Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Redai Martinaitytei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1-jo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas 2009-09-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. D. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2009-07-27 apie 14 val. jis privačioje valdoje (aptvertoje teritorijoje), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė nepririštą jam priklausantį šunį, vartai į privačios valdos teritoriją buvo neužrakinti, dėl ko šuo įkando A. P. į koją, sudraskė kelnes, padarė žalą asmens sveikatai ir turtui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo V. D. neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nesukeltų grėsmės asmens sveikatai ir turtui ir tokia veika V. D. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 14 ir 27 punkto reikalavimus (b. l. 25-26).

Teismo posėdyje nukentėjusysis skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pas V. D. atėjo susitaręs su jo sūnumi ir stovėjo nuo namų valdos vartų ištiestos rankos atstumu. Siekiant paspausti skambučio mygtuką, šuo išlindo pro vartelių tarpą iki krūtinės ir jam įkando. Teigia, kad metalinis strypas, uždengiantis tarpą, prie vartelių buvo pritvirtintas po įvykio. Pas gydytojus iš karto nesikreipė, nes žaizda buvo nedidelė. Į teismo medicinos specialistus kreipėsi, nes nesulaukė iš V. D. atsiprašymo ir žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. D. administracinė nuobauda – 500 Lt bauda paskirta už tai, kad 2009-07-27 V. D. aptvertoje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nesukeltų grėsmės asmens sveikatai ir turtui.

Pagal teisės teoriją administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnis įpareigoja organą (pareigūną) nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. nustatyti visus asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo būtinus sudėties elementus, išsiaiškinti ar asmuo kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.

Administracinė atsakomybė už ATPK 110 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytą veiką atsiranda už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių reikalavimų pažeidimus, kai padaroma žala asmens sveikatai ir turtui.

Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo objektas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad V. D. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 ir 27 punktų reikalavimus.

Taisyklių 14 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nepažeistų kitų gyvūnų.

Pagal Taisyklių 27 punktą privačioje aptvertoje valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačios valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas- „Palaidas šuo“).

Administracinio teisės pažeidimo kodekso 110 straipsnio 5 dalies dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į jau nurodytas Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles. Taisyklių 14 punktas yra bendro pobūdžio norma, nustatanti gyvūnų savininkams pareigas užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Byloje ginčo, kad V. D. jam priklausantį šunį laikė privačios valdos teritorijoje, nėra. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad ši privati teritorija yra aptverta, o prie vartų pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, atitinkančiu Taisyklių 27 punkto reikalavimus.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, o šią aplinkybę teisme patvirtino nukentėjusysis A. P. ir liudytoja G. D., vartai į privačios valdos teritoriją, kur buvo laikomas nepririštas šuo, įvykio dieną nebuvo užrakinti. Todėl galima daryti išvadą, kad V. D. privačioje aptvertoje valdoje, laikydamas nepririštą šunį, į kurią vartai nerakinami, pažeidė Taisyklių 27 punkto reikalavimą, įpareigojantį šuns savininką bet kurio paros metu užrakinti vartus į privačios aptvertos teritoriją.

Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tik kokį Taisyklių punktą pažeidė V. D., bet ir ar V. D. padarytas Taisyklių 27 punkto pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. su žalos A. P. sveikatai padarymu.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. P. nustatytas randas varpos srityje, kuris galėjo būti padarytas sugijus žaizdai, padarytai ribotu, kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, daugiau nei prieš tris mėnesius. Nesant medicininių dokumentų ir nežinant žaizdos gijimo trukmės sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36-37).

G. K. teismo posėdyje apklausta kaip specialistė, patvirtino šias išvadas ir nurodė, kad A. P. nustatytas randas varpos srityje susidarė galimai sugijus žaizdai. Žaizda galėjo atsirasti dėl nubrozdinimo, kuris vėliau supūliavo ir vėliau dėl to susiformavo randas. Teigti, kad šis sužalojimas padarytas būtent šuns dantimis, negalima. Nubrozdinimas galėjo atsirasti ir nuo bet kokio kito riboto, kontaktinį paviršių turinčio daikto.

Šie bylos duomenys rodo, kad A. P. nežymus sveikatos sutrikdymas objektyviai patvirtintas. Tačiau sveikatos sutrikdymo mechanizmas, jo padarymo aplinkybės nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra atskleistas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimas V. D. pareikštas vadovaujantis vien tik A. P. paaiškinimais. Tačiau A. P. teismui nurodytos įvykio aplinkybės ne tik, kad nepatvirtintos objektyviais bylos duomenimis, bet ir kelia pagrįstų abejonių.

Nukentėjusysis paaiškinime nurodė, kad į svečius atėjo pas G. D., susitaręs su pastarosios sūnumi. Kai siekė spausti skambučio mygtuką pro tvoroje esančią skylę išlindo šuo, suplėšė kelnes ir jį sužeidė (b.l.27). Teismo posėdyje A. P. nurodė, kad nuo tvoros jis stovėjo ištiestos rankos atstumu.

Iš byloje esančių privačios namų valdos fotonuotraukų negalima daryti besąlygiškos išvados, kad šuo nukentėjusiajam įkando, pralindęs pro tvoroje esantį tarpą ir tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė A. P.. Byloje nenustatytas tvoros aukštis, tarpų tarp tvoros strypų plotis, šuns dydis. Šios aplinkybės yra svarbios objektyvios tiesos nustatymui ir veikos kvalifikavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro besąlygišką išvadą, kad bylą nagrinėjęs organas išsamiai neištyręs įvykio aplinkybių ir neišnaudojęs visų galimybių objektyviai tiesai nustatyti, priėmė nemotyvuotą nutarimą. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o medžiaga grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Atliekant papildomą aplinkybių tyrimą būtina nustatyti, ne tik tvoros aukštį, tarpų tarp tvoros strypų plotį, šuns dydį, bet ir patikrinti ar A. P. padarytas sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas šuns ir A. P. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, atliekant papildomą aplinkybių tyrimą būtina patikrinti V. D. skunde nurodytą versiją, kad A. P. šuo galėjo sužaloti, nukentėjusiajam įėjus į privačios namų valdos teritoriją. Tuo tikslu būtina apklausti G. D. sūnų, imtis priemonių nustatyti kitus galimus šio įvykio liudytojus.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas iki 2010-07-27.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

V. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-01-05 nutarimą Nr. A11-5070 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1-jam policijos komisariatui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, papildomam bylos aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2010-07-27.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.