas važiavo atbuline eiga, o vairuotojas paaiškino, kad nepastebėjo, kad šuniukas į gatvę išbėgo, šuniukas labai mažas. Pareiškėjas kalbėjo, bet reiškė per daug emocijų, susinervinęs buvo. Paėmė paaiškinimus iš šių asmenų, aprašė įvykį tarnybiniame pranešime, padarė nuotraukas. Jis braižė eismo įvykio vietos schemą, atliko matavimus. Kolega padėjo matuoti eismo juostas, atstumus. Tikriausiai jis (D. R.) surašė skaičius. Schemą davė susipažinti pareiškėjui, neatsimena, ar buvo pastabų. Automobilio vairuotojui turėjo irgi duoti susipažinti, jis nepateikė jokių pastabų. Gatvė siaura, viena juosta, vienpusis eismas, kiek atsimena, labai siauras šaligatvis. Ar stovėjo kelio ženklai toje atkarpoje, neprisimena. Pažymėtas vienpusis eismas, atstumas iki durų, gatvės plotis nurodytas. Kelio ženklas yra pažymėtas, tai ženklas, rodantis eismo kryptį, kad vienpusis eismas. Ar matė papildomų kelio ženklų, neatsimena. Pareiškėjo ir automobilio vairuotojo nepažįsta, nebendravo, iki tol automobilio vairuotojo jis nėra matęs socialinėje erdvėje. Automobilio vairuotojas lyg sakė, kad nepastebėjo šuniuko, gailėjosi, kad taip atsitiko. Negali atsakyti, kodėl nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio sustoti. Schemoje pažymėjo, ką matė, o esmė yra prie (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos schema pažymėta, nemano, kad privaloma visus ženklus pažymėti. Eismo įvykio vietoje pažymėjo, kas yra svarbiausia. Prie (duomenys neskelbtini), pažymėtas atstumas nuo namo iki namo kampo, liniuotei atliktas metrologinis patikrinimas. Gatvės plotis matuojamas iki šaligatvio – 1,2 m šaligatvio plotis, gatvės – 4,1 m, pažymėta nuo namo. Vairuotojas norėjo atlyginti patirtus nuostolius. Pretenzijos dėl schemos nebuvo reiškiamos, pareiškėjas buvo supažindintas, yra parašas. Vaizdo kamera buvo įjungta visą laiką nuo pat atvykimo į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą bendravo su abiem asmenimis, automobilis galbūt buvo šiek tiek patrauktas, turėjo užvažiuoti su galiniu ratu, šuniukas nebuvo po ratu. Ar šuniukas buvo patrauktas, nepamena. Atrodo, kad A. A. vedėsi du šuniukas. Negali pasakyti dėl aplinkybių, susijusių su šuniukų vedimu, lyg sakė, kad išbėgo į gatvę. Šeimininkas lyg tai taip nurodė, nepamena. Nepamena, ar šeimininkas pasakojo, kaip vedžiojosi šunis.

Liudytojas D. G. parodė, kad situacija buvo tokia, jog automobilis važiuodamas atbulas pervažiavo šunį, kuris buvo vedamas be pavadėlio, buvo gatvėje. Vairuotojas, važiuodamas atbulas, turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tuo tarpu, šuo nėra eismo dalyvis. Pėsčiasis kelią praėjo, jam automobilis nesutrukdė. Priimdamas nutarimą, vertino visas aplinkybes, kas buvo teikiama, buvo vertinami abiejų asmenų galimai padaryti pažeidimai. Kiek pamena, pirminiam paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad šuniukas buvo be pavadėlio. Bylos nagrinėjimo metu sakė, kad su pavadėliu, bet vėliau nuėmė. Kažkokių prašymų, pretenzijų buvo, dabar neprisimena. Buvo prašymų dėl ženklų. Nedraudžiama vienpusiame eisme važiuoti atbulomis. Buvo keliamos pretenzijos, kad ženklo reikalavimas pažeistas. Kai sustoji ir važiuoji atgal, nėra šio ženklo pažeidimas. Vienpusiame eismo važiuoti atbulomis nedraudžiama. Draudžiama atbulomis važiuoti tik autostradoje. Asmeniui, vedančiam šunį, galioja varovo taisyklės.

