Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-180-946/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
1-180-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41913-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-180-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41913-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.; 2.12.2.8 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant prokurorei A. V.,kaltinamajai R. G., jos gynėjai advokatei L. L.,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonavoje, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalies padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2017 m. rugpjūčio 16 dieną, apie 12.30 val., namuose, esančiuose Senosios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, virtuvėje kilusio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo motinos J. S. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jai tris smūgius į dešinę veido pusę ir taip nukentėjusiajai, savo motinai, J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad su savo mama įvykio dieną susiginčijo, įvyko konfliktas, kurio metu mama ją norėjo apipilti su arbatinuku. Todėl ji jai sudavė ranka per veidą. Sudavė vieną ar du kartus su delnu. Sudavė ties ausimi mamai, į kurią veido pusę, neatsimena. Mamai turbūt skaudėjo, nes ji pradėjo verkti. Po to mama dar norėjo prieš ją kėdę pakelti, bet ji atėmė iš jos kėdę, o kartu buvusi mamos sesuo iškvietė policiją. Po įvykio mamos atsiprašė, su mama susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios J. S. parodymais apie tai, kad 2017-08-16 dieną jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., jos dukra R. G. sudavė jai ranka tris smūgius į galvą (b.l.2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. prašė atleisti jos dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jos susitaikė.

Liudytoja O. B. parodė, kad 2017-08-16 dieną apie 12 val. 30 min. jai lankantis pas seserį J. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., sesers dukra R. G. trenkė J kumščiu 3 kartus į galvą ir J pradėjo verkti. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išvietė policiją (b.l. 20).

Iš tarnybinio pranešimo "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" matyti, kad smurtą J. S. atžvilgiu vartojo jos dukra R. G. (b.l. 14-15).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Pati kaltinamoji parodė, kad ji nukentėjusiajai sudavė ne kumščiu, bet delnu, ir ne tris, o du kartus, kaip nurodyta kaltinime. Vertinant šiuos skirtumus kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymuose teismas pažymi, kad jie nėra esminiai, nes neturi jokios reikšmės sprendžiant tiek dėl veikos kvalifikacijos, tiek ir dėl kaltinamosios kaltės. Iš esmės tai, nepriklausomai nuo to, du ar tris kartus sudavė kaltinamoji nukentėjusiajai, su delnu ar su kumščiu tai padarė, esminis dalykas yra jėga ir fizinis poveikis nukentėjusiajai. Šia prasme tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji sudavė į galvą (veidą). Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl suduotų smūgių skaičiaus bei pobūdžio. Įvertinus tai, nėra jokių abejonių, kad tokiais kaltinamosios veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra atsirado BK 140 str. numatyti padariniai.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia sudavė nukentėjusiajai į veidą rankos kumščiu tris kartus ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamosios motina, o tai reiškia šeimos narys (BK 248 str. 2 d.), kuriai kaltinamoji tokia veika sukėlė fizinį skausmą, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas ją pripažinti kalta padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, žala jai nebuvo padaryta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, anksčiau su motina tokio pobūdžio konfliktų neturėjo. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja J. S., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja J. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. G., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis