Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš A. M. išlaikymą G. M. naudai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. M. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-156/22 paskirtais laikinaisiais globėjais bei 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Atsakovė dukters atžvilgiu yra vieniša motina. Duomenų apie nepilnametės tėvą nėra (tėvystė nenustatyta).

3. Tarnyba nurodė, jog 2021 m. gruodžio 21 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – VUL), kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) VUL Akušerijos skyriuje, A. M., pagimdė naujagimį. Pranešime pabrėžiama, jog motina viso nėštumo metu į gydytojus nesikreipė, vartojo alkoholį ir rūkė; moteriai nustatyti (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 15 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš VUL, kuriame nurodoma, jog naujagimiui nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naujagimis ištirtas dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Stacionare vaikas bus gydomas iki 2021 m. gruodžio 30 d.

4. 2021 m. gruodžio 30 d. Tarnybos specialistė mobiliuoju telefonu susisiekė su kūdikio motina. Moteris informavo, kad vaiku rūpintis neketina, vaiko jai nereikia, ji neturi sąlygų jo auginti, gyventi įstaigoje atsisako. Nurodė, kad norėtų, jog vaikas būtų pavadintas vardu G. 2021 m. gruodžio 30 d. nepilnametė G. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), budinčio globotojo šeimoje.

5. Naujagimės G. M. situacija buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), buvo surašyta 2022 m. sausio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa – nustatytas vaiko apsaugos poreikis, laikinosios priežiūros priemonė netaikyta, kadangi motina atsisako auginti nepilnametę. Nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė savo atstovo pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, (duomenys neskelbtini), psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovo pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, (duomenys neskelbtini), žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (-i) abiem vaiko atstovams pagal įstatymą; rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (-i) 3 metų ir jaunesniam vaikui.

6. Nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. A. M. šeima buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje neterminuotai apribota motinos valdžia kito vaiko atžvilgiu.

7. Tarnyba, įvertinusi vaiko situaciją ir tą aplinkybę, jog A. M. tinkamai nesirūpino ir kitu savo nepilnamečiu vaiku, dėl ko jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia kito vaiko atžvilgiu, kas charakterizuoja motiną neigiamai, t. y. kaip linkusią neprižiūrėti savo nepilnametį vaiką, todėl 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką G. M. iš jos motinos A. M.. 2022 m. sausio 18 d. teismas tenkino Tarnybos prašymą.

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-156/22 G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, G. M. globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Tarnybos teigimu, jog nuo 2022 m. sausio 3 d. A. M. visiškai nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais, neatsiliepia telefonu, neatrašo į „SMS“ žinutes, nėra žinoma moters gyvenamoji vieta.

10. Tarnybos teigimu, A. M. negeba spręsti (duomenys neskelbtini), neužtikrina nepilnamečiam vaikui saugios emocinės ir fizinės aplinkos, nelinkusi bendradarbiauti (dažniausiai neatsiliepia į telefonu skambučius, nors buvo kviesta atvykti į Tarnybos patalpas, tačiau į susitikimą neatvyko). A. M. tinkamai nesirūpino ir kitu savo nepilnamečiu vaiku, jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia kito vaiko atžvilgiu, kas taip charakterizuoja motiną neigiamai, t. y. kaip linkusią neprižiūrėti savo nepilnamečių vaikų. A. M. negali rūpintis vaiku dėl (duomenys neskelbtini), be to, motina neturi kur gyventi, todėl motinos gyvenimo sąlygos bei būdas kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei.

11. Tarnyba nurodė, jog atsakovė dėl savo pačios netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, visiškai nevykdo motinos pareigų dukrai: kartu su ja negyvena, jos neauklėja, neprižiūri, nesirūpina sveikata, kasdieniais poreikiais, materialiai neišlaiko, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsniu, jai apribotina motinos valdžia dukters G. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo vaiko nebelanko, įsipareigojimų nevykdo, nesiima jokių konkrečių, aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, motinos valdžia atsakovei dukters atžvilgiu apribotina neterminuotai.