Liudytojas D. Š. parodė, kad tai buvo praėjusią vasarą. Šuniukas išbėgo į gatvę ir prispaudė ratu. Važiavo senamiesčio gatvele. Besiparkuojant, užspaudė šuniuką su ratu, tada pribėgo šeimininkas prie mašinos lango, suprato, kad kažkas atsitiko, pavažiavo į priekį, kad nuvažiuoti su mašinos svoriu nuo šuniuko. Atbulomis pavažiavo keletą metrų. Jis tuo metu parkavosi atbuline eiga, pervažiavo vairuotojo pusės galiniu ratu. Važiuodamas šita gatve negali pasakyti, ar matė pareiškėją, manė, kad buvo daugiau žmonių. Kai užvažiavo, šuniukų nematė, matyt jie išbėgo į gatvę. Neprisimena, ar norėjo paskambinti, ramiai sustoti norėjo gatvelės šone. Atrodo, kad paprasčiausiai važiavo per senamiestį. Atbulomis pavažiavo gal keletą metrų. Pareiškėjas pasakė jam greičiau važiuoti, buvo emocija. Pavažiavo metrą į priekį, pamatė, buvo guli šuniukas, kuris buvo prispaustas. Du palaidi šuniukai buvo. Vienas šalia kažkur liko, kitas papuolė po ratu. Šuniukas buvo be pavadėlio. Važiavo negreitai. Judant atgal, greitis buvo minimalus, kadangi šuniukas nebuvo numuštas, o užspaustas ratu. Žuvęs šuniukas buvo be pavadėlio. Nematė, kur buvo pavadėlis. Šalimais šuo bėgiojo be pavadėlio.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs skundo motyvus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos atstovą, liudytojais apklausęs į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, nutarimą priėmusį pareigūną, taip pat gyvūną partrenkusio automobilio vairuotoją, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Vadovaujantis ANK 428 straipsnio 1 dalimi, administracinę atsakomybė užtraukia važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas. Administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 6 dalyje kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Kelių eismo taisyklių 72.1 punktas numato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros.

Nagrinėjamu atveju, A. A. nubaustas už tai, kad 2021 m. liepos 28 d. 10 val. 52 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, eidamas per kelią paliko šunį be priežiūros, ko pasekoje važiuodamas automobilis atbulomis pervažiavo šunį, kuris nugaišo, šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, vertindamas, kad Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Skunde apylinkės teismui daug dėmesio skiriama automobilio, pervažiavusio pareiškėjo šunį, vairuotojo veiksmams, nurodant, kad D. Š. padarė eilę Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. važiavo atbulomis vienos krypties eismo juostoje, neįsitikino manevro saugumu, nedavė kelio pėstiesiems ir kt., dėl ko kilo įvykis, kurio metu šuo nugaišo. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas būtent dėl A. A. nustatytų Kelių eismo taisyklių, o atitinkamai ir ANK 428 straipsnio 6 dalies pažeidimo, todėl teismas išsamiau apie minėto liudytojo veiksmus vykdant Kelių eismo taisyklių reikalavimus nepasisako. Šiuo atveju, teismas patikrina Institucijos priimtą nutarimą dėl A. A., tikrindamas jo teisėtumą ir pagrįstumą.

Negalima sutikti su skundo argumentas, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, netiriant visų reikšmingų įvykio aplinkybių. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo teikiami rašytiniai pareiškėjo atstovės paaiškinimai, teikiami vaizdo įrašai bei nuotraukos, o priimant skundžiamą nutarimą bylos tyrimo metu kelti klausimai išanalizuoti, apie juos pakankamai plačiai pasisakyta priimtame procesiniame sprendime. Kaip matyti tiek iš skundžiamo nutarimo turinio, tiek ir posėdžio metu apklausto nutarimą priėmusio pareigūno D. G. parodymų, tiriant bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo vertinamos visos aplinkybės, visi pareiškėjo teikiami papildomi duomenys, taip pat buvo vertinama ir tai, ar šioje situacijoje automobilio vairuotojas D. Š. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tokių aplinkybių byloje nenustačius, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Kelių eismo taisyklės nenumato draudimo vienpusio eismo gatvėje važiuoti atbulomis, o sustojimas tikslu pavažiuoti atgal nevertinamas kaip kelio „Sustoti draudžiam“ pažeidimas, priimtas nutarimas dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nubausti pareiškėją. Tai, kad nebuvo plačiau analizuojami liudytojo D. Š. veiksmai, nesudaro pagrindo vertinti, kad tyrimas atliktas neišsamiai ar neobjektyviai.

Sutiktina su skundžiamo nutarimo, Institucijos atstovo išdėstytais motyvais, jog šioje situacijoje būtent gyvūno savininkas buvo atsakinga už jo priežiūroje buvusius naminius gyvūnus, t. y. šunis. Skunde akcentuojama, kad šioje situacijoje yra būtina išsiaiškini ne kaip šunys buvo vedžiojami, o būtent kaip jie buvo vedami per gatvę. Paties pareiškėjo A. A. pozicija dėl įvykio aplinkybių, o būtent dėl to, kaip gyvūnai buvo vedami per gatvė, nebuvo nuosekli. 2021 m. liepos 28 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad baigus pasivaikščiojimą ir einant namo, praleido važiuojančias transporto priemones ir staiga pamatė, kad automobilis Subaru pradėjo važiuoti atbulomis. Jis pakvietė savo augintinius greičiau pereiti gatvę, tačiau automobilis artėjo taip, kad vos nekliudė pareiškėjo, jei nebūtų greičiau žengęs per gatvę. Vienas augintinis suspėjo, o ant kito automobilio užvažiavo galiniu ratu. Įvykio metu keletą kartų sušuko „stok“. Iš pirminio pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad abu jo augintiniai buvo be pavadėlio ir kad ėjo per gatvę ne pastarojo lydimi, o jiems buvo duota komanda pereiti gatvę patiems. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas pareiškėjo paaiškinimas, kad augintinius vedėsi be pavadėlio. Be kita ko, ir apklausiamas posėdžio metu A. A. paaiškino iš esmės analogiškai, kad pažiūrėjo, jog nėra automobilių, ir davė komandą šuniukams, kurie buvo puikiai išmokyti, eiti pirmyn ir ėjo. Pastebėtina, kad pirminiame paaiškinime asmuo teigė komandą eiti augintiniams davęs kai pamatė atbulomis važiuojantį automobilį, tuo tarpu iš teisme duotų paaiškinimų matyti, kad po komandos davimo pastebėjo sustojusį automobilį ir išgirdęs balsą pakėlė akis, pamatė, kad automobilis važiuoja ant jo ir gyvūnų. Tačiau pareiškėjas neneigė, kad abu šunys per gatvę ėjo be pavadėlio, pastarajam tiesiog davus komandą. Vėliau, išklausius visų liudytojų parodymus, peržiūrėjus Institucijos atstovo pateiktus vaizdo įrašus iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kameros, pareiškėjo pozicija kiek pasikeitė ir jis nurodė, kad eismo įvykio metu šuniukas visgi buvo pririštas, tik ar jis išsinėrė, ar nuo galvos pavadėlis nusimovė, negali pasakyti. Nurodė, kad automobiliui važiuojant link jo, staiga truktelėjo šuniuką. Tokios aplinkybės duoda pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimų objektyvumu.

Skunde, kaip minėta, daug dėmesio skiriama būtent D. Š. veiksmams, analizuojamos įvykio aplinkybės, nurodant, kad aptariamo transporto priemonės vairuotojas matė A. A. ir šuniukus, taigi, važiuodamas atbulomis, turėjo duoti kelią pastariesiems. Tačiau D. Š., tiek pateikdamas rašytinį paaiškinimą, tiek duodamas parodymus teisme, teigė šuniukų nematęs, o ar matė pareiškėją einantį pasakyti negalėjo, nes, kaip mano, tuo metu buvo daugiau žmonių. Teisme buvo apklausti ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. S. bei D. R., ir jie nurodė įvykio aplinkybes, sutampančias su minėtų asmenų duotais paaiškinimais proceso pradžioje, teigė, kad tokias aplinkybes patys asmenys ir nurodė.

Nors tiek skunde, tiek pareiškėjui duodant paaiškinimus teisme, buvo akcentuojama, kad A. A. priklausantys šunys buvo dresuoti, išmokyti komandų, paklusnūs, taigi, kaip galima suprasti, ir per kelią eina tik išgirdę šeimininko komandą, vis dėlto, teismo vertinimu, nėra pagrindo besąlygiškai pasitikėti augintiniu ir tikėtis, kad jis, nepaisant jokių aplinkybių, besąlygiškai vykdys šeimininko nurodymus. Taigi, nagrinėjamu atveju, A. A. įvykio metu neužtikrino, kad žuvęs šuo būtų vedamas su pavadėliu, kaip matyti, gatvę pareiškėjas kirto pirmasis ir šuo turėjo ją pereiti pagal gautą komandą, taigi tokiu būdu paliko jį be priežiūros. D. Š. važiuojant atbulomis, pareiškėjo šuo buvo važiuojamoje kelio dalyje, nors joje būti neturėjo (aplinkybes, kad šuo gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje, patvirtina tiek pateiktos nuotraukos, tiek ir pareigūnų kūno kamera fiksuoti vaizdo įrašai, tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad žuvęs šuo po įvykio būtų pajudintas, neštas į kitą vietą ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjo atstovės skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas ir Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti 2021 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. A. atstovės advokatės R. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.