Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, susipažinęs su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymu dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – pareiškėjas), 2015-05-29 padavė teismui prašymą priteisti iš G. S. (a.k. 36104270088) 3 779,54 eurų žalos atlyginimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (kodas 302692454) naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi, administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo nurodyta, kad prokuroro kreipimuisi dėl viešojo intereso gynimo taikomas bendrasis terminas pareiškimui paduoti, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.).

Pažymėtina, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-862/2013). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2013-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-92/2013). Teismo vertinimu, į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant klausimą dėl subjekto, ginančio viešąjį interesą, kreipimosi į teismą terminų.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir pateikė patvirtinančius dokumentus, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014-04-10 buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau - Komisija) pirmininko V. G. 2014-04-08 prašymas dėl viešojo intereso gynimo Nr. S-2014-3019, kuriame nurodyta, kad iš VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų neteisėtai atleistas J. G. R.. Neteisėtą atleidimą iš pareigų patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. R. ieškinį atsakovams VšĮ Sapiegos ligoninei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo (Vilniaus apygardos teisme byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2011-12-09). J. G. R. priteistas sumas, t. y. 175 588,37 Lt išmoką pagal teismo sprendimą ir 1 426 Lt vykdymo išlaidų, atlygino VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2014-05-29 nutarimu Nr. 13.12.-54 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (buvusi VšĮ Sapiegos ligoninė), esant Vilniaus miesto savivaldybės pritarimui, ėmėsi priemonių dėl jai neteisėtais G. S. veiksmais, atleidžiant iš pareigų VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių J. G. R., padarytos žalos atlyginimo.

Prašyme taip pat nurodyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2014-07-18 gautas Komisijos pirmininko V. G. pakartotinis prašymas dėl viešojo intereso gynimo Nr. S-2014-5807, išieškant iš kaltų asmenų padarytą žalą. Komisijos pirmininko rašte nurodyta, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nesiėmė priemonių dėl žalos išieškojimo, o Vilniaus miesto savivaldybė galimai netiesiogiai VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei nurodė nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2014-08-05 raštu Nr. IS-1618(2.19) prokuratūrą informavo, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nusprendė imtis priemonių dėl jai neteisėtais Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo G. S. padarytais veiksmais, atleidžiant iš pareigų VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių J. G. R., padarytos žalos atlyginimo. VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2014-08-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti iš G. S. turtinės žalos atlyginimą - 230 009,10 Lt. Atsižvelgiant į tai, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014-10-02 priėmė nutarimą Nr. 13.12.-105 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Generalinėje prokuratūroje 2015-04-30 gautas Komisijos pirmininko V. G. pranešimas, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracija 2014-12-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškinio atsisakymo ir paprašė bylą nutraukti. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi civilinė byla Nr. 2-5320-340/2014 pagal ieškovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2014-08-05 ieškinį, kuriuo ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo G. S. turtinės žalos atlyginimą - 230 009,10 Lt, buvo nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Įvertinus šias įstatymo nuostatas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2014-04-10, gavus Komisijos pirmininko V. G. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjui buvo žinoma apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-90-599/2011 pagal ieškovo J. G. R. ieškinį atsakovams VšĮ Sapiegos ligoninei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kuriuo J. G. R. atleidimas iš VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-06-30 įsakymą Nr. 3.1-K-328 pripažintas neteisėtu. Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014-10-02 nutarimo Nr. 13.12.-105 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, jis priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-05-29 raštą Nr. A51-42991/14(3.3.2.9-EM4), kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės steigėja, siūlė Ligoninei įvertinti kreipimosi į teismą išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, mokėtiną žyminį mokestį, įvertinant bylinėjimosi perspektyvą. Jokių duomenų, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ėmėsi realių veiksmų dėl nuostolių iš atsakovo G. S. priteisimo, 2014-05-29 nutarimo priėmimo metu nebuvo. Taigi, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui priimant nutarimą Nr. 13.12.-54 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2014-05-29 buvo pakankamai duomenų apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, t. y. gauta pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinančios, kad G. S. neteisėtai nutraukęs darbo sutartį su J. G. R., padarė VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei 230 009,10 Lt žalą. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorui suteikta iniciatyvos teisė imtis priemonių viešajam interesui ginti.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad būtent 2014-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-05-29 rašto Nr. A51-42991/14(3.3.2.9-EM4) gavimo Generalinėje prokuratūroje diena yra tas momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, kadangi jau tuo metu buvo žinoma apie viešojo intereso pažeidimą. Vėlesni Komisijos pirmininko kreipimaisi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmai dėl nuostolių iš G. S. priteisimo tik parodo, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nepateisinamai delsė pati ginti viešąjį interesą. Šios aplinkybės nulėmė, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo praėjus ilgam laikui po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, tai, kad pareiškėjas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į teismą kreipėsi tik 2015-05-29, daro išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu,

nutarė:

Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.