Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. lapkričio 12 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų miesto savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Švendubrės kaime, vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežė akcizais apmokestinamas prekes – 31 160 pakelių cigarečių „Magnat“, 120 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 30 pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 270 pakelių cigarečių „Credo“, 48 000 pakelių cigarečių „Fest Red“, 60 980 pakelių cigarečių „Fest Blue“, 12 000 pakelių cigarečių „Premjer Blue“, 1 500 pakelių cigarečių „Premjer Red“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais, bendra cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 039 581,80 Lt, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312 redakcija) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kuriais nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 100 pakelių cigarečių <...>, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, arba gabena įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybes ir Turkiją, į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų pridėtinės vertės mokesčio šių prekių dvigubo kiekio (normos)“, tą pačią dieną jis vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas akcizais apmokestinamas prekes atgabeno į UAB „Eskalada ir Ko“ priklausantį arkinį sandėlį, esantį Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), ten cigaretės buvo laikomos, kol 2011 m. lapkričio 15 d. 11.00 val. jas rado ir įvykio vietos apžiūros metu paėmė muitinės pareigūnai.

Prokuroras pažymi, kad svarbi ir kartu neigiamai N. M. charakterizuojanti aplinkybė yra ta, kad jis 2010 m. rugpjūčio 20 d. teistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis ir šį nusikaltimą padarė vairuodamas tą patį vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 12 d. N. M. vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs į sandėlį, esantį Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), kuriame su nenustatytais bendrininkais iškrovė kontrabandines cigaretes, t. y. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, išvada, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai išteisintojo N. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, bei prašo šį asmenį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė, buvo pasyvus ir neatliko visų reikalingų procesinių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Apygardos teismas, nesiėmęs išsamios liudytojų byloje duotų parodymų analizės, jų tarpusavio sąsajumo, atitikties kitai baudžiamosios bylos medžiagai ištyrimo ir įvertinimo, N. M. kaltės klausimą išsprendė remdamasis vien tik paties išteisintojo aiškinimais ir ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurių net nesistengė šalinti, akcentavimu. Liudytojų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų V. R., A. J. parodymai nuosprendyje iš viso neaprašyti ir neįvertinti. Byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 00027.MTS ekspertizė, kurios rezultatai turėjo įtakos liudytojų S. K., A. D., V. R., A. J. bei paties N. M. parodymams įvertinti, nebuvo atlikta, neišreikalauta medžiaga apie prieš išteisintąjį vykdytą operatyvinį tyrimą, Baltarusijos Respublikos sienos kirtimą, neapklausti visi liudytojai, kurių parodymai buvo reikšmingi nustatant byloje tiesą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o tai lėmė ir neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Išteisintasis N. M. viso proceso metu tvirtino, kad kaltinime nurodytų veikų nepadarė. 2011 m. lapkričio 12 d. vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos tikrino muitinės pareigūnai, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvažiavo per Raigardo pasienio kontrolės punktą ir važiavo tiesiai namo į Klaipėdą. Jis jokio krovinio, juo labiau akcizais apmokestinamų prekių, nevežė. Nemakščių miestelyje nebuvo. 2011 m. lapkričio 12 d. apie 15.00 val. minėtą transporto priemonę paliko Vilkyčių kaimo dirbtuvėse. Vaizdo įraše Nr. 00027.MTS užfiksuotas vilkikas tik panašus į jo vairuotą vilkiką, be to, įraše nesimato vilkiko valstybinio numerio bei laiko, kada darytas šis vaizdo įrašas. Operatyvinį tyrimą atlikę pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl duoda neteisingus parodymus, kurie gerokai skiriasi nuo jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi šia nuteistojo išsakyta gynybine versija, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant bei įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas, juos padarant, ir panašiai (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006).

