- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- 2-401-266/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00281-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Išvadą teikia
- Anykščių rajono savivaldybės VTAS
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas
Institucijos, duodančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės VTAS atstovei Astai Palaimienei ,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino , jog su atsakovu susipažino 2011 metais per internetinį portalą. Draugavo, kartu gyveno, turėjo lytinių santykių. 2013m. vasario mėnesį atsakovui išvykus į Angliją, po mėnesio pas jį išvyko ir ieškovė. Ten gyveno kartu ir dirbo vienoje įmonėje. Ten gyvenant ji nuo atsakovo pastojo. Atsakovas tai žinojo, žadėjo jos nepalikti, ja rūpintis. 2013m. rugpjūčio mėnesį ieškovė paliko atsakovą ir grįžo į Lietuvą, kur apsigyveno pas močiutę, savo globėją. (duomenys neskelbtini), ji pagimdė dukrą K. Atsakovas telefonu ją pasveikino. Po to, jiedu bendravo socialiniame tinklapyje Facebook, atsakovas prašė parodyti dukters nuotrauką, žadėjo tėvystę pripažinti. Iki šiol atsakovas tėvystės nepripažino, gyvena užsienyje. Jai pavyko su juo bendrauti telefonu. Jis nurodė, jog nedirba, adreso, kur gyvena nepasakė. Iki šiol ji viena augina dukrą ir ją išlaiko. Norėdama apsaugoti dukters interesus kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir prašo atsakovą pripažinti jos dukters tėvu. Ieškovė kategoriškai nurodė, jog atsakovas yra jos dukters tėvas. Nustačius atsakovą dukters tėvu, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės . Ji pati nedirba, augina dukrą ir pragyvena iš gaunamos pašalpos. Jai padeda močiutė. Be to, prašė priteisti iš atsakovo valstybei atstovavimo išlaidas.
Atsakovui G. P. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti . Jis atsiliepimo teismui nepateikė ir neatvyko į teismo posėdį. Telefonu su atsakovu bendravo ieškovė, atsakovui yra žinoma apie vykstantį procesą. Jam buvo žinoma ir posėdžio data, tačiau jis ieškovę informavo, jog neatvyks, nes nedirba, ir atvyks su ta sąlyga, jei jam ieškovė nupirks bilietus. Teismas , įvertinęs visas šias aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovui yra žinoma apie ieškovės ieškinį, jos reikalavimus , taip pat jam buvo žinoma apie teismo posėdį. Kadangi teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, tai byla ir buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui. Sutinkamai su LR Civilinio proceso kodekso 805 straipsnio reikalavimais, jog jeigu asmuo gyvenantys užsienyje nepaskyrė atstovo byloje, tai privalo paskirti įgaliotą asmenį , gyvenantį Lietuvos Respublikoje , kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas , žinodamas apie vykstantį teismo procesą, nesirūpino tuo, ne tik, kad nepateikė atsiliepimo, tačiau ir nepaskyrė jokio asmens, kuriam teismas galėtų įteikti dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovo motina patvirtino, jog jos sūnus G. P. gyvena užsienyje. Ji su sūnumi nebendrauja ir nežino jo adreso, telefonu nesusisiekia, nors apie vykstantį procesą dėl tėvystės nustatymo sūnus žino. Visos šios aplinkybės, duoda pagrindą teismui bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl laikytina, jog jis ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2011 metų buvo pažįstami, gyveno kartu , turėjo lytinių santykių, ko pasekmėje ieškovė pastojo, o (duomenys neskelbtini), ieškovė pagimdė dukrą K. P. . Atsakovui atsisakius gera valia pripažinti tėvystę, ieškovė įregistravo dukters gimimą, tačiau tėvo nenurodė ir suteikė savo pavardę. (b.l. 6) Kadangi atsakovas ir toliau vengė tėvystę pripažinti, tai ieškovė kreipėsi į teismą. Prašo pripažinti atsakovą jos dukters tėvu ir priteisti iš atsakovą išlaikymą dukrai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Dėl tėvystės nustatymo . LR Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis nustato, jog vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas yra prioritetinės vaikų teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principas . Šis principas , be kita ko , reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susijęs šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. (Vaiko teisių konvencijos 7 str., 1d., CK 3.161 str.,2 d.) LR Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje išvardinti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje , kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardintos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu- teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-569/2002, Nr. 3K-3-423/2010) Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. (CPK 3str., 7d.) Šioje byloje ieškovė savo teiginiams dėl atsakovo tėvystės pagrįsti rėmėsi liudytojų B. D. , J. M. parodymais, pokalbių su atsakovu per socialinį tinklą Facebook išrašais. Pati ieškovė nurodė, jog bendravo tik su atsakovu, su juo turėjo lytinių santykių ir pastojo. Liudytojos B. D. ir J. M. parodė, jog jos žinojo apie ieškovės ir atsakovo santykiu, jų gyvenimą kartu, žinojo, jog iš Anglijos ieškovė grįžo namo jau laukdama kūdikio . Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, jog skyriui ši ieškovės gyvenimo istorija yra žinoma ir teikiant išvadą buvo prieita išvados, jog atsakovas yra ieškovės dukters tėvas. Nebuvo surinkta duomenų, jog ieškovė būtų bendravusi su kitais vyrais. Teisme apklausta atsakovo motina I. P. neneigė, jog jos sūnus G nėra ieškovės dukters tėvas. Nurodė, jog ieškovė draugavo su jos sūnumi, kartu pas juos gyveno, o po to išvyko į užsienį. Be liudytojų parodymų, ieškovė teismui pateikė ištraukas pokalbių su atsakovu socialiniame tinklalapyje Facebook po dukters gimimo. Iš jų turinio matyti, jog atsakovas domėjosi gimus dukrai, prašė parodyti jos nuotrauką, žadėjo pripažinti tėvystę. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovės paaiškinimams, liudytojų parodymams, jog atsakovas nėra ieškovės dukters tėvas. Atsakovas, žinodamas apie vykstantį procesą dėl tėvystės , juo visiškai nesidomėjo ir neteikė įrodymų, todėl teismas mano, jog atsakovas šį ieškovės reikalavimą pripažįsta. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas. Atsakovas G. P. nustatytinas K. P. tėvu (LR CK 3.146-148 straipsniai ) .
Dėl išlaikymo priteisimo. Viena iš tėvų pareigų vaikui yra išlaikymo jam teikimas . LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nenumato jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant tėvai gali būti atleidžiami nuo šios imperatyvios pareigos. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena ir pan.,) bet skiriamas dėmesys ir vaiko lavinimui, žaislams ir kitiems tik kūdikiui skirtiems daiktams. Kaip nustatyta ieškovė nedirba, viena auga ir išlaiko dukrą, gauna socialinę pašalpą 640 litų. Kitokių pajamų neturi, jai padeda močiutė. Jokio turto ieškovė neturi. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, todėl turi visas galimybes dirbti iš teikti dukrai išlaikymą. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų dukters amžių, jos poreikius, šių dienų kainas , iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. P. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350 litų iki jos pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pilnai palaiko ieškovės ieškinį ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Mano, jog jis realus, galintis patenkinti šalių dukters būtiniausius poreikius, bei atitinka atsakovo turtinę padėtį.
Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, (12x 350= 4200 x 0,003 = 126 Lt ) , išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 400 Lt, bei teismo turėtos pašto išlaidos – 46.20 Lt .( LR CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, jog K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) .
Priteisti nuo 2014 m. kovo 19d., iš G. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) , nepilnametei dukrai K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos G. P. , išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 litų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .
Išieškoti iš G. P. į valstybės biudžetą 126 litus žyminio mokesčio, 46.20 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.( sąskaita L24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) bei 400 litų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 )
Sprendimas per 30dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.