12. Tarnyba taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnametės G. M. amžių, sveikatą ir poreikius, į tai, kad atsakovė turi tris vaikus, atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukters G. M. naudai po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.

14. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog atsakovė turi įsiskolinimų, baudų. Nurodė, jog dėl didesnio vaiko išlaikymo nemato galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

16. Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti A. M. motinos valdžią dukters G. M. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą G. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu paskirtais laikinaisiais globėjais bei teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

17. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

19. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad nepilnametės G. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. M., tuo tarpu tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta.

22. Remiantis byloje surinktais įrodymais, Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2014 metų. Nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. A. M. šeima buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė G. M. dėl motinos netinkamo gyvenimo būdo, neatsakingumo, nerūpestingumo, vengimo atlikti savo motiniškas pareigas (motina turi (duomenys neskelbtini), veda neatsakingą gyvenimo būdą, su vaiku kartu negyvena, daro administracinius nusižengimus, ilgą laiką niekur nedirbo), yra paimta iš šeimos, dėl motinos elgesio yra daroma žala visai vaiko vystymosi raidai.

23. G. M. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, 2022 m. sausio 1 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-5 ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, G. M. laikinai apgyvendinta pas laikiną globėją (2021 m. gruodžio 30 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-822).

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-156/22 be motinos globos likusiai G. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

25. Remiantis rašytine bylos medžiaga, atsakovė A. M. negeba (duomenys neskelbtini), neužtikrina nepilnamečiam vaikui saugios emocinės ir fizinės aplinkos, A. M. nelinkusi bendradarbiauti (dažniausiai neatsiliepia į telefonu skambučius, nors buvo kviesta atvykti į Tarnybos patalpas, tačiau į susitikimą neatvyko), nekeičia netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, visiškai nevykdo motinos pareigų dukrai: kartu su ja negyvena, jos neauklėja, neprižiūri, nesirūpina sveikata, kasdieniais poreikiais, materialiai neišlaiko. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovė per laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2022 m. sausio 24 d.) išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia, su dukra nebendrauja, gyvenimo būdo nekeičia, saugių gyvenimo sąlygų dukrai nekuria, teismo posėdyje nedalyvavo (gyvenamoji vieta nežinoma) bei su atstovu nesusisiekė, nesant duomenų apie jų pastaruoju metu dedamas pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų savo šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių bei pareigų.

26. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, gerinti buities sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui. Apibendrinus visą bylos medžiagą, galima daryti išvadą, jog atsakovė nėra motyvuota susigrąžinti vaiką į šeimą. Pastebėtina, kad atsakovė telefonu teigė, vaiku rūpintis neketina, vaiko jai nereikia. Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė nėra suinteresuota bylos baigtimi.

27. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovės A. M. motinos valdžia nepilnametės dukters G. M. atžvilgiu.

28. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

29. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

31. Šiuo metu nepilnametė atsakovės duktė G. M., vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 30-156/22 pagrindu gyvena su paskirtu laikinuoju globėju, G. M. yra nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini).

32. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, G. M. gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 30-156/22 paskirtu laikinuoju globėju.

33. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui G. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

34. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės A. M. išlaikymą nepilnametei G. M. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

35. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant tėvo turtinę padėtį vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės šeimos situacija nėra stabili, atsakovė niekur nedirba, yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad atsakovė dėl sveikatos sutrikimų ar kokių kitų priežasčių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, nėra. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, įvertinus tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kuris neturi specialių poreikių, teismas iš atsakovės A. M. priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M. 100 Eur dydžio į mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2022 m. balandžio 13 d., indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoju ir / ar turto administratoriumi uzufrukto teise paskiriamas nepilnamečio vaiko globėjas (duomenys neskelbtini).

37. Vaiko išlaikymo lėšos išieškomos globėjui (rūpintojui). Globėjui išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

38. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 13 d., iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-156/22 paskirtu laikinuoju globėju, paskiriant jį nepilnametės G. M. gaunamų lėšų administratoriumi.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.