Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį atsakovei I. G. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, trečiasis asmuo notarė V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir A. G. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką; (duomenys neskelbtini) d. A. G. mirė. Po A. G. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė. 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. RNA-23687 ieškovė kreipėsi į Šilalės rajono notaro biurą dėl A. G. palikimo valstybės vardu priėmimo. Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-50.22 ieškovei nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik tuomet, kai bus nustatyta palikėjo turto dalis bendrame su sutuoktine turte.

8. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turto dalį bendrame su sutuoktine turte. Atsakovė su reikalavimu nesutinka ir teigia, kad mirusiojo turto dalis bendrame sutuoktinių turte negali būti nustatyta, nes A. G. nieko neturėjo – visos lėšos buvo atsakovės asmeninė nuosavybė.

Dėl palikėjo turto dalies bendrame su sutuoktine turte nustatymo

11. Taigi ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

14. Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip pergyvenusi sutuoktinė, dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui, išdavimo nesikreipė, todėl būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio A. G. dalis bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, ieškovei galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą (CK 5.62 straipsnis).

15. Jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad visos lėšos, net ir jos sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančios, yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, teismui nepateikė. Jos argumentai, jog sutuoktinis savo gaunamas pajamas skirdavo savo reikmėms, nesudaro pagrindo išvadai, jog piniginės lėšos, esančios ieškovės nurodytose banko sąskaitose, galėtų būti vertinamos kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. G. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių A. G. ir I. G. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. G. priklauso ½ bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis. Tai yra, nustatytina, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini) d., santuokoje su I. G. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: A. G. vardu atidarytas sąskaitas „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 0,01 Eur, Nr. E-1647, kurios likutis 0,31 Eur, Nr. E-2359, kurios likutis 1,58 Eur; atidarytas sąskaitas Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 0,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 78,96 Eur; A. G. sutuoktinės I. G. vardu atidarytą sąskaitą „Swedbank“ AB banke Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 14,23 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Įvertinus atsakovės tinkamą procesinį elgesį, jos materialinę padėtį ir į tai, kad mokėtina atsakovei tenkanti suma yra nedidelė, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybės naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, minėtas žyminis mokestis iš atsakovės valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., santuokos su atsakove I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

- A. G. vardu atidarytose sąskaitose „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 0,01 Eur, Nr. E-1647, kurios likutis 0,31 Eur, Nr. E-2359, kurios likutis 1,58 Eur, esančias pinigines lėšas;

- A. G. vardu atidarytose sąskaitose Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 0,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 78,96 Eur, esančias pinigines lėšas.

- A. G. sutuoktinės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje sąskaitoje „Swedbank“ AB banke Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 14,23 Eur, esančias pinigines lėšas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.