Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1082-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
1A-1082-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00343-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1082-113/2011

Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00343-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.7.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. areštu 80 parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą: 2011-09-30, apie 13.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, ištraukęs A. Š. priklausančios tvora aptvertos teritorijos vartų kaištį ir taip juos atidaręs, pateko į teritoriją ir iš ten stovėjusio sunkvežimio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. Š., kuro bako pasikėsino pagrobti 43 Lt vertės 10 litrų dyzelino, taip padarydamas 43 Lt turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendį, paskirtą arešto bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme, nurodo su sugyventine auginantis kūdikį, jam reikia dirbti ir išlaikyti šeimą, o arešto bausmė jam netinka, nes pažeidžia vaiko teises ir šeimos interesus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą. Tiek arešto bausmė, tiek ir laisvės apribojimo bausmė yra numatytos BK 178 str. 2 d. sankcijoje, kaip galimos skirti už šio nusikaltimo padarymą. Pagal BK įtvirtintą bausmių sistemą areštas yra griežtesnė bausmė, nei laisvės apribojimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nuteistajam parinkdamas arešto bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų nepažeidė. Jau vien BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais recidyvistui už tyčinį nusikaltimą galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Nusprendęs neskirti laisvės atėmimo bausmės, teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. S. anksčiau buvo du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytą tyčinį nusikaltimą padarė atlikęs bausmę, tačiau neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui, todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas (pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų). Taigi pagal BK 56 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą teismas R. S., kaip recidyvistui, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. galėjo skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip BK bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos nebūtų pažeistos, priešingai, teismas būtų laikęsis įprastinės bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą tvarkos. Tačiau teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, parinko jam švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšį – areštą. Todėl dar labiau švelninti bausmės rūšį nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad, bylos duomenimis, R. S. Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-02-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 286 str. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-08-07 nutartimi ji buvo pakeista į arešto bausmę, nes R. S. nevykdė jam paskirto įpareigojimo. Be to, nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius, vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (už vairavimą esant neblaiviam, taip pat neturint teisės vairuoti ir pan.). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, ir paneigia bausmės švelninimo galimybę. Apelianto šeimyninė padėtis jau buvo įvertinta jam skiriant arešto bausmę, tai taip pat nėra bausmės švelninimo pagrindas. Tai, kad nuteistasis dėl paskirtos bausmės patirs tam tikrų nepatogumų, yra visiškai suderinama su BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant pavojingas ir draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Simbolinės, kaltininko pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Pažymėtina, kad šeimos ir vaiko interesai nesulaikė R. S. nuo nusikaltimo padarymo, jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė