Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-673/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
1-13-673/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00416-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-673/2010Proceso Nr. 1-66-1-00416-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.10.1., 1.1.9.5., 1.2.4.8.3., 1.2.26.2.1., 2.1.10.1., 2.1.16.1.6.,2.1.16.1.8., 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 27 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai L. K.,kaltinamajai A. T.,jos gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui asmeniui), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. balandžio 30 d. apie 16 val., tikslus laikas nenustatytas, A. T., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kėdainių mieste, mažamečių vaikų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, priėjusi prie žaidžiančio mažamečio K. R. Kavaliausko, gim. 2001 05 09, jį pastūmė, o pastarajam nugriuvus ant žemės, iš kelnių kišenės išsitraukusi aštrų daiktą, panašų į skutimosi peiliuką, juo tris kartus įpjovė mažamečiui K. R. K. į kairę ranką, du kartus įpjovė į dešinę ranką, vieną kartą įpjovė į kaklo kairę pusę, vieną kartą įpjovė į veido dešinę pusę, tuo padarydama K. R. K. paviršutines drėkstines žaizdas dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje pusėje, kairės plaštakos nugarėlėje ir dešinio riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. T. kalta neprisipažino. Parodė, kad 2009-04-30 apie 13.30 val., ji su savo vaiku V. grįžo iš mokyklos. Mokykloje buvo pas socialinę pedagogę, nes jos sūnus V. jai pasakė, kad K. su draugais pradegino jam ranką, reikalavo pinigų. Namuose persirengė morkinės spalvos rūbais. Apie 14 val. pas ją atėjo jos draugė G. M., su kuria jos buvo namuose. Niekur ji daugiau nebuvo išėjusi, K. tėvų namuose nebuvo, K. nepjaustė. Su K. motina nebuvo pažįstama, su ja jokių konfliktų neturėjo, su pačiu K. santykiai buvo geri iki įvykio ir po įvykio. Kodėl jie ją apšneka, paaiškinti negali. 2009-04-30 apie 15 val., namo grįžo jos vyras. Tuo metu buvo atėjusi, kaip dabar žino, K. motina L. K.. Ji klausė K., ar ji yra ta pati ir K. pasakė, kad ne, nes tai yra V. mama. Tą pačią dieną pas juos buvo atėjusi ir A. M.. Nurodė, kad dalyvavo nepilnamečių apklausose teisme. Civilinį ieškinį atlygins, jei sutiks vyras, nes ji pati nedirba. Dėl savo vaiko V, skriaudimo į policiją nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji A. T. kalta neprisipažino, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo K. R. K. įstatyminė atstovė L. K. parodė, kad 2009 m. balandžio 30 d. apie 16.15 val., pas ją į namus atėjo tuo metu jai nepažįstama moteris su vaiku, kurią ji dabar žino kaip kaltinamąją A. T., kuri buvo neblaivi, nes svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ir pareiškė, kad sūnus K. K. nudegino jos sūnui ranką. A. T. į butą įėjo nepasibeldusi. Elgėsi keistai, prie veidrodžio atsistojusi tvarkėsi plaukus. Ji buvo apsirengusi baltos spalvos rūbais, baltos spalvos švarku iki kelių, užsidėjusi didelius karolius ir kryžių. Pasiūlius A. T. išsiblaivyti ir tada ateiti aiškintis, pastaroji išėjo. Per langą matė, kad A. T. nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Jai pasidarė neramu, ji išėjo į lauką, nes tuo metu lauke kažkur žaidė jos sūnus K. R. ir E. Išėjus, pas ją atbėgo sūnus E. su draugu G., kurie jai pasakė, kad tetutė puola K. už (duomenys neskelbtini) namo, parodė, kad ta moteris jau bėga per vaikų darželio teritoriją. Ji matė kaltinamąją, kuri bėgo su savo vaiku ir A. Tuo metu išgirdo K. verksmą, priėjusi prie vaiko pamatė, kad jo rankos ir kaklas yra kruvini. K. jai pasakė, kad ta tetutė jį pjaustė mėlynu peiliuku, skirtu barzdai skusti. K. klausė, ar jis žino, kur gyvena ta moteris, jis pasakė, kad žino, nes ji yra jo klasioko V. mama. Ji tuoj pat pas ją nuėjo. Pradžioje vartai buvo uždaryti, bet paskui kieme rado vyrą, kuris pakvietė kaltinamąją, bet A. T. viską neigė. Ji sūnaus klausė, ar tai ta moteris, bet sūnus buvo sutrikęs ir pasakė, kad ne ta. Ji ir pati buvo pradžioje sutrikusi, kadangi tuo metu A. T. jau vilkėjo kitus - oranžinius rūbus, buvo išsileidusi plaukus, bet paskui pamatė tuos pačius karolius ir kryžių, kuriuos užsikabinusi A. T. buvo atėjusi pas ją į namus. Jai su K. nueinant, A. T. pasilenkusi K. pasakė, kad jį supjaustė pati motina. Atvykus policijai K. patvirtino, kad jį supjaustė kaltinamoji. Nurodė, kad dėl įvykio sūnus buvo labai išsigandęs, jam skaudėjo, kokias 4-5 dienas bijojo išeiti į kiemą, bijojo, kad teta jį vėl gali užpulti, blogai miegojo naktį. Rankos gijo kokias dvi savaites, šiuo metu sūnui ant rankos yra likęs randelis. Ant kaklo ir veido randų neliko. Mano, kad sūnui yra likusi vidinė baimė, jis tapo uždaras. Prašo tenkinti prokuroro pareikštą ieškinį.