Išteisintasis N. M. neginčija, kad 2011 metų lapkričio mėnesį vairuodamas vilkiką su puspriekabe buvo išvažiavęs į Baltarusijos Respubliką ir po keleto dienų, t. y. 2011 m. lapkričio 12 d., grįžo į Lietuvos Respubliką. Šią aplinkybę patvirtina ir Baltarusijos Respublikos muitinės pateikti duomenys apie N. M. Baltarusijos ir Lietuvos sienos kirtimus, kuriuose užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 12 d. šis asmuo išvažiavo iš Baltarusijos Respublikos teritorijos su transporto priemone, kurios registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovininis automobilis „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje (toliau – NAS) buvo užfiksuotas atvykstantis į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą 2011 m. lapkričio 12 d. 06.18.34 val. Ši transporto priemonė iš Europos Sąjungos išvykstančių ar į ją atvykstančių tuščių krovinių transporto priemonių registravimo elektroniniame žurnale užregistruota atvykstanti į Lietuvos Respubliką be krovinio (t. 6, b. l. 69, 87–100). Liudytojas A. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad jo bendrovei priklausantis vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 12–15 dienomis nebuvo išnuomotas, tomis dienomis šį vilkiką vairavo tik N. M..

Tai, kad N. M. vairuojamoje transporto priemonėje kertant valstybės sieną nebuvo rasta jokių neteisėtai gabenamų daiktų, kategoriškai nepaneigia fakto, kad ja buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. Minėto vilkiko su puspriekabe registravimą ir tikrinimą atlikęs ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius R. K. nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste kiekvienos transporto priemonės nuodugniai netikrina, tikrinimas atliekamas pasirinktinai. Dėl didelio darbo krūvio kaltinime nurodyta transporto priemonė galėjo būti ir nepatikrinta. Jeigu transporto priemonė nesukelia įtarimo, ji netikrinama, nesveriama. Juo labiau kad įrašant duomenis į elektroninį žurnalą nebūtina atlikti vilkiko vidaus apžiūros ir taip įsitikinti, kad vilkiku negabenamas nelegalus krovinys. Taigi šio liudytojo parodymai leidžia spręsti, kad N. M. vairuota transporto priemonė Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neatlikus nuodugnaus jos patikrinimo, nenustačius, ar ji iš tiesų į šalį atvyko be kontrabandinio krovinio, ar vilkike su puspriekabe nebuvo įrengtos slėptuvės.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas UAB „Eskalada ir Ko“, kuriai priklauso arkinis sandėlis, esantis Nemakščiuose, (duomenys neskelbtini), direktorius V. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas paaiškino, kad šalia sandėlio yra ir gyvenamieji pastatai, minėtame sandėlyje įrengtos autotransporto priemonių remonto dirbtuvės, apdirbama mediena. Nors bendrovės sandėlyje buvo rastos cigaretės, paaiškino, kad nežino, iš kur jos ten atsirado. Prieš kelias dienas iki surandant cigaretes pas jį buvo atvykęs vyriškis, su kuriuo jie susitarė dėl minėto sandėlio nuomos, tačiau nuomos sutartis iki galo nebuvo užbaigta, nesuderintos visos jos sąlygos (t. 2, b. l. 128). Sargo teritorijoje nėra, angaras iš lauko nerakinamas. Galbūt 2011 m. lapkričio 12 d. apie 11.00–12.00 val. jam teko matyti išnuomotose patalpose stovintį vilkiką šviesia kabina su į šaldytuvą panašia puspriekabe, pasisveikinti su jo vairuotoju, tačiau jo bruožų neįsidėmėjo. Be vairuotojo, kitų asmenų vilkike nebuvo. Jis nusprendė, kad minėta transporto priemonė priklauso nuomininkui, nes šiose įmonės patalpose nė vienas iš UAB „Eskalada ir Ko“ darbuotojų savaitgaliais nedirba. Iki 2011 m. lapkričio 12 d. jokių kitų vilkikų, išskyrus šį, jis nematė, tačiau 2011 m. lapkričio 12 d. prie sandėlio buvo atvažiavęs lengvasis automobilis, iš kurio išlipęs žmogus iš jo skolinosi atsuktuvą. Spynos, uždėtos ant pagalbinės patalpos, kurioje buvo rastos cigaretės, durų, jis nepastebėjo, apie ją sužinojo tik 2011 m. lapkričio 15 d., kai jam paskambino UAB „Eskalada ir Ko“ darbuotojas, kuriam liepė spyną nupjauti ir įleisti į patalpą Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus, nes pats raktų nuo šios spynos neturėjo, nematė, kada nuomininkas ją uždėjo.

