- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1306-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- G. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. vasario 14 d., apie 20.10 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei nukentėjusiajai S. S. į kairės pusės žandą, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti duomenys
G. J. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad S. S. jis pažįsta apie vienerius metus laiko, kartu gyvena apie du mėnesius nuomotame bute, (duomenys neskelbtini). Jie veda bendrą ūkį, bute gyvena dviese. 2024 m. vasario 14 d. kartu su S. S. vartojo alkoholinius gėrimus vyną, alų ir bendravo. Jiems bendraujant tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko – šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu jis vieną kartą rankos delnu sudavė S. S., kuri pasakė, kad dėl šio smūgio sudavimo skambins policijai, tačiau iš pradžių pagalvojo, kad ji juokauja ir nekreipė jokio dėmesio. Po poros minučių išgirdo, kad S. S. vis dėl to nejuokavo ir paskambino policijai. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, jis niekur nesislapstė, laukė policijos. Kai atvažiavo pareigūnai, jis prisipažino, kad sudavė delnu S. S.. Policijos pareigūnai jį pristatė į areštinę. Įvykis buvo 2024 m. vasario 14 d. vakare, galimai tai buvo apie 20.00 val. Jis visiškai sutinka, kad blogai pasielgė ir labai apgailestauja dėl šiuo įvykio, labai gailisi. S. S. jis atsiprašys ir mano, kad ji jam jokių pretenzijų dėl šiuo įvykio neturės. Iki ikiteisminio tyrimo pabaigos gyvens (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusioji S. S. tyrimo metu parodė, kad gyvena su sugyventiniu G. J., veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2024 m. vasario 14 d., apie 11.00 val., kartu su sugyventiniu nuėjo dviese į parduotuvę apsipirkti tiek maisto, tiek alkoholinių gėrimų Valentino dienos proga. Apsipirkę parduotuvėje grįžo iš miesto ir apie 15.00 val. pradėjo dviese miegamajame kambaryje švęsti Valentino dieną. Vartodama alkoholinius gėrimus kartu su G. J. pastebėjo, kad G. J., pavartojęs alkoholinių gėrimų, pradėjo agresyviai elgtis, varyti ją iš namų. Apie 20.20 val. jis, sėdėdamas miegamajame kambaryje ant viengulės sofos ir šnekėdamas telefonu (nežino, su kuo), po pokalbio suagresyvėjo. Priėjęs prie jos, kai ji tuo tarpu sėdėjo ant lovos, užsimojo su dešinės rankos delnu ir trenkė jai vieną kartą į kairės pusės žandą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. 10 balų sistemoje skaudėjo 7 balais. Po tokio veiksmo sugyventinis jai pasakė: „į kitą žandą tuoj trenksiu“. Nieko nelaukus, po tokių sugyventinio pasakytų žodžių atsistojo ir išėjo į koridorių, koridoriuje paskambino pagalbos telefonu 112. Jos sugyventinis G. J. anksčiau prieš ją nėra smurtavęs, tai yra pirmas kartas. Kai jis pavartoja alkoholinių gėrimų, pradeda konfliktuoti.
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad dėl įvykio, kuris įvyko 2024 m. vasario 14 d., apie 20.10 val., bute, (duomenys neskelbtini), ji jokių pretenzijų G. J. neturi. Tą dieną tiesiog įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jai vieną kartą delnu trenkė į kairįjį žandą, daugiau jokio kito fizinio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Iškvietė policijos pareigūnus, kadangi bijojo, kad jis gali panaudoti prieš ją fizinį smurtą, buvo labai išsigandusi. Įvykio dieną namuose daugiau jokių kitų pašalinių žmonių nebuvo. Jai buvo išduota užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau ji pas medikus nevažiavo, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir ateityje niekur nevažiuos ir nesikreips. Jokių pretenzijų savo sugyventiniui G. J. neturi, jam atleido. Jai buvo išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, nuo ieškinio ji atsisako, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. vasario 14 d., apie 20.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. J. žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės S. S. atžvilgiu, o būtent, dešinės rankos delnu, vieną smūgį, sudavė jai į kairįjį žandą, po ko pastaroji pajuto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais G. J. sukėlė S. S. fizinį skausmą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo, įvykiui reikšmingų daiktų nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2024 m. vasario 14 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 (patikros sertifikatas Nr. 1989094, galioja iki 2024 m. gegužės 20 d.) G. J. 21.09 val. buvo nustatytas 1,29 promilių girtumas, tuo tarpu 21.11 val. patikrinus S. S. blaivumą, jai buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC). Garso įraše užfiksuota, kaip S. S. skambina į BPC ir praneša, kad: „nutiko, va dabar va ką tik, ką tik man, kaip tai buvo labai gerai per žandą“. BPC operatoriaus pasiteiravus, kas S. S. taip elgiasi, ši atsakė: „nu mano sugyventinis. Nu tai vat. Tai va dėl to ir skambinu, jei to nebūtų, tai gal būčiau ir neskambinus“. Pokalbio metu S. S. priduria, kad: „greitoji man nereikalinga, bet tegul policija… Jau jam ne vieną kartą buvo iškviesta“. S. S. taip pat nurodo BPC operatoriui savo gyvenamosios vietos adresą ir pasako, kad jos sugyventinis – G. J..
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo G. J. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios S. S. parodymai apie tai, kad ji pajuto fizinį skausmą, taip pat byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, alkotesterio kvitai, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji S. S. įvykio dieną kvietė policijos pareigūnų pagalbą dėl sugyventinio sukelto fizinio skausmo. Įvertinus tai, kad G. J. fizinį skausmą sukėlė savo sugyventinei S. S., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, G. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, nukentėjusioji S. S. tyrimo metu taip pat buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė, civilinio ieškinio nepareiškė.
G. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką G. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
G. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje Lietuvos Respublikoje teistas nebuvo, tačiau 2023 m. sausio 11 d. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju. Įvertinta ir tai, kad G. J. praeityje vieną kartą teistas užsienyje (Vokietijoje). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtų piniginių baudų nėra sumokėjęs. G. J. – (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. J. paskyrus prokurorės prašomo dydžio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimą ir draudimą, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu G. J. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 14 d. 21.16 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 11.19 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam G. J. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta, kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. J. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. vasario 15 d. kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.