Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-762 nutarta taikyti nuteistajam P. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 6 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas 43 kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik pataisos namuose bet ir po bausmės atlikimo. Sistemingai gaunami paskatinimai už gerą darbą ir elgesį patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankamai manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

P. S. nuteistas Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal 1968 Vagystės akto 10(1) skyrių, 1968 Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (2 epizodai), 1968 Vagystės akto 8(1) skyrių (2 epizodai), 1968 Šaunamųjų ginklų akto 5(1) (a) skyrių, 1968 Šaunamųjų ginklų akto 5(1) (b) skyrių, 1968 Vagystės akto 9(1) (b) skyrių, 1968 Šaunamųjų ginklų akto 17(2) skyrių – galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi atsisakyta pripažinti ir vykdyti 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, skirtų pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (2 epizodai). Pripažinti ir vykdyti 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio likusias dalis ir jas suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalis, kuria nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir palikta paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Kita Kaišiadorių rajono apylinkės 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalis palikta nepakeista, galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 10 d.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad pagal BVK lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigose, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo P. S. lygtinio paleidimo klausimas, 2024 m. sausio 18 d. protokolu nustatyta, kad Komisijos posėdis buvo teisėtas, jame dalyvavo keturi Komisijos nariai, kurie už lygtinio paleidimo taikymą balsavo vienbalsiai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. RV-22-762 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra pagrįstas, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistojo P. S. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti jį charakterizuojantys duomenys Komisijos nutarime įvertinti tinkamai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę neturės problemų dėl gyvenamos vietos bei jos pastovumo. Stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik pataisos namuose bet ir po bausmės atlikimo. Galimo lygtinio paleidimo atveju nurodė planuojantis toliau dirbti MB (duomenys neskelbtini), pateikė šį faktą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo stropus ir atsakingas darbuotojas, visada laiku ir tinkamai atlieka pavestas užduotis. Tikėtina, jog įgytos profesinės kvalifikacijos, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę tuo pačiu užtikrinant ir nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Galima teigti, kad šiuo metu teisės pažeidėjas nesusiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, skolų neturi, gauna nuolatines darbines pajamas, šiuo metu aktualių lėšų valdymo sunkumų nėra stebima. Nuteistasis sulaukia nuolatinio palaikymo, ryšys su artimaisiais yra tvirtas, nuteistasis yra laukiamas grįžtantis į namus, į juos be kita ko periodiškai grįžta trumpalaikių išvykų metu. Tikėtina, jog socialinių santykių su artimaisiais palaikymas padeda teisės pažeidėjui nepalūžti ir gali veikti kaip apsauginis veiksnys padedantis integruotis visuomenėje bei valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigia, jog gailisi savo neapgalvotų veiksmų, ir pripažįsta, jog tam tikrose situacijose gali prarasti savitvardą, tačiau geba valdyti savo fizinius ir emocinius impulsus. Taip pat, stengiasi išvengti konfliktų, be kita ko, nuteistasis supranta, kad turi problemų ir stengiasi jas spręsti, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas 43 kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuteistasis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik pataisos namuose bet ir po bausmės atlikimo. Kalbant apie laikotarpį iki įkalinimo manytina, jog nusikalstamam elgesiui daugiausiai įtakos turėjo nesugebėjimas įvertinti galinčias kilti problemas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Šiuo metu asmens mąstymo ir elgesio ypatumai nesuponuoja rizikos pakartotinai nusikalsti. Nuteistojo elgesys, nuostatos į priežiūrą bei prižiūrinčius pareigūnus bausmės atlikimo metu yra pastebimai teigiamos. Per bausmės atlikimo laiką du kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą skatintas net keturiasdešimt tris kartus. Šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės bei paties nuteistojo veiksmai per visą bausmės atlikimo laiką pagrindžia, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Iš asmens byloje esačių duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti kriminogeniniai veiksniai, mažinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; santykiai su artimaisiais; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, nors ir nustatomi kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tačiau pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo valdoma. Bausmės atlikimo metu pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, kuri nuteistajam maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link kito, tai yra 2019 m. rugpjūčio 29 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta žema rizika, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis P. S. būdamas struktūruotoje įstaigoje savo elgesį koregavo maksimaliai ir disciplinuotai siekiant teigiamo pataisos proceso.

Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Teismo nuomone, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, kuris po pirminio atlikto vertinimo keitėsi, bei stebint rizikos mažėjimą atitinkamose vertinimo srityse, yra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau net keturiasdešimt tris kartus buvo skatintas, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo teigiamas.

Vertinant likusią neatliktą bausmės dalį, teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Įvertinus išdėstytus duomenis, nuteistojo nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. S. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BVK 82 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-762 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.