Liudytojas E. K. taip pat nurodė, kad arkinis sandėlis buvo tuščias, jame niekas nedirbo, o pagalbinė patalpa, kurioje buvo rastos kontrabandinės cigaretės, būdavo nerakinama. 2011 m. lapkričio 15 d. į UAB „Eskalada ir Ko“ jis atvyko pranešti apie pratęstą nedarbingumą ir tik tada pamatė ant minėtos patalpos durų spyną, apie kurią telefonu pranešė direktoriui V. Š.. Jis leido ją nupjauti ir įleisti atvykusius pareigūnus. Taigi aptarti liudytojų parodymai patvirtina išvadą, kad iki 2011 m. lapkričio 12 d. UAB „Eskalada ir Ko“ priklausančiose patalpose kontrabandinių cigarečių nebuvo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį šioje byloje buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 15 d., t. y. po to, kai Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai, gavę anoniminį pranešimą, patikrino Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), esantį ir UAB „Eskalada ir Ko“ priklausantį pastatą, kuriame buvo aptiktos kaltinime nurodytos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais (t. 1, b. l. 1, 25–32). 2012 m. lapkričio 22 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 5), nustačius, kad N. M. su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę (t. 1, b. l. 11–14), galbūt organizuoja bei vykdo didelio kiekio kontrabandinių cigarečių su trečiųjų šalių banderolėmis neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respubliką, neteisėtai jomis disponuoja. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 7 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios Muitinės kriminalinės tarnybos tyrimų skyriuje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl cigarečių kontrabandos bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis N. M. yra susijęs su šiomis neteisėtomis veikomis ir galbūt bendrininkauja organizuojant cigarečių kontrabandą iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją bei kitas Europos Sąjungos šalis. Šio operatyvinio tyrimo metu nusikalstamos veikos požymiai dar nebuvo nustatyti, ikiteisminis tyrimas nepradėtas ir tai operatyvinio tyrimo metu nulėmė, kad buvo priimtas nutarimas sankcionuoti slaptą N. M. ir jo galimų bendrininkų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. gruodžio 6 dienos. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas minėtų veiksmų atlikimas (t. 6, b. l. 140–147). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu prieš N. M. buvo vykdomas operatyvinis tyrimas, atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. N. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, vykdyti esant teisiniam ir faktiniam pagrindams, šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų. Be to, operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis patvirtina ir kiti įrodymai, gauti atliekant BPK nurodytus veiksmus.

Liudytojas A. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kai vilkikas su puspriekabe įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo atliekamas jo operatyvinis sekimas. S. K. ir kiti pareigūnai vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo nuo pat valstybės sienos iki UAB „Eskalada ir Ko“ priklausančio arkinio sandėlio, esančio Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. lapkričio 15 d. atliktos patikros pagal anoniminę informaciją metu buvo surastos 297 dėžės bei 11 maišų su cigaretėmis „Magnat“, „Fest“, „Premier“, „Pall Mall“ ir „Credo“. Liudytojas, apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu, papildomai paaiškino, kad pagal turimą operatyvinę informaciją buvo siekiama išsiaiškinti konkrečią kontrabandinių cigarečių iškrovimo vietą bei jų kiekį. Nuo sienos iki arkinio sandėlio, kuriame vėliau buvo rastos cigaretės, vilkiko vairuotojai nesikeitė. Apie tai jį informavo stebėjimą vykdę pareigūnai. Stebėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog vilkiką su puspriekabe lydėjo kiti asmenys, vairavę automobilius „Mersedes“ ir „BMW“. Sužinojus, kad cigaretės buvo iškrautos Nemakščiuose, nutarta tęsti šios vietos stebėjimą, nes turėta informacijos, kad toliau krovinys gali būti vežamas į Vokietiją. Angaras buvo nepertraukiamai stebimas pareigūnų dvi paras. Praėjus šiam laikotarpiui, buvo priimtas sprendimas patikrinti įvykio vietą, dėl to, siekdamas neatskleisti slaptai atliekamo tyrimo, jis pats, kaip anonimas, paskambino į Kauno teritorinės muitinės skyrių, ir tada patikrinti įvykio vietos atvažiavo Kauno mobiliosios grupės pareigūnai, kurie aptiko kontrabandines cigaretes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. K. buvo informuotas, kad jis turės stebėti vilkiką. Jis žinojo vilkiko numerį, taip pat iš nuotraukos žinojo, kaip atrodo vilkiko vairuotojas. Sekant vilkiką nuo Raigardo kelio posto dalyvavo du ekipažai, kiekviename buvo po du žmones. Su pareigūnais buvo palaikomas ryšys. Jie turėjo vaizdo įrašymo priemones, tačiau nei asmens, vairavusio vilkiką, nei išvažiuojančio iš įvykio vietos vilkiko jomis užfiksuoti tinkamai nepavyko. Po įvykusios operacijos A. D. teko kalbėtis su S. K.. Jis informavo, kaip įtariamieji įvažiavo ir išvažiavo, tačiau konkrečių pokalbių, kaip atrodė vilkiko vairuotojas, nebuvo, nes kitos informacijos ar duomenų apie tai, kad vilkiką su puspriekabe vairavo kitas asmuo, o ne N. M., nebuvo gauta. Be to, 2013 m. sausio 17 d. protokolą dėl Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo jis surašė remdamasis ne vien iš S. K., bet ir iš kitų pareigūnų gauta informacija. Netikėti šiais liudytojo A. D. parodymais kolegija neturi teisinio pagrindo, nes proceso metu jie buvo išsamūs, nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Visų pirma, liudytojo A. D. parodymus patvirtina jau minėti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktai, taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos 2013 m. sausio 17 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 53–54), byloje esanti vaizdo ir kita medžiaga. Antra, liudytojo parodymai sutampa su kitų liudytojų – S. K., V. R., A. J., I. B. – teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais.

