- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-133-135-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-00163-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- G. S.
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-135/2012
Teisėja Virginija Jokubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-51-00163-2011-2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo G. S. sulaikymo momento.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 27 dieną, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 22-24, būdamas L. M. priklausančiame bute, išgertuvių metu nuo virtuvėje esančio stalo pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. M. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG KP-500“ 600,00 litų vertės, į kurį buvo įdėta „Tele-2“ Pildyk kortelė, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. M. 600,00 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino ir L. M. jam pretenzijų neturi. Taip pat nurodo, kad yra tik 50 proc. darbingas.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, aukščiau išdėstytų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ko pasėkoje teisingai apeliantui paskyrė bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Pažymėtina tai, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas devynis kartus, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka (41-45, 134-137 b.l.), duomenų apie nuteistojo baustumus administracine tvarka byloje nėra. Visi G. S. teistumai yra už padarytas nusikalstamas veikas nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą nuosavybei G. S. padarė praėjus vos 6 savaitėms po Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžio paskelbimo. Pažymėtina tai, kad tais atvejais kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.), o, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, taip pat tai, jog jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, sistemingas nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas, kurio jis nekeičia.
Apeliantas skundą grindžia aplinkybe, kad jis turi tik 50 proc. darbingumą ir yra atliginęs turtinę žalą, o nukentėjusioji jam pretenzijų nereiškia. Tačiau šios nuteistojo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo laikyti neteisėtu ir nepagrįstu pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies ir dydžio nustatymui, o tuo pačiu ir į jo nedarbingumo lygį, kas, kaip galima suprasti iš nuteistojo elgesio, daryti nusikalstamas veikas jam netrukdo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis nepagrįstai skunde nurodė, jog jis nukentėjusiajai atlygino žalą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, telefonas nukentėjusiajai buvo gražintas po to, kai poėmio metu buvo išimtas iš I. P. komercinės įmonės (31-32, 37-39 b.l.). Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, jog dar iki pareiškimo policijoje rašymo ji prašė nuteistojo grąžinti jai telefoną, tačiau šis atsisakė tai padaryti (151-152 b.l.), o po pokalbio su nukentėjusiąja ir po 2011-06-02 pranešimo apie įtarimą įteikimo pavogtą telefoną 2010-06-13 įkeitė I. P. komercinei įmonei (104 b.l.). Tai, kad nukentėjusioji teismo metu nereiškė jokių pretenzijų nuteistajam neduoda pagrindo švelninti nuosprendžiu paskirtos bausmės, o tai, kad nuteistasis net ir paprašytas atsisakė nukentėjusiajai savo noru grąžinti pavogtą telefoną kaip tik rodo nuteistojo nenorą švelninti savo nusikalstamos veikos pasekmes. Tai, kad nuteistasis turi tik 50 proc. darbingumą taip pat nėra pagrindas švelninti bausmės, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis dėl ligos negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymu ir kitais norminiais aktais, laisvės atėmimo vietose vykdoma laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūra, todėl G. S. medicininė pagalba turi būti užtikrinta ir jam atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sušvelninant apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.