- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-299-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Regina Majauskienė, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- S. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį, jam skirta bausmė, kuri, vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, subendrinta su 2006-09-20 nuosprendžiu skirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Taikytas LR BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-07-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, S. G. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo bausmės pradžia - 2010-10-25, bausmės pabaiga - 2012-04-03.
Šalies argumentai
Kybartų pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-12-28 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad S. G. yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų neskirta, už nepriekaištingą elgesį skirti du paskatinimai, pareiškęs norą dirbti nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgė į aplinkybių visumą, nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, į atliktos bausmės dalį. Įvertinęs tai, jog nuteistasis buvo teistas ir anksčiau, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos bei bausmės vykdymo atidėjimas, teismas sprendė, kad tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei tai, kad negalima jo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, o paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Nuteistasis S. G. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-28 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Kybartų pataisos namų administracijos teikimą. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai. Skunde nurodoma, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu neturėjo nuobaudų, du kartus buvo paskatintas, o akcentavo praeities aplinkybes, tai yra kad nuteistasis buvo teistas anksčiau ar kad jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos bei bausmės vykdymo atidėjimas. Šios aplinkybės, skundo autoriaus nuomone, nesuponuoja išvados apie jo didesnį pavojingumą visuomenei ir galimybę toliau taisyti jį neizoliuotą nuo jos, bet prižiūrimą. Skunde taip pat pažymima, jog likusi neatliktos bausmės dalis yra palyginti nedidelė, psichologo išvadoje nurodyta, jog pakartotinio nusikaltimo rizika yra tik vidutinė, darbinė motyvacija teigiama, todėl patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nuteistasis prašo nustatyti teismo įpareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. skundas tenkintinas.
Iš medžiagos matyti, kad teismas padarė išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada nepagrįsta.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktas nurodo, kad gali būti paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi iš įstatymo normų seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus. Šios normos gali būti taikomos esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį; 2) nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį, tai yra du tračdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose jis laikomas paprastosios grupės sąlygomis.
Kybartų pataisos namų charakteristikoje S. G. apibūdinamas gana teigiamai. Charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, neįdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, tačiau darbinė motyvacija teigiama. Su kitais nuteistaisiais sugyvena taikiai, į pastabas reaguoja greitai, mandagiai elgiasi su įstaigos administracija. Be to, nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas drausmine tvarka, o skatintas – du kartus. Su artimaisiais palaiko santykius- susirašinėja laiškais, bendrauja pasimatymuose ar telefonu. Laisvalaikiu skaito knygas, spaudą, sportuoja. Administracijos charakterizuojamas kaip ramaus būdo, pokalbių metu atviras, nelinkęs išsisukinėti. Pataisos namų administracija pateikia išvadą, kad nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos tikslinga.
Kybartų pataisos namų psichologinė grupė pateikė išvadą, kad S. G. geba analizuoti ir vertinti situaciją, supranta savo elgesio pasekmes, nors ir trūksta prognostinių įgūdžių, socialiniai ryšiai nenutrūkę, darbinė motyvacija teigiama, artimoje ateityje žada apsigyventi pas motiną, pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė.
Pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra gana nedidelė lyginant su ta bausmės dalimi, kuri buvo skirta ir jau atlikta.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti nuteistojo S. G. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos grindė tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.
Teismas nurodė, kad aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nuteistasis tik formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, o paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos išvada nėra teisinga, ji tik deklaratyvi ir padaryta įvertinus vienas aplinkybes atskirai nuo kitų, bet ne jų visumą. Iš esmės apylinkės teismas vertino ankstesnius nuteistojo teistumus bei tai, jog jis anksčiau buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, bet vėliau nusikalto, o kai jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis padarė administracinius teisės pažeidimus ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 41 straipsnis reglamentuoja bausmės ir jos paskirties sąvoką. Įstatyme teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl kokių priežasčių nebus galima pasiekti įstatyme numatytos bausmės paskirties, teismas nenurodė.
Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema. Ši sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama (BVK 9 straipsnis).
Tai reiškia, kad pagal proporcingumo principą nuteistojo teisinė padėtis turi būti atitinkamai švelninama, tai yra suteikiant baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytų lengvatų arba specialių teisių, arba griežtinama, tai yra atimant tam tikras baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas specialias teises ir lengvatas, priklausomai nuo teigiamo arba neigiamo elgesio bausmės atlikimo metu.
Esant įstatyminiam pagrindui ir sąlygoms, numatytoms įstatyme, įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę lygtinai paleisti asmenis iš pataisos įstaigų. Tai reiškia, kad įstatymu įtvirtinta galimybė nuteistiems asmenims palengvinti teisinę padėtį. Pagrindiniai reikalavimai, kurie keliami BVK 157 straipsnyje, kaip jau minėta ankščiau, yra tai, kad nuteistasis būtų atlikęs tam tikrą bausmės dalį, ir galimybė nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taigi padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, ankstesni teistumai, už kuriuos buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu BVK 157 straipsnio netaikymą.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis buvo teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos, jas nepakankamai susiejus su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu, su palyginti nedidele neatliktos bausmės dalimi, su nuteistojo motyvacija darbui bei realiomis sąlygomis integruotis į visuomenę. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kolegijos nuomone, ypatingą reikšmę turi nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą, mokslą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, faktiškai atlikta paskirtos bausmės dalis, pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija šiuo klausimu.
Pataisos administracijos nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra teigiama. Tiek teikime, tiek ir teismo posėdžio metu pataisos namų administracijos atstovas nurodė, kad nuteistąjį S. G. galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pataisos namų psichologinė tarnyba savo išvadoje prognozuoja sėkmingą nuteistojo socializaciją ir jį apibūdina pakankamai teigiamai. Pagrįstų ir kategoriškų duomenų, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, būtų priklausęs organizuotai nusikalstamai grupuotei ar būtų palaikęs ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurie rodytų nuteistojo žymiai didesnį pavojingumą visuomenei, apylinkės teismo nagrinėtoje medžiagoje ir teismo posėdyje taip pat pateikta nebuvo.
Taigi įvertinusi visas anksčiau minėtas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo atmesti pataisos įstaigos pateiktų duomenų apie S. G. elgesį bausmės atlikimo metu, nes tie duomenys atitinka medžiagoje esančius dokumentus. Pastarieji neabejotinai patvirtina pataisos namų nurodytą galimybę S. G. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Kolegija, atsižvelgdama į įkalinimo įstaigos administracijos pateiktą medžiagą, nuteistojo charakteristiką, jo turėtus paskatinimus, įvertinusi duomenis apie nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į auklėjamąsias poveikio priemones, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo įsipareigojimą pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys, gana nedidelį neatliktos bausmės laiką, daro išvadą, kad nuteistąjį S. G. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Todėl nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nustatant įstatyme numatytas griežtas pareigas.
Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik šios bausmės vykdymas kita forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina. Kybartų pataisos namų administracijos teikimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,
nutarė:
nuteistojo S. G. skundą tenkinti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti. Kybartų pataisos namų administracijos teikimą tenkinti.
S. G. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuo neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 3 (trijų) mėnesių 6 (šešių) dienų. Šiam laikui uždrausti jam išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti du kartus per mėnesį registruotis Pataisos inspekcijoje.
Nutartis neskundžiama.