- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-253-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01332-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovės R. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3324-1084/2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J., kuriame ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą ir prievoles pagal ieškovo pasiūlytą tvarką; priteisti atsakovei iš ieškovo 29 614,50 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę bendro turto dalį ir išdėstyti kompensacijos mokėjimą 5 metams, mokant vieną kartą per metus lygiomis dalimis; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį, įpareigojant ieškovą išlaikymui skirtas lėšas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bank, AS; 2) taikyti piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ieškovui ir esančių pas ieškovą sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose Luminor Bank, AS arba trečiuosius asmenis, areštą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Agrochema“, AB „Jonavos grūdai“, UAB „Agrochema plius“ visas ieškovui mokamas sumas – paramos/subsidijų lėšas bei lėšas, mokėtinas už supirktą produkciją, pervesti į ieškovo kaip ūkininko vardu atidarytą sąskaitą Luminor banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 4) siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo ūkininko ūkio funkcionavimą, leisti ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetus (mokesčiai ir įmokos), taip pat atsiskaityti už supirktą produkciją su UAB „Agrochema“, UAB „Agrochema plius“, UAB ,,Agrojus“, UAB ,,Saurida“; 5) leisti ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų kas mėnesį mokėti atsakovei priteistą laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos išlaikymui priteisti, t. y. dėl amžiaus ir sveikatos būklės (neįgalumas) atsakovė yra nedarbinga, nors turi turto, tačiau turtas įgytas santuokos metu ir savarankiškai disponuoti turtu kol jis nepadalintas, negali, o tai rodo, kad negauna ir negali gauti jokių pajamų iš turimo turto. Ieškovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl ieškovas gali teikti atsakovei išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį. Tokio dydžio išlaikymas užtikrintų ne tik minimalius būtinuosius poreikius, bet ir suteiktų galimybę tenkinti kitus su sveikatos palaikymu susijusius būtinuosius poreikius. Nurodė, kad ieškovas sistemingai išgrynina iš sąskaitos pinigus ir juos naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl netaikius jo lėšoms arešto, nukentės atsakovės turtinės teisės, nes bus iššvaistytos lėšos, kurios nutraukiant santuoką dalintinos. Į ieškovo banko sąskaitą turi būti pervestos visos jam mokamos paramos/subsidijų lėšos bei lėšos, mokėtinos už supirktą produkciją. Atsakovė taip pat prašė išduoti liudijimą gauti iš Luminor Bank, AS papildomus įrodymus – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki išrašo išdavimo dienos, kadangi, atsakovės teigimu, ji neturi duomenų apie piniginių lėšų judėjimą minėtoje sąskaitoje.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame su prašymu nesutiko. Nurodė, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, kuriuo prašytų priteisti iš ieškovo išlaikymą, todėl teismas negali tokio sprendimo priimti, o nesant sprendimo, negali kilti jo įvykdymo problemų. Nurodė, kad bendro dalintino šalių turto vertė yra ne mažiau kaip 107 195 Eur, todėl pusė šios sumos yra daugiau nei pakankama konstatuoti faktui, kad asmuo, turintis tokios vertės turtą, neturi teisės į išlaikymą. Atsakovė neturi pagrindo prašyti areštuoti ieškovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, kadangi santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 27 d., todėl nuo šios dienos baigiasi sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir dalijamas tik tas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Atsakovė negali pretenduoti į ieškovo vykdomos ūkinės veiklos pajamas, gautas po bylos iškėlimo teisme. Iš dalijamos bendrosios jungtinės nuosavybės turi būti atimta ūkininko ūkiui išlaikyti reikalinga suma. Ūkininko pajamų areštas reikštų jo veiklos pasibaigimą. Atsakovės prašymas įpareigoti byloje nedalyvaujančius asmenis atlikti konkrečius veiksmus – visas ieškovui priklausančias sumas pervesti į konkrečią sąskaitą, nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių instituto reguliuojamą sritį – kiti asmenys gali būti įpareigoti tik susilaikyti nuo aktyvių veiksmų. Atsakovės prašymas išduoti teismui liudijimą gauti įrodymus byloje iš viso negali būti sprendžiamas sustabdytoje byloje.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir areštavo ieškovui priklausančias 17 845,24 Eur pinigines lėšas, esančias ieškovo Luminor Bank, AS sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) arba trečiuosius asmenis; kitos prašymo dalies netenkino.
6. Dėl prašymo išduoti teismo liudijimą. Teismas netenkino šio atsakovės, kadangi prašymas nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sritį ir civilinei bylai esant sustabdytai negali būti sprendžiamas.
7. Dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir yra nedarbinga, tačiau nustačius, kad jos gaunamos pajamos yra pakankamos minimaliems poreikiams patenkinti, taip pat kad ji turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, todėl neegzistuoja pagrindas priteisti atsakovei laikiną išlaikymą.
8. Dėl turto arešto. Teismas nustatė, kad ieškovas jo gaunamomis pajamomis, įskaitant ir pajamas iš jo kaip ūkininko ūkio veiklos, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, naudojasi vienasmeniškai, savo nuožiūra. Teismas nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką turės būti išspręstas viso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas. Teismo vertinimu, atsakovės prašymas visa apimtimi taikyti ieškovui priklausančių piniginių lėšų areštą yra objektyviai nepagrįstas ir neproporcingas ir gali sukelti itin neigiamas pasekmes ieškovo ūkio tolimesnei veiklai. Teismas nurodė, kad siekiant išvengti situacijos, kai bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas gali imtis priemonių išgryninti ir (ar) panaudoti visas pinigines lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu sumažindamas dalintino turto masę, ir siekiant ateityje užtikrinti teisingą turto padalijimą, šalims dalijant ne tik nekilnojamąjį, bet ir kitų rūšių turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, yra tikslinga areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas, tačiau ne visa apimtimi kaip kad yra prašoma. Teismo vertinimu, atsakovės prašyme nurodytos 2019 m. spalio 20 d. ieškovo sąskaitose esančios piniginių lėšų sumos – 35 690,48 Eur ½ dalies (17 845,24 Eur) areštas užtikrins šalių lygybės ir proporcingumo principų įgyvendinimą, sudarys galimybę ne tik tam tikrą dalį lėšų priimant sprendimą ir dalijant šalių turtą piniginėmis lėšomis priskirti atsakovei, bet tuo pačiu užtikrins ir ieškovo galimybes disponuoti tam tikra piniginių lėšų dalimi, o taip pat leis tinkamai ir be nepagrįstų ribojimų veikti ieškovo ūkiui.
9. Dėl įpareigojimo tretiesiems asmenims. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl įpareigojimo tretiesiems asmenims visas ieškovui mokamas sumas – paramos/subsidijų lėšas bei lėšas, mokėtinas už supirktą produkciją, pervesti į ieškovo sąskaitą, kadangi atsakovė nepagrindė tokio prašymo būtinybės, nurodė, kad teismas negali trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių byloje atžvilgiu, priimti valdingo pobūdžio įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus.
III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti 2019 m lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai pagrindė taikomo turto arešto apimtį, remdamasis vien tik aplinkybe, kad ieškovo banko sąskaitose 2019 m. spalio 20 d. buvo 35 690 Eur pinigų likutis, areštuodamas pusę šios sumos. Nustatyti tikslią dalintinų pinigų sumą yra įmanoma. Reikia nustatyti ieškovo ir atsakovės banko sąskaitose buvusią pinigų sumą civilinės bylos iškėlimo dieną ir atimti iš jos ūkininko ūkio funkcionavimui būtiną pinigų sumą, atimti ieškovo pajamų iš ūkininkavimo veiklos dalį nuo bylos iškėlimo iki finansinių metų pabaigos 2018 m. gruodžio 31 d.;
1.2. Teismo išvada, kad 17 845,24 Eur areštas užtikrins šalių lygybės ir proporcingumo principų įgyvendinimą, yra nepagrįsta. Teismas, 2019 m. lapkričio 28 d. priimdamas nutartį, rėmėsi daugiau kaip mėnesio senumo duomenimis (2019 m. spalio 20 d.). Skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovo banko sąskaitose buvo tik 26 084,07 Eur. Dalis pinigų buvo panaudota atsiskaitymams vykdant ūkininko veiklą. Taikant piniginių lėšų areštą tęsti ūkininko veiklos 2020 metais ieškovas negalėtų;
1.3. Teismas areštavo beveik tokią pačią sumą, kokią ieškovas iš viso uždirbo praėjusiais metais. Ieškovas visus metus turi dirbti tik tam, kad visą uždirbtą pelną galėtų pasiimti atsakovė. Todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
1.4. Nėra pagrindo areštuoti piniginių lėšų ir dėl to, kad šalys turi daug ir didelės vertės turtinių objektų. Jei ieškovas privalės sumokėti kompensaciją, kompensacijos suma galės būti priteista atsakovei ir kitos formos turtu.
11. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas padarė nepagristą išvadą, jog atsakovės turimas turtas pakankamas save išlaikyti. Visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra įgytas santuokos metu, šis turtas yra naudojamas ieškovo vardu registruotame ūkininko ūkyje, todėl atsakovė be ieškovo sutikimo turto negali nei parduoti, nei išnuomoti, nei įkeisti, t.y. jokių realių pajamų iš turto, kol jis nėra padalintas, gauti negali;
2.2. Nepagrista teismo išvada, jog atsakovės 237,00 Eur gaunamos pajamos yra pakankamos minimaliems poreikiams tenkinti;
2.3. Nėra aplinkybių, numatytų CK 3.72 str. 6 d., sudarančių pagrindą nepriteisti laikino išlaikymo ar jį mažinti;
2.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad priteisus iš ieškovo laikina išlaikymą, ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje. Laikino išlaikymo teikimui būtų naudojamos bendros santuokos metu įgytos lėšos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi priešieškinio, byloje nėra keliamas klausimas apie atsakovės nuolatinio išlaikymo poreikį;
3.2. Atsakovė turi pakankamai turto. Vien tai, kad atsakovė turtinėmis teisėmis nesinaudoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji šio turto negali naudoti ir iš jo gauti pajamų, o tuo pačiu vertinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir jai reikalingas papildomas išlaikymas. Ieškovo ir atsakovės bendras turtas nėra areštuotas ir disponuoti juo nėra uždrausta. Atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo disponuoti bendru turtu;
3.3. Atsakovė savo atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovas gauna pajamas iš jų bendro turto;
3.4. Ieškovo pajamos iš ūkininkavimo nėra bendras turtas ir nutraukiant santuoką neturės būti padalintos. Byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2018 m. lapkričio 27 d., todėl nuo šios datos baigėsi sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir byloje bus dalijamas tik tas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Ieškovo vykdoma ūkininkavimo veikla yra vykdoma be atsakovės valios ir veiksmų, todėl atsakovė negali pretenduoti į ieškovo vykdomos ūkinės veiklos pajamas, gautas po bylos iškėlimo teisme, ir negali reikalauti jų dalinti.
13. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų areštą, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas skundą iš esmės grindžia subjektyviais savo paaiškinimai apie galimus kilti jam nepatogumus, bet ne teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidimu;
4.2. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikytas piniginių lėšų areštas sukėlė ar sukelia ieškovui kokią nors neproporcingą žalą ar dėl kitos priežasties akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus ir dėl to neatitinka jų taikymo tikslų;
4.3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė negali pretenduoti į ieškovo vykdomos ūkinės veiklos pajamas;
4.4. CK 3.127 str. numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
4.5. Priešingai nei teigia ieškovas, lėšos, gaunamos iš ūkininko ūkio ir darbinės ieškovo veiklos yra bendra jungtinė, o ne asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintos;
4.6. Atmestinas, kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad taikant areštą apyvartinėms lėšoms sutriks atsiskaitymai ir bus paralyžiuota ūkio veikla;
4.7. Tai, kad šalys turi nekilnojamojo turto, nėra ir negali būti pagrindu priteisti tik vienos rūšies turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovo banko sąskaitos išrašą, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (pajamų) ataskaitą, ieškovo pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 metus. Ieškovas prašymo dėl pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepateikė.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, atsižvelgiant į šių dokumentų datas, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neprijungtini prie bylos ir nevertintini.
Dėl ieškovo atskirojo skundo
19. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria yra taikytas areštas ieškovo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms 17 845,24 Eur sumai. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas pinigines lėšas esančias jo banko sąskaitose naudoja asmeniniams tikslams. Ieškovo teigimu, piniginės lėšos yra naudojamos kaip apyvartinės lėšos jo ūkio veikloje, todėl taikytas jų areštas trikdo atsiskaitymus. Teigiama, kad areštas galėjo būti taikomas mažesnei piniginių lėšų sumai, esančiai banko sąskaitoje iki civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 27 d.
20. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas lėšos, gaunamos iš ūkininko ūkio ir darbinės vieno iš sutuoktinių veiklos gali būti pripažintos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką padalintos. Taigi, įstatymas numato galimybę ieškovo pinigines lėšas, gaunamas iš ūkininko veiklos pripažinti bendrąja šalių nuosavybe ne tik nuo bylos iškėlimo dienos, bet ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau minėtas klausimas yra sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti konkrečios piniginių lėšų sumos, kuri galėtų priklausyti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kokia ieškovo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų dalis yra naudojama jo kaip ūkininko veikloje, o kokia asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad dėl taikomo arešto jo apyvartinėms lėšoms gali sutrikti atsiskaitymai ir ūkio veikla.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikytu ieškovo piniginių lėšų areštu siekiama išvengti situacijos, kai bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas gali imtis priemonių išgryninti ir (ar) panaudoti visas pinigines lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažinti dalintino turto masę, kad 17 845,24 Eur piniginių lėšų areštas užtikrina galimybę priskirti dalį piniginių lėšų paskirti atsakovei dalijant šalių nuosavybę. Sprendžiama, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
23. Atsakovė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo. Atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas teismo netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu bei netinkamu materialinės teisės normų taikymu. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės gaunamos 237,00 Eur pajamos yra pakankamos minimaliems jos poreikiams patenkinti, kad priteisus laikiną išlaikymą, ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje nei atsakovė. Teigiama, kad laikinas išlaikymas privalėjo būti priteistas nenustačius CK 3.72 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.
24. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta galimybė santuokos nutraukimo bylose taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną išlaikymą antrajam sutuoktiniui. Sprendžiant dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, pagal analogiją taip pat remiamasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis reglamentuojančios išlaikymo priteisimą iš vieno sutuoktinio antram sutuoktiniui, vadovaujamasi teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Laikinam išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), tiek ir galimybė išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlaikymo reikalingumo prezumpcija paneigiama.
25. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį (byla iš šeimos teisinių santykių), atsakovei laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas, net ir nesant atsakovės pareikštam byloje materialiniam reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo, tačiau nustačius, kad netaikius atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jai gali atsirasti neigiamų padarinių ir (ar) būti pažeisti atsakovės turtiniai ir neturtiniai interesai, atsirasti grėsmė galimai žalai šiems interesams.
26. Atsakovės teiginiai, kad jos gaunamos 237,00 Eur senatvės pensijos nepakanka jos būtiniausiems poreikiams patenkinti yra nepagrįsti. Iš atsakovės prašyme bei atskirajame skunde nurodytų išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovės išlaidos per mėnesį sudaro apie 110-190 Eur. Atsakovės išlaidos yra mažesnės nei gaunamos pajamos, todėl atsakovės gaunamų pajamų turi pakakti jos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsakovės gerą turtinę padėtį patvirtina ir jos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimo turto masė, kuri vertinama 107 195 Eur. Atsakovė, pasinaudojusi CK 3.92 straipsnio nuostatomis, iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimo turto gali gauti papildomų pajamų. Vien tai, kad atsakovė šiomis teisėmis nesinaudoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji šio turto negali naudoti ir iš jo gauti pajamų, taip pat vertinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir jai reikalingas laikinas išlaikymas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nors atsakovė ir yra nedarbinga, tačiau nustačius, kad jos gaunamos pajamos yra pakankamos minimaliems poreikiams patenkinti, taip pat kad ji turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti atsakovei iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
29. Kiti šalių atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai ir atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.