Liudytojas A. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kartu su S. K. iki Raigardo kelio posto nuvyko 2011 m. lapkričio 12 d. išvakarėse. Į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiavusį vilkiką su puspriekabe šaldytuvu nuo Raigardo kelio posto jie lydėjo iki Nemakščių, kur jis išleido S. K., o pats pasislėpė miestelyje. Vėliau jis pasiėmė S. K., o tolesnis arkinio sandėlio stebėjimas buvo perduotas kolegoms iš Kauno. S. K. stebėjimo metu turėjo stebėjimo priemones – žiūronus ir „SONY“ vaizdo kamerą. Nemakščių miestelyje stebėjimą S. K. atliko vienas. Prie Nemakščių jie matė automobilį „Mersedes Benz“, o pačiame miestelyje – ir automobilį „BMW“ su angliškais numeriais, kurie buvo pastebėti ir įvykio vietos teritorijoje.

Liudytojas V. R. apklausiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose taip pat nuosekliai nurodė, kad 2011 metų lapkričio mėnesį dirbo Muitinės kriminalinės tarnybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju inspektoriumi ir atliekant tyrimą šioje byloje pagal A. D. nurodymą pakaitomis stebėjo arkinį sandėlį Nemakščiuose ir visus į jį įvažiuojančius, išvažiuojančius, įeinančius, išeinančius asmenis. Šis objektas jiems buvo nurodytas pirmiau jį stebėjusių pareigūnų.

Liudytojas S. K. apklausiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose taip pat patvirtino, kad vilkikas su puspriekabe šaldytuvu buvo stebimas nuo jo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką iki Nemakščių miestelio, kur jis matė, kaip ši transporto priemonė įvažiavo į aptvertą teritoriją, kurioje sukrauta mediena. Vilkikas įvažiavo į vieną iš ten buvusių pastatų. Nemakščiuose ši transporto priemonė kurį laiką buvo nestebima, vyko jos paieška. Tik vėliau pagal šios transporto priemonės paliktus pėdsakus buvo padaryta išvada, kad ji įvažiavo į ten buvusį arkinį sandėlį. Pasitelkus vaizdo fiksavimo ir nuotolinio stebėjimo technines priemones – vaizdo kamerą „SONY“ ir žiūronus – toliau buvo stebimas minėtas pastatas, iš kurio išvažiavo jo pirmiau stebėtas per Raigardo kelio postą į Lietuvą įvažiavęs vilkikas. Be to, netoli Nemakščių buvo pastebėtas A. D. operacijos pradžioje nurodytas pilkas automobilis „Mersedes Benz“. Jis į arkinio sandėlio buvimo teritoriją įvažiavo beveik kartu su vilkiku. Paskui į tą teritoriją įvažiavo automobilis „BMW“ su užsienietiškais numeriais. Į teritoriją buvo įvažiavę dar du lengvieji automobiliai: „Audi“ ir „BMW“. Iš jų išlipo du žmonės, apsimovė pirštines ir įėjo į sandėlį. Vilkikas sandėlyje išbuvo dvi–tris valandas ir išvažiavo. Vilkiko išvažiavimo iš arkinio sandėlio bei dviejų sandėlyje buvusių vyrų išvykimo iš įvykio vietos momentą jam pavyko nufilmuoti, tačiau filmavimo kamera nepasisekė užfiksuoti vilkiko numerių. Liudytojas S. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė aplinkybių, susijusių su vilkiko ir puspriekabės sekimu nuo Raigardo kelio posto, kad galėtų atpažinti vilkiką vairuojantį asmenį. Tačiau pirmosios instancijos teisme jis teigė sekęs vilkiką su puspriekabe šaldytuvu nuo pat minėto kelio posto iki Nemakščių miestelio, nurodė atpažįstantis jį vairavusį asmenį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šie prieštaravimai buvo pašalinti. Liudytoja tyrėja D. N., atlikusi liudytojo S. K. apklausą ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ši byla nebuvo jos žinioje ir minėto liudytojo apklausą ji atliko pagal atskirąjį pavedimą apklausti liudytoją apie visas jam žinomas aplinkybes. Liudytojas S. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad nenurodė tyrėjai D. N. visų jam žinomų bylos aplinkybių, nes apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko praėjus metams nuo įvykio, be to, jis stengėsi tyrėjai suteikti operatyvinę informaciją tik apie įvykio esmę. Jo ikiteisminio tyrimo metu išsakytas teiginys, kad negalėtų atpažinti vilkiką su puspriekabe vairavusio asmens yra teisingas. Nepaisant to, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog šis liudytojas atpažino vilkiko vairuotoją, kitą jo parodymų dalį dėl vilkiko stebėjimo nuo pat Raigardo kelio posto iki įvykio vietos, techninių priemonių panaudojimą fiksuojant vilkiko su puspriekabe išvažiavimą iš angaro, esančio Nemakščių miestelyje, patvirtina tiek kitų liudytojų parodymai, tiek filmuota medžiaga.

Byloje esančiame vaizdo įraše Nr. 00027.MTS užfiksuota kaip iš angaro tipo pastato išvažiuoja vilkikas su puspriekabe šaldytuvu. Vilkiko kabina baltos spalvos, ant puspriekabės šaldytuvo pavaizduota žmogaus figūra, matosi horizontalios juostos. Šalia pastato, į kurį buvo įvažiavęs vilkikas, sienos sukrautos lentos, į dešinę nuo įvažiavimo į pastatą matyti gyvenamojo tipo pastatai. Vilkiko numeriai plika akimi neįžiūrimi. Fone girdisi stebinčiojo pasakoma frazė: „Audriau, išvažiuoja „fūra“. Jo, iš ten, kur ir galvojau, kad išvažiuos.“ Vaizdo įrašo sukūrimo data – 2011 m. lapkričio 12 d. 13.42 val.

Vaizdo įraše Nr. 00029.MTS užfiksuotas pastatas, vizualiai panašus į tą, iš kurio išvažiavo vilkikas su puspriekabe šaldytuvu, šalia jo sukrautos medinės lentos, stovi du lengvieji automobiliai – vienas pilkšvos, kitas tamsios spalvos. Taip pat matyti du vyrai, kurie kalbasi, rūko, paskui sėda į automobilius ir išvažiuoja iš įvykio vietos. Tamsaus automobilio numerių lentelė geltonos spalvos. Vaizdo įrašo sukūrimo data – 2011 m. lapkričio 12 d. 13.49 val.

Filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti vaizdai, sulyginus juos su liudytojo V. Š. parodymais, kad šalia arkinio sandėlio, priklausančio UAB „Eskalada ir Ko“, yra ir gyvenamieji pastatai, jame apdirbama mediena, patvirtina išvadą, jog vaizdo įrašai daryti Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini). Įrašų sukūrimo laikas apytiksliai atitinka nusikalstamos veikos padarymo laiką, kurį nurodė ir liudytojai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Be to, liudytojas V. Š. taip pat nurodė, kad vilkiką su puspriekabe šaldytuvu, kurio kabina buvo šviesios spalvos, arkiniame sandėlyje matė 2011 m. lapkričio 12 d. apie vidurdienį. Liudytojas S. K. teigė, jog vilkikas arkiniame sandėlyje buvo apie dvi valandas, taigi jo išvažiavimo iš pastato laikas, užfiksuotas vaizdo įraše, atitinka šių liudytojų parodymus. Pažymėtina ir tai, jog vaizdo įraše Nr. 00027.MTS girdima frazė patvirtina liudytojo S. K. parodymus, kad jis nematė, kaip į arkinį sandėlį įvažiavo vilkikas su puspriekabe šaldytuvu, o arkinis sandėlis stebėtas manant, kad ši transporto priemonė įvažiavo būtent ten. Taip pat minėtoje frazėje girdimas kreipinys leidžia spręsti, kad S. K. operacijos metu iš tiesų palaikė ryšį su liudytoju A. D.. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga yra neinformatyvi ir nepatvirtina N. M. kaltės. Priešingai, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo paskirta teismo vaizdų ekspertizė, kurios rezultatai pašalina abejones dėl to, kad vaizdo įraše Nr. 00027.MTS užfiksuota ta pati transporto priemonė, su kuria N. M. 2011 m. lapkričio 12 d. įvažiavo į Lietuvos Respubliką.

2012 m. lapkričio 29 d. buvo atlikta N. M. įvykio dieną vairuotos transporto priemonės – vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – apžiūra, jų vaizdas užfiksuotas fotolentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 3, b. l. 162–165). Ši vaizdo medžiaga ekspertizės metu lyginta su vaizdo įraše Nr. 00027.MTS užfiksuotomis transporto priemonėmis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog minėto daiktų apžiūros protokolo priedo fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 2 užfiksuota ta pati puspriekabė. Be to, ekspertizės akte konstatuota, kad vaizdo byloje „00027.MTS“ sunkvežimio valstybinio numerio lentelė nėra užfiksuota, tačiau puspriekabės, užfiksuotos vaizdo byloje „00027.MTS“, valstybinio numerio raidžių ir dviejų skaičių derinys ir seka yra „CM 53*“ arba „CM*53“. Vaizdas fiksuotas „SONY“ prekės ženklo „HDR-CX160E“ modelio skaitmenine kamera; vaizdo byla sukurta 2011 m. lapkričio 12 d. 13.41.18 val. Duomenų, kad skaitmeninė vaizdo byla bei jos metaduomenų turinys buvo koreguojami, nėra. Nustatyti vaizdo įraše užfiksuotą vietovę tik pagal pateiktą ekspertiniam tyrimui vaizdo bylą Nr. 00027.MTS nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas K. G. šį ekspertizės aktą patvirtino, išsamiai atsakė į proceso dalyvių klausimus, dėl to abejoti jo išvadomis nėra pagrindo. Minėto ekspertizės akto išvados ne tik patvirtina dalį liudytojų A. D., S. K., A. J. parodymų, bet ir patvirtina, jog N. M. duoda neteisingus parodymus, kad jo vairuota transporto priemonė 2011 m. lapkričio 12 d. nebuvo Nemakščių miestelyje, arkiniame sandėlyje, kurį stebėjo pareigūnai. Šie išteisintojo teiginiai paneigti ne tik liudytojų parodymais, filmuota vaizdo medžiaga, bet ir ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog keturi iš penkių vaizdo įraše Nr. 00027.MTS užfiksuotos puspriekabės numerio simbolių sutampa su 2012 m. lapkričio 29 d. apžiūrėtos puspriekabės simboliais, o vaizdo įraše ir vilkiko su puspriekabe apžiūros metu užfiksuota puspriekabė turi tuos pačius individualizuojančius požymius. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, jog duomenų, leidžiančių manyti, kad skaitmeninė vaizdo byla Nr. 00027.MTS bei jos metaduomenų turinys buvo koreguojami, nėra, kolegijai nekyla abejonių dėl vaizdo įrašo Nr. 00027.MTS, kaip įrodymo, patikimumo.

Anot N. M. gynėjo, operatyviniu būdu užfiksuotų vaizdo įrašų, kaip įrodymų šaltinių, šioje byloje patikimumu leidžia abejoti apeliacinės instancijos teismui pateiktas orų prognozių interneto portalo „Gismeteo“ išrašas, iš kurios matyti, kad netoli Nemakščių esančioje vietovėje, t. y. Kaune, įvykio metu lijo. Tačiau vaizdo įrašuose Nr. 00027.MTS ir Nr. 00029.MTS neužfiksuotas lietus. Kolegija, atmesdama šiuos gynėjo teiginius, pažymi, kad išraše nurodyta informacija apie tą dieną buvusius orus yra fiksuota net ne įvykio vietoje, o visai kitoje geografinėje vietovėje, nutolusioje nuo Nemakščių miestelio gana nemažu atstumu. Iš šio išrašo nėra aišku, kokią teritoriją tiksliai dengė lietaus debesys, kur tiksliai iškrito krituliai ir ar Nemakščių miestelis tikrai pateko į kritulių zoną. Dėl to gynėjo pateikta informacija apie tą dieną buvusius orus nesudaro pagrindo abejoti byloje esančių vaizdo įrašų patikimumu.

Apygardos teismas nuosprendyje akcentavo ikiteisminio tyrimo trūkumus, tai, kad procesiniai veiksmai tyrimo metu buvo atliekami praėjus ilgam laiko tarpui nuo paties įvykio. Tačiau iš liudytojų A. D., S. K. ir I. B. parodymų, taip pat baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog buvo tęsiamas operatyvinis tyrimas, paskui pasikeitė bylą kuravęs prokuroras. Būtent šios aplinkybės nulėmė, jog dalis procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta vėliau. Nepaisant to, vien ši aplinkybė nepaneigia nei minėtų procesinių veiksmų teisėtumo, nei jų metu gautos informacijos patikimumo.

Apibendrindama aptartų įrodymų visumą, kolegija konstatuoja, jog vilkikas „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stebimas visos jo kelionės iki įvykio vietos metu. Vilkiko vairuotojas nesikeitė nuo pat Raigardo posto iki Nemakščių miestelio. Be to, ir pats N. M. nenurodė, jog įvykio dieną vilkiką perdavė naudotis kitam asmeniui. Priešingai, jis viso proceso metu teigė iš viso nebuvęs Nemakščių miestelyje, važiavęs tiesiai į Klaipėdą, o 2011 m. lapkričio 12 d. apie 15.00 val. minėtą transporto priemonę palikęs Vilkyčių kaimo dirbtuvėse. Liudytojų V. Š., E. K. parodymai patvirtina išvadą, jog kontrabandinių cigarečių iki 2011 m. lapkričio 12 d. UAB „Eskalada ir Ko“ priklausančiame arkiniame sandėlyje, esančiame Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), nebuvo. Liudytojų V. Š., S. K., A. D., V. R. parodymais nustatyta, kad jokie kiti asmenys iki kontrabandinių cigarečių suradimo momento 2011 m. lapkričio 15 d. į šias patalpas su autotransporto priemonėmis neįvažiavo, nieko į patalpas nenešė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu UAB „Eskalada ir Ko“ priklausančiame sandėlyje, esančiame Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 297 dėžės bei 11 maišų su cigaretėmis „Magnat“, „Fest“, „Premier“, „Pall Mall“ ir „Credo“ (t. 1, b. l. 25–32). Vis dėlto, priešingai, nei konstatavo apygardos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šias cigaretes į minėtą sandėlį 2011 m. lapkričio 12 d. vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno būtent išteisintasis N. M..

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai ir N. M. nepagrįstai išteisino pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį.

BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-36/2013). BK 199² straipsnio dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kuris „pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą“. Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, o tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviajai pusei realizuoti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šis nusikaltimas taip pat yra formalusis, t. y. nusikaltimas, į kurio sudėties požymius padariniai neįtraukti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytų ir įvertintų vienas kitą papildančių įrodymų visuma sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtinančią N. M. kaltę padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. M. žinojo apie gabenamą kontrabandinį krovinį. Jo objektyviai atlikti veiksmai, vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais, atskleidžia kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko siekdamas neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ir neteisėtai disponuoti Baltarusijos Respublikoje pagamintomis cigaretėmis. Byloje surinkti įrodymai ir N. M. atlikti veiksmai, t. y. vos tik kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykimas tiesiai į Nemakščių miestelyje esantį arkinį sandėlį su darbiniu transportu, nors negavo jokio darbdavio pavedimo į šią vietą gabenti kokį nors krovinį, įvažiavimas į sandėlio patalpas ir buvimas jose gana ilgą laiko tarpą, išvažiavimas iš sandėlio patalpų, paskui iš įvykio vietos pasišalino kiti bendrininkai, patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą šių nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodyta, kad N. M., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. lapkričio 12 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų miesto savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Švendubrės kaime, vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno 31 160 pakelių cigarečių „Magnat“, 120 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 30 pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 270 pakelių cigarečių „Credo“, 48 000 pakelių cigarečių „Fest Red“, 60 980 pakelių cigarečių „Fest Blue“, 12 000 pakelių cigarečių „Premjer Blue“, 1 500 pakelių cigarečių „Premjer Red“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais, bendra cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 039 581,80 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

Taip pat įrodyta, kad N. M., pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. lapkričio 12 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų miesto savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Švendubrės kaime, vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežęs akcizais apmokestinamas prekes – 31 160 pakelių cigarečių „Magnat“, 120 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 30 pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, 270 pakelių cigarečių „Credo“, 48 000 pakelių cigarečių „Fest Red“, 60 980 pakelių cigarečių „Fest Blue“, 12 000 pakelių cigarečių „Premjer Blue“, 1 500 pakelių cigarečių „Premjer Red“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais, bendra cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 039 581,80 Lt, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kuriais nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 100 pakelių cigarečių <...>, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, arba gabena įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybes ir Turkiją, į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų pridėtinės vertės mokesčio šių prekių dvigubo kiekio (normos)“, tą pačią dieną jis vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas akcizais apmokestinamas prekes atgabeno į UAB „Eskalada ir Ko“ priklausantį arkinį sandėlį, esantį Raseinių rajone, Nemakščių miestelyje, (duomenys neskelbtini), ten cigaretės buvo laikomos, kol 2011 m. lapkričio 15 d. 11.00 val. jas rado ir įvykio vietos apžiūros metu paėmė muitinės pareigūnai, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę N. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, šios rūšies nusikaltimais daroma itin didelė žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, buvo gabenamas labai didelis Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintų cigarečių kiekis. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. M. praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką. Įvertinusi šias aplinkybes, BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo tikslus, tai, kad nėra sąlygų BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymui, kolegija sprendžia, jog alternatyvios bausmės N. M. nedaro teigiamo poveikio, todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų vidurkiams. Už BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą N. M. skiriama trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-437/2006, Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus sieja bendras kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju pagrindinis N. M. tikslas – veikiant bendrininkų grupe į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti kontrabandines cigaretes ir jas nuvežti į jų sandėliavimo vietą. Dėl to, priešingai, nei prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (cigarečių kontrabanda) ir BK 199² straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. M. praeityje teistas vieną kartą už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarymą. Naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tačiau N. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, buvusių ir esamų darbdavių charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi vaiką. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarytos 2011 metais, tačiau naujų nusikalstamų veikų N. M. nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. pakabinama spyna, turi būti sunaikinti. Vaizdo ir garso medžiaga yra paliekama prie baudžiamosios bylos medžiagos. Likusios cigaretes, po tris pakelius „Magnat“, „Pall Mall Red“, „Pall Mall Blue“, „Credo“, „Fest Red“, „Fest Blue“, „Premjer Blue“, „Premjer Red“ (nesunaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu (t. 1, b. l. 52), turi būti sunaikintos.

Byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Iš BK 72 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatų išplaukia, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotas transporto priemones, pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus, o tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko privalo priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neprašė taikyti vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, taip pat neprašė valstybės naudai priteisti minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, nes ji priklauso ne N. M., o UAB „Laivingė“. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali pabloginti N. M. padėties daugiau, nei to prašyta apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), dėl to vilkikas „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas, jo vertę atitinkanti pinigų suma iš N. M. taip pat nepriteisiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikinas UAB „Laivingė“ nuosavybės teisių į minėtą vilkiką su puspriekabe šaldytuvu apribojimas yra naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo N. (N.) M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu:

– pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistajam N. M. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo ketveriems metams – vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, N. M. paskirti pareigas:

Tęsti darbą. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. pakabinamą spyną, sunaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „Laivingė“ priklausantį turtą – vilkiką „Scania R 124 L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę šaldytuvą „SAMRO SR334“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – ir šį turtą grąžinti UAB „Laivingė“.

Vaizdo ir garso medžiagą palikti prie baudžiamosios bylos.

Likusias cigaretes, po tris pakelius „Magnat“, „Pall Mall Red“, „Pall Mall Blue“, „Credo“, „Fest Red“, „Fest Blue“, „Premjer Blue“, „Premjer Red“, sunaikinti.

Nuteistajam N. M. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų pareigų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam bus taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.