Nukentėjusysis R. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l.22), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant kaltinamajai A. T., parodė, kad laiko jis tiksliai nepamena, tačiau tai buvo pavasaris, grįžęs iš mokyklos ir pažiūrėjęs filmuką „Simpsonai“, po ko, išėjo į lauką, kur su broliuku už (duomenys neskelbtini) namo skynė pienes. Beskindamas jis pamatė link jo ateinančią klasioko V. mamą, kuri prie jo priėjusi pastūmė rankomis į krūtinę, jam pargriuvus ant žemės, jo rankas iškėlė virš galvos ir iš kišenės išsitraukusi mėlynos spalvos peiliuką, kuris skirtas barzdai skusti, šiuo peiliuku jam įpjovė tris kartus į kairę ranką, du kartus į dešinę ranką, vieną kartą į kaklą kairėje pusėje ir vieną kartą į veidą dešinėje pusėje. Jis nesipriešino, nes bijojo, verkė. Pjaustydama ji liepė pasakyti tiesą mokyklos mokytojai, kad jis nudegino jos sūnui V. ranką. Pjaustydama jam rankas V. mama buvo pritūpusi ir kažkuo laikė jo kojas. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, jis su broliu prie V. mamos namų rado tokio peiliuko, kuriuo jis buvo pjaustomas, nulaužtą kotelį. Apklausiamas nurodė, kad V. mama dalyvauja jo apklausoje.

Liudytojas E. K., gim. 2000 03 05, parodė, kad neprisimena kurią dieną, jis su broliu K. žaidė prie (duomenys neskelbtini) namo, skynė pienes. Beskindamas jis pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) namo link jų ateina kaltinamoji, kuri priėjo prie jo brolio K. ir atsuko jį į save. Tai pamatęs jis bėgo pasakyti mamai. Kai pranešė mamai, kaltinamoji su sūnumi V. nuo jo brolio K. jau nubėginėjo per darželio teritoriją. Ją jis parodė savo mamai. K. jam papasakojo, kad ta moteriškė skutimosi peiliuku jam pjaustė rankas, kaklą, matė ant brolio veido ir rankų sužalojimus, kraują. Žinojo, kur gyvena kaltinamoji. Vėliau, netoli tos moters namų, kurie yra netoli vaikų darželio, prie tvoros, rado mėlyną skutimosi peiliuko kotą, kurį paėmė policija.

Iš parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų protokolo (b.l.60- 62) matyti, kad liudytojas E. K. atpažino A. T., kaip moterį, atbėgusią prie jo brolio K. K., kuri jį apsuko ir, kaip papasakojo K., supjaustė jo rankas ir kaklą.

Liudytoja A. S., (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2009-04-30 apie 16-17 val., ji buvo prie savo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) laiptinės, kai prie jos priėjo jai nepažįstama moteris, kurią ji dabar žino kaip kaltinamąją, kuri buvo apsirengusi baltais rūbais, buvo su karoliais, susisegusi plaukus. Kaltinamoji klausė, kur gyvena K.. Jai parodžius, ji dar paprašė palydėti ir ji palydėjo ją iki K. buto durų. Matė, kaip kaltinamoji į butą įėjo nepasibeldusi. Ji buvo kartu su maždaug 8 metų vaiku. Susidomėjusi ji laukė laiptinėje. Moteris išėjo po 5-10 min. Ji jos paklausė, kas atsitiko. Kaltinamoji pasakė, kad K. nudegino jos vaikui ranką ir ji jam dar ne taip padarys. Nuo kaltinamosios sklido alkoholio kvapas. Po kiek laiko ji pamatė balkone K., priėjo pasiklausti kas čia buvo. K. jai parodė K., kuriam buvo įpjautas veidas, kaklas, rankos. Kiemo vaikai kalbėjo, kad moteris, kaip suprato kaltinamoji, užpuolė ir skutimosi peiliuku supjaustė K. už (duomenys neskelbtini) namo. K. nieko nepasakojo, buvo labai išsigandęs, pasimetęs.

Iš parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų (b.l.65-67) matyti, kad A. S. atpažino A. T., kaip moterį, kuri 2009-04-30 jos klausė, kur gyvena K., kuriai ji parodė K.buto duris ir ji nuėjo į butą.

Liudytojas L. M., gim. 1998 09 27, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant kaltinamajai A. T. (b.l.71), parodė, kad 2009-04-30, tą dieną buvo jo močiutės gimimo diena, po pietų, valandos neprisimena, pro virtuvės langą pamatė kieme žaidžiančius K. ir E.. K. skynė pienes. Taip pat jis matė link vaikų ateinančią moterį vardu A., kuri yra jo sesers A. klasioko V. mama, kuri dalyvauja jo apklausoje. Ji vilkėjo baltomis kelnėmis. E., pamatęs, kad ateina A., nubėgo į kiemą. A. pasilenkė prie K., rankoje laikė mėlynos spalvos peiliuką, kaip suprato - barzdai skusti. Peiliuką ji išsiėmė iš kelnių kišenės. Matė, kad K. atsisėdo ant žemės. A. užėjo K. už nugaros ir tuo peiliuku įpjovė kažkur ties dešine ausim. Po to, A. nuėjo, K. taip nuėjo namo. Matė, kad nueidama A. nulaužė peiliuko galvutę. Vėliau matė, kad pas K. dar įpjautos rankos.

Liudytoja A. M., gim. 2001 05 15, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, dalyvaujant kaltinamajai A. T. (b.l.74), paaiškino, kad 2009-04-30 apie 15.35 val., kai baigėsi filmukas „Simpsonai“, ji išėjo į lauką ir lauke pamatė ateinančius V. su mama A.. A. buvo apsirengusi baltos spalvos švarku, mėlynomis kelnėmis ir buvo su dideliais mėlynais karoliais, jos plaukai buvo susegti. Priėjusi prie jos V. mama paklausė, kur yra K.. Ji pasakė, kad K. yra už namo, nes, būdama namuose, jį ten buvo mačiusi. Ji nuėjo už namo, o jai liepė neiti. V. liko stovėti kartu. Už namo žaidė E. ir dar vienas berniukas. V. mama jiems pasakė, kad jie eitų iš ten ir jie nubėgo pas K. mamą. V. mama jai liepė nežiūrėti, bet ji žiūrėjo. Matė, kaip V. mama rankoje laikė kažkokį daiktą. Kai V.mama priėjo prie K., jis tupėjo. Ji pasilenkė ir kažką rankomis darė K.. Ką ji darė, nematė, nes V. mama buvo nusisukusi į ją nugara. Ji išgirdo, kad K. pradėjo cypti, verkti ir suprato, kad A. K. nuskriaudė. Po to, A. jai liepė eiti kartu su ja ir ji ėjo. Eidama A, buvo sustojusi prie darželio tvoros, galvoja, kad tada galėjo išmesti peiliuką, nors to nematė. Kai grįžo į namus, V, mama persirengė, apsivilko morkinės spalvos sijoną ir palaidinę, namuose jos plaukai buvo palaidi. Namuose V. mama gėrė, kaip suprato, degtinę. Tą pačią dieną kalbėjosi su K. mama, jai papasakojo, kas atsitiko. Pats K. jai pasakojo, kad V. mama jį supjaustė, rodė vietas, kur jam įpjovė, sakė, kad jį pjaustė su peiliuku barzdai skusti, spalvos neminėjo.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2009-04-30 apie 12.30 val., mokykloje apsilankė 1 klasės mokinio V. T. mama. Tvirtina, kad A. T. vilkėjo šviesiais rūbais, buvo užsidėjusi daug ilgų karolių. Ji pareiškė, kad E. K. ir kiti vaikai išdegino jos sūnui ranką ir reikalavo pinigų. Buvo nusiteikusi, kad tą vaiką reikia nubausti. V. T. ir jo mamai buvo parodytos mokinių nuotraukos, kad jie pasakytų, kurie vaikai netinkamai elgiasi, tačiau nei pats V., nei jo mama tokio vaiko neparodė. A. T. pradžioje elgėsi agresyviai, jos elgesys buvo keistas, nes vienu metu nuotaika staiga pasikeitė ir ji nusiramino. Iš jos V. su mama išėjo apie 13.30 val. Po kelių dienų nuvykusi pas M. sužinojo, kad A. T. užpuolė vaiką, ant jo sėdėjo ir kažką darė, o vaikas šaukė, sakė, kad nukentėjęs yra K.. Nuėjo į klasę išsiaiškinti. K. jai parodė kaklą, rankas, ant kurių matėsi įbrėžimai, sakė, kad jį užpuolė T. su V., kad T. jį pjaustė, lyg minėjo, kad su „britva“. Kl buvo išsigandęs. Pasitarus su mama vaikui buvo skirtas pokalbis su psichologu.

Liudytojas D. T. parodė, kad A. T. yra jo žmona, o V. yra jų sūnus. 2009-04-30, galimai apie 16 val., nors tikslaus laiko nežino, grįžęs į namus prie vartų pamatė iš matymo pažįstamą berniuką su mama. Tai buvo jo sūnaus klasiokas K.. Ta moteris jo paklausė, kur gyvena aukšta blondinė ir jis juokaudamas atsakė, kad gal tai jo žmona. Moteris pasakė, kad ta aukšta blondinė supjaustė jos sūnui veidą, rankas, pradėjo rodyti ant vaiko sužalojimus. Ant vaiko jis matė kažkokius įdrėskimus tarsi padarytus katės. Jis pakvietė savo žmoną, kuri kalbėjo su jais, ką kalbėjo – neprisimena. K. motina vaiko klausė, ar tai ji, o vaikas pasakė, kad ne, nes tai V. mama. K. ir jo motinai nueinant, jo žmona su jais nebesikalbėjo. Tą dieną jis namuose G. M. nematė, bet girdėjo, kad jo žmona su kažkuo kalbėjosi, nežiūrėjo su kuo, nes nuėjo ilsėtis.

Liudytoja G. M. (b.l.82) parodė, kad 2009-04-30, apie 14 valandą ji su savo sūnumi atėjo pas A. T. į namus ir buvo pas ją iki 18 val. Ji nematė, kad A. T. gertų alkoholį, jos gėrė kavą. A. buvo apsirengusi morkinės spalvos megztiniu ir morkiniu sijonu. Jai bebūnant pas A., apie 16 valandą grįžo A. vyras ir ji išėjo į lauką. Būdama pas juos namuose, ji matė, kaip prie vartų stovi jos sūnaus klasiokas K. su savo mama. Apie ką buvo kalbama ji nesuprato, tačiau priėjusi prie durų girdėjo K. ištartus žodžius, kad tai ne ta tetutė, tai V. mama. Kuomet ji buvo pas A. T., ši niekur nebuvo išėjusi. Tik matė, kad vienu metu buvo atėjusi mergaitė vardu A.. A. T. ir jos sūnūs mokosi vienoje klasėje, jos draugauja, sūnus kartais lieka miegoti pas A.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.4-7) nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini). Pievoje prie namo rastas išguldytas apie 1 metro skersmens žolės plotas, šalia išguldytos žolės guli krūvelė išrautų pienių.

Iš gimimo liudijimų kopijų (b.l.24,42) matyti, kad K. R. K. yra gimęs 2001 05 09, tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 7 metai, o E. K. gimęs 2000 03 05.

Iš asmens apžiūros protokolo (b.l.25-30) matyti, kad 2009-04-30 21.30 val., buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas mažametis R. K. K.. Nurodyta, kad yra įbrėžimas ant dešinio žando ir ant ausies, ant kaklo, ant dešinės rankos dilbio, ant kairės rankos riešo ir delno. Įbrėžimai su sukrešėjusiu krauju.

Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje (b.l.32-33) Nr. G98/09 (12) nurodyta, kad K. R. K. padaryti šie sužalojimai: paviršutinės drėkstinės žaizdos dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje pusėje, kairės plaštakos nugarėlėje ir dešinio riešo srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku - aštriu daiktu, o tai galėjo būti ir skutimosi peiliukas. R.K. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų metu buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.36-38) matyti, kad nukentėjusysis mažametis R. K. K. parodė vietą, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis su broliu skynė pienes ir kurioje jo klasioko V. mama jį pastūmė, o kai jis nukrito, išsitraukusi iš kišenės peiliuką barzdai skusti, jam supjaustė rankas ir kaklą, parodė kryptį į darželis (duomenys neskelbtini), kur V. mama nubėgo.

Iš liudytojo nubraižytos schemos (b.l.41), parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.43-47) matyti, kad liudytojas E. K. parodė, iš kur atbėgo moteris, vietą, kurioje vietoje ji paėmė už pečių ir apsuko jo brolį K., parodė, pro kur jis bėgo pas mamą, vietą – darželį (duomenys neskelbtini), pro kurį ėjo brolį apsukusi teta, vietą, kurioje jis rado skutimosi peiliuko kotelį ir tetos, užpuolusios jo brolį, namą. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas rastas skutimosi peiliuko kotelis.

Daiktų apžiūros protokole (b.l.48-50) apžiūrėtas E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu rastas skutimosi peiliuko kotelis. Nurodyta, kad vienkartinio skutimosi peiliuko kotelis yra mėlynos spalvos, be galvutės, kotelio viršutinės dalies kraštas nelygus, ant abiejų kotelio pusių yra po 10 brūkšnelių, o kotelio viršuje yra dvi eilės po devynis kvadratėlius, vidinėje peiliuko pusėje yra skaičius 15.

Iš kratos protokolo (b.l.52-53) matyti, kad 2009-05-13 atliktos kratos pas A. T. metu buvo rasti 5 mėlynos spalvos ir 3 tamsiais mėlynos spalvos vienkartiniai skutimosi peiliukai, kurie apžiūrėti daiktų apžiūros protokole (b.l.55-57), nurodyta, kad ant mėlynos spalvos vienkartinių skutimosi peiliukų kotelių šonų yra po 10 brūkšnelių, o kotelio viršuje dalyje yra dvi eilės po devynis kvadratėlius, vidinėse peiliukų pusėse yra skaičiai: 9, 13, 1, 6, peiliukų galvutėse yra po du skutiklius. Ant tamsiai mėlynos spalvos skutimosi peiliukų yra po 27 brūkšnelius.

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto 87 TKP-99 (b.l.127), matyti, kad A. T. psichiškai sveika, nusikalstamos veikos darymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios L. K., liudytojų E. K., A. S. ir L. P. parodymais, pagarsintais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais mažamečių nukentėjusiojo R. K. K., liudytojų L. M. ir A. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų, asmens apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos, daiktų apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad A. T., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, stebint mažamečiams asmenims, priėjusi prie žaidžiančio mažamečio K. R. K., gim. 2001 05 09, jį pastūmė, o pastarajam nugriuvus ant žemės, iš kelnių kišenės išsitraukusi aštrų daiktą, panašų į skutimosi peiliuką, juo tris kartus įpjovė mažamečiui K. R. K. į kairę ranką, du kartus įpjovė į dešinę ranką, vieną kartą įpjovė į kaklo kairę pusę, vieną kartą įpjovė į veido dešinę pusę, tuo padarydama K. R. K. paviršutines drėkstines žaizdas dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje pusėje, kairės plaštakos nugarėlėje ir dešinio riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Vienodais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad A. T. aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2009-04-30 apie 16 val. - buvo nusikaltimo vietoje, ką kaltinamoji kategoriškai neigė. Kaltinamoji teismui nurodė, kad nukentėjusiosios L. K. nepažinojo, kur ji gyvena nežino, pas ją namuose niekada nebuvo, su ja jokių konfliktinių santykių neturėjusi, su byloje apklaustais nukentėjusiuoju ir liudytojais santykiai normalūs, net draugiški (kaip su A. M.), liudytojos A. S. niekada nėra mačiusi, tai yra teismas daro išvadą, kad motyvų apkalbėti kaltinamosios nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. K., liudytojų E. K., A. S., L. P., pagarsintais ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų mažamečių R. K. K., Luko ir A. M. vienodais, nuosekliais ir logiškais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Paminėti liudytojai iš esmės vienodai nurodė, kuo aplinkybėse nurodytu įvykio laiku vilkėjo kaltinamoji, tai yra, kad ji vilkėjo šviesiais rūbais, buvo susisegusi plaukus, dėvėjo papuošalus. Liudytoja A. M. nurodė, kad po įvykio grįžusi namo kaltinamoji persirengė oranžinės spalvos rūbais, išsileido surištus plaukus. Liudytoja A. S., teismui patvirtino, ką neigė A. T., kad būtent aplinkybėse nurodytu laiku kaltinamoji, kuri sėdi teismo salėje, buvo atėjusi pas nukentėjusiuosius į namus, ji ją palydėjo iki K. buto, kaltinamoji į K. butą įėjo net nepasibeldusi, vilkėjo šviesiais rūbais, buvo užsidėjusi karolius, o išėjusi pasakojo, kad K. vaikas nudegino jos vaikui ranką ir ji jam dar ne taip padarys. Liudytoja A. T. atpažino procesinio veiksmo - parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų, metu. Nukentėjusioji L. K. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku, pas ją į namus nepasibeldusi uždėjo nepažįstama moteris, kuri vilkėjo šviesiais rūbais, buvo užsidėjusi didelius karolius ir kryžių, kurią ji dabar žino, kaip A. T., kuri reiškė pretenzijas dėl to, kad jos vaikas sužalojo pastarosios vaiką. Tai, kad išėjusi iš nukentėjusiosios L. K., A. T. ieškojo ir susirado asmenį, kurį ji kaltino sužalojus jos vaiką, tai yra R. K. K., ir prieš kurį panaudojo fizinį smurtą, patvirtino nukentėjęs R. K. K., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant A. T., įvykį matę liudytojai L. M. ir A. M., liudytojas E. K., kuris A. T. atpažino procesinio veiksmo - parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų, metu. Nukentėjęs ir liudytojai nurodė, kad kaltinamąją pažino, nes ji yra bendramokslio V. mama. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamoji jį pastūmė, o jam nugriuvus, išsitraukusi skutimosi peiliuką pjaustė jam veidą, kaklą, rankas. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti vietos ypatumai, tai yra išgulėta žolė, rastos išrautos pienės, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų E. K. ir L. M. parodymus, kad prieš įvykį nukentėjęs skynė pienes, kad R. K. K. buvo pastumtas ir nugriuvęs gulėjo ant žemės. Liudytojas L. M. patvirtino, jog matė, kaip kaltinamoji pasilenkė prie K., rankoje ji laikė mėlynos spalvos peiliuką, kaip suprato - barzdai skusti, kurį išsiėmė iš kelnių kišenės, matė, kaip K. atsisėdo ant žemės, Aida užėjo K. už nugaros ir tuo peiliuku įpjovė jam kažkur ties dešine ausim, o nueidama Aida nulaužė peiliuko galvutę, vėliau matė, kad pas K. dar įpjautos rankos. Liudytoja A. M., su kuria kaltinamosios santykiai buvo labai geri, nurodė, jog lauke sutikta V. mama A. ieškojo K., o pasakius, kad K. yra už namo, A. nuėjo už namo, o jai liepė neiti ir nežiūrėti, bet ji žiūrėjo ir matė, kaip V. mama rankoje laikė kažkokį daiktą ir pasilenkusi rankomis kažką darė K., o kai išgirdo, kad Kl. pradėjo cypti, verkti, ji suprato, kad A. K. nuskriaudė, nurodė, kad vėliau pats K. jai pasakojo, jog V. mama jį supjaustė, rodė vietas, kur jam įpjovė, sakė, kad jį pjaustė su peiliuku barzdai skusti. E. K. patvirtino, kad jis buvo su broliu K., kai nuo (duomenys neskelbtini) namo atėjo moteris, kuri atsuko K. į save, jis bėgo pasakyti mamai, matė tą pačią moterį, kuri nuo jo brolio K. nubėginėjo per darželio teritoriją, o brolis K. jam pasakojo, kad ta moteris skutimosi peiliuku jam pjaustė rankas, kaklą, matė ant brolio veido ir rankų sužalojimus, kraują, vėliau, netoli tos moters namų, prie tvoros, rado skutimosi peiliuko kotą. Nukentėjusiojo L. K. nurodė, kad iš kart po įvykio sūnus K. jai pasakė, kad žino, kur gyvena jį supjausčiusi teta, kad ji yra jo klasioko V. mama. Asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos instituto specialisto išvada patvirtina, kad K. R. K. aplinkybėse nurodytu laiku - aštriu daiktu, o tai galėjo būti ir skutimosi peiliukas, buvo padarytos drėkstinės žaizdos dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje pusėje, kairės plaštakos nugarėlėje ir dešinio riešo srityje, tai yra nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytose vietose, dėl ko mažamečiui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į 7 metų amžiaus nukentėjusiojo patirtą išgyvenimą dėl kaltinamosios jo atžvilgiu pavartoto brutualaus smurto, pateisinama, kad iškart po įvykio, prie kaltinamosios namų motinos atvestas ir prašomas atpažinti skriaudikę, išsigandęs nukentėjęs vaikas galėjo bijoti pasakyti, kad jį nuskriaudė kaltinamoji, be to, kaltinamoji buvo persirengus kitais rūbais, išsileidusi plaukus. Tačiau nukentėjęs mažametis savo parodymus, kad nusikaltimą prieš jį padarė kaltinamoji, patvirtino pasakodamas teisiamojo posėdžio metu apklaustiems liudytojams, patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, ir, dalyvaujant kaltinamajai - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis R. K. K., liudytojas L. M. nurodė, kad K. A. T. pjovė su mėlynos spalvos peiliuku barzdai skusti, o nueidama nuo K., A. T. nulaužė skustuvo galvutę, A. M. nurodė, kad eidama namo A. T. buvo sustojusi netoli darželio ir kažką numetė, kaip mano, galėjo išmesti peiliuką, liudytojas E. K. ir apklaustas K. K. nurodė, kad netoli kaltinamosios namų, kurie yra netoli vaikų darželio, prie tvoros, rado mėlyną skutimosi peiliuko kotą, kurį paėmė policija. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. R. K. sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu daiktu, o tai galėjo būti ir skutimosi peiliukas. Apžiūrėjus parodymų patikrinimo vietoje metu išimtą skutimosi peiliuko kotelį nurodyta, kad vienkartinio skutimosi peiliuko kotelis yra mėlynos spalvos, be galvutės, kotelio viršutinės dalies kraštas nelygus, ant abiejų kotelio pusių yra po 10 brūkšnelių, o kotelio viršuje yra dvi eilės po devynis kvadratėlius. Kaip matyti, kratos pas A. T. metu buvo rasti 5 mėlynos spalvos vienkartiniai skutimosi peiliukai, ant kurių kotelių šonų yra po 10 brūkšnelių, o kotelio viršuje dalyje yra dvi eilės po devynis kvadratėlius, tai yra analogiški nukentėjusiojo ir liudytojo rastam skutimosi peiliuko koteliui.

Akivaizdu, kad nusikaltimus A. T. padarė veikdama tiesiogine tyčia, ji suprato, kad savo smurtinius veiksmus atlieka prie daugiabučio namo, dienos metu, tai yra viešoje vietoje, stebint mažamečiams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to, vedina niekuo nepateisinamo keršto, norėjo. Įvykį matę vaikai buvo išgąsdinti, šokiruoti, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. A. T., gyvendama civilizuotoje visuomenėje, būdama teista už analogišką smurtinę veiką, puikiai žinodama elgesio taisykles, nesikreipė dėl, neva, buvusio savo sūnaus skriaudimo į teisėsaugos institucijas, tačiau pačiu grubiausiu būdu, puikiai suvokdama, kad nukentėjęs yra mažametis, tai yra savęs negalintis apginti asmuo, su, teismo manymu, padidinto pavojaus įrankiu – galimai skutimosi peiliuku, sužalojo vaiko veidą, kaklą, rankas, kaip nurodė nukentėjusioji L. K., dėl sužalojimų ant sūnaus rankos yra likęs randas. Liudytoja socialinė pedagogė L. P. nurodė, kad aiškinantis dėl kaltinamosios sūnaus V. skriaudimo, nebuvo nustatyta nukentėjusiojo R. K. K. kaltė. Tarp A. T. smurtinių veiksmų mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu – pjaustymo aštriu daiktu, panašiu į skutimosi peiliuką ir atsiradusių pasekmių – paviršutinės drėkstinės žaizdos dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje pusėje, kairės plaštakos nugarėlėje ir dešinio riešo srityje, dėl kurių mažamečiui R. K. K., gim. 2001 05 09, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. T. padaryti nusikaltimai yra baigti, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. - kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui.

Teismas, kaltinamosios neprisipažinimą padarius nusikaltimą, jos alibi tvirtinančios kaltinamosios draugės G. M., kuri nurodė kad kaltinamoji nuo 14 iki 18 val. iš savo namų niekur nebuvo išėjusi, per visą laiką vilkėjo oranžinės spalvos rūbais, vertina kaip melagingus. Kaltinamosios sutuoktinis liudytojas D. T., nors teismui ir nurodė, kad namuose turėjo būti apie 16 val., tačiau paaiškino, kad negali pasakyti tikslaus laiko, kuomet jis aplinkybėse nurodytu laiku grįžo namo.

Teismas daro kategorišką išvadą, kad A. T., savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdžiusiais mažamečio vaiko sveikatą ir sukėlusiais jam fizinį skausmą, bei įžūliu elgesiu viešoje vietoje, kuriuo A. T. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui asmeniui),

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepakanka.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad ji padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta kerštaujant, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, nes atsirado straipsnių dispozicijoje numatytos pasekmės – buvo sužalotas mažametis vaikas, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes įvykį matė pašaliniai asmenys – mažamečiai vaikai, kurie dėl įvykio buvo išgąsdinti, priversti pasijusti nesaugiai, į nusikalstamos veikos metu naudoto fizinio smurto pobūdį – veika savęs apginti nesugebančio mažamečio atžvilgiu padaryta panaudojus įrankį - aštrų daiktą, panašų į skutimosi peiliuką, todėl akivaizdu, kad tokio įrankio vartojimas nusikalstamai veikai suteikia padidinto pavojaus turinį, į kaltininkės asmenybę – neteista, tačiau 2006-12-08 teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal analogišką BK 284 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir kaip matyti iš nuosprendžio, kaltinamoji nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, tai yra kaltinamoji linkusi smurtauti, kaip į charakterizuojančią medžiagą atsižvelgiama į tai, kad A. T. 5 kartus buvo bausta administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamos veikos padarymo metu viena nuobauda galiojo, nedirbo, tik nuo 2009-10-27 registruota darbo biržoje, turi mažametį vaiką, sveikta, gali suprasti ir valdyti savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslas kaltinamajai gali būti pasiektas tik skiriant laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji laikoma neteista, atsižvelgiant į kaltinamosios auginamą mažametį vaiką, nors ir nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bet vadovaujantis teisingumo principu (BK 54 str. 3 d.), kaltinamajai skiriant laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, paskirtas bausmes, esant nusikaltimų idealiajai sutapčiai, subendrinant remiantis BK 63 str. 1 d. 3 d. 5 d. 1 p. – apėmimo būdu ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus ir privalomas baudžiamojo poveikio priemones (LR BK 75 str. 2 d., 67 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamoji sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b.l.102), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinį ieškinį (b.l.1501-151) dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo mažamečio nukentėjusiojo R. K. K. naudai. Nukentėjusioji - įstatyminė atstovė L. K. prašo ieškinį patenkinti. Kaltinamoji nei paties civilinio ieškinio, nei jo dydžio neginčijo, nurodė, kad atlygins civilinį ieškinį, jei sutiks jos sutuoktinis, nes ji pati nedirba. Prokuroras, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė nurodė, kad mažametis nukentėjęs dėl patirto smurto patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus: išgąstį, žaizdos buvo kruvinos, baimę, prisiminimus apie įvykusią nusikalstamą veiką, bijojo išeiti į kiemą, bijojo eiti į mokyklą, blogai miegojo, tapo uždaras, su juo dėl įvykio bendravo psichologas, dėl kaltinamosios pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sužalota kiekvienam žmogui estetiniu požiūriu svarbi kūno vieta – veidas, gyvybiškai svarbi vieta – kaklas, vaikas jautė fizinį skausmą, žaizdos gijo apie porą savaičių, šiuo metu, kaip nurodė nukentėjusioji, ant vaiko rankos dėl sužalojimo yra likęs randas.

Ieškinys tenkintinas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios tyčinės nusikalstamos veikos, tuo metu 7 metų amžiaus nukentėjusiajam R. K. K. buvo padaryta emocinė, psichinė, fizinė žala, todėl prokuroro ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika prieš mažametį vaiką, jos metu buvo nežymiai sutrikdyta mažamečio nukentėjusiojo sveikata, ant rankos liko randas, užpultas vaikas patyrė išgąstį, negatyvias emocijas, tapo uždaras, nusikaltimas jam sukėlė pakankamai didelę baimę, atsižvelgia į kaltinamosios poziciją neigiant sužalojus vaiką, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad ji nesigaili padariusi nusikalstamą veiką, į kaltinamosios motyvus ir pasirinktą nusikaltimo padarymo įrankį, į jos turtinę padėtį (tik nuo 2009-10-27 registruota darbo biržoje, šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas, sutuoktinis dirba, turi nekilnojamo turto), į tai, kad nukentėję nereiškė ieškinio turtinei žalai atlyginti, ir mano, kad prokuroro prašoma priteisti ieškinio suma reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajam R. K. K. iš kaltinamosios priteisia 3000 Lt neturtinės žalos.

Daiktiniai įrodymai. Parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas skutimosi peiliuko kotelis, bei kratos metu iš kaltinamosios išimti skutimosi peiliukai saugomi Kėdainių raj. PK saugojimo patalpose (2009-10-09 kvitas B Nr. 000470, žurnalo įrašo Nr. 1876). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., skutimosi peiliuko kotelis, kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis, ir, kaltinamajai atsisakant pasiimti - 8 skutimosi peiliukai, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš A. T. priteistini 10,50 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas

n u s prendė:

A. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui asmeniui) ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 67 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, įpareigojant A. T. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų R. K. K. ir L. K., pradėti dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotai darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. T. iki 2010 m. rugsėjo 01 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL arba BSI (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. T. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo R. K. K. naudai.

Priteisti iš A. T. 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) teismo išlaidų valstybės naudai.

Iš A. T. išimtus 8 vienkartinius skutimosi peiliukus ir rastą vienkartinio skutimosi peiliuko kotelį, saugomus Kėdainių rajono PK saugojimo patalpose (2009-10-09 kvitas B Nr. 000470, žurnalo įrašo Nr. 1876), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė