Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiesiems Ž. N., L. Š., kaltinamajam G. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. V. 2013-09-24, apie 17 val. 50 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 - ojo būrio patrulę Ž. N. ir vyr. patrulį L. Š., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Kaltinamasis G. V. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltės nepripažino ir parodė, kad nė vienos veikos jis nepadarė. Įvykis buvo toks, kad policija neturėjo pagrindo atvykti pas juos į butą. Jis buvo tokios būklės, kad smurtauti jis tikrai negalėjo. Tyrėjas Ž. Ž. pradėjo ikiteisminį tyrimą, tyrėjas dalyvavo kai jis buvo sumuštas. Jį mušė žiauriai, gavo daug smūgių. Ž. Ž. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad suprato, jog jis skųsis. Policijai nebuvo pagrindo pas jį atvykti. Jis negalėjo rankomis smaugti pareigūnų, nes buvo neįgalus, skaudėjo ranką. Kaltinimai buvo išgalvoti. Tą dieną žiūrėjo filmus, virš jo gyvenančiai K. nepatiko garsas, ji paskambino policijai. Kai policija atvažiavo, jis miegojo jau gal apie pusę valandos. Policininkai pradėjo kamantinėti jo žmoną, ar jis smurtauja. Išgirdęs policiją, išėjo pažiūrėti. Žmona išėjo į kitą kambarį, tada jis jiems pareiškė pastabas, kad jie neteisėtai elgiasi. Jis pamatė, kaip Š. artinasi, tada jis šoko į savo lovą, gavo smūgį į smilkinį. Po to jo rankos buvo surakintos antrankiais ir buvo išvilktas į laiptinę, numestas ant žemės ir ten laikomas apie 20 minučių. Iš pradžių buvo Dainavos policijos patruliai, po to atvažiavo Žaliakalnio policijos patruliai. Iš pradžių Š. jį užpuolė. O kai vežiojo, buvo beveik nuogas, be batų. Žodis ,,mentai“ tai nėra necenzūrinis žodis. Necenzūrinių žodžių jis nevartojo. Pareigūnų jis neužgauliojo, nes net nebuvo tam laiko. Už kaklo nesugriebė, nes jo ranka buvo sužalota ir jos net pakelti jis negalėjo. Staigių judesių daryti jis negalėjo. Kaip jis, būdamas invalidas, juos su viena ranka užpulti galėjo. Spirti N. jis negalėjo. Jam užlaužus rankas, jis blaškėsi nuo konvulsijų, tada galėjo įspirti. Tuo metu su žmona nieko nebuvo. Policijai pasakė, kad jie lenda ir elgiasi neteisėtai ir neturi teisės priversti jo žmonos liudyti. Ką tiksliai policijai pasakė, negali atsakyti. Jo tonas buvo normalus, gal kiek aukštesnis nei įprastai. Kai atsikėlė, jie buvo tarpduryje. Žmona tuo metu jau baigė pokalbį su pareigūnais. Buvo išgėręs brendžio arba degtinės šiek tiek, vartoja alkoholį nedideliais kiekiais, nes tada skrandis kitaip dirba. Tas suvartotas alkoholio kiekis įtakos su policijos įvykiu neturėjo. Mano, kad patruliai, jei prieš juos ir buvo kas nors, panaudoję veiksmus, pažeidė reikalavimus, nes jie nepasirinko saugaus atstumo.

Iš nukentėjusio L. Š. parodymų matyti, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, atvyko pagal iškvietimą. Patruliavo kartu su Ž. N., gavo pranešimą, kad bute konfliktas, triukšmas, dūžta baldai. Atvykus prie buto duris pravėrė moteris, kuri buvo apsiverkusi. Paklausus kaip ji jaučiasi, pasakė: ,,kaip jaučiuosi patys matote“. Moteris pasakė, kad kol kas vyras nesmurtauja. Tada išėjo V.s ir pasakė: ,,kas tuos mentus, pyderus išvietė“. Po tokių žodžių moteriškė uždarinėjo duris. V. griebė jam už kaklo. Jis iš V. išsivadavo koviniais veiksmais. Gulėdamas V. tyčia spyrė jo kolegei į koją. Prie buto durų V. pasakė: „jums dabar bus pyzdiec, nes mano ranka laužyta ir varžtais susukta“. V. ten tiesiog baubė. Po to atėjo kaimynai, pasisiūlė padėti nuvesti V. į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis su jais eiti atsisakė. Tada jis paskambino į Žaliakalnio PK budinčią dalį, pasikvietė pagalbos. Budėtojas paaiškino, kad net negirdi ką jis kalba per tą kaltinamojo rėkimą. Atvažiavo dar du pareigūnai. Jo žmonos paprašė sudėti rūbus. Patrulė nuėjo su V. rūbais į automobilį, o jis su kitais pareigūnais V. nuvedė į automobilį ir nuvežė į PK. Ar jis kartu su jais važiavo, neprisimena. V. jam griebė už kaklo, smaugė. Pas medikus nesikreipė. Per jo darbo laikotarpį taip, kaip šitas pilietis elgėsi, tai buvo pirmas kartas. ,,Kai grįšiu, aš tave užmušiu“ - taip V. rėkė savo žmonai. V. žmona girdėjo, kai V. juos vadino necenzūriniais žodžiais, kaimynai irgi galėjo girdėti, nes kai išėjo iš namo, daug žmonių matė ir girdėjo. Paskui, kai atvažiavo pagalba, jau V. pats ėjo jų vedamas. Kai buto duris atidarė moteris ir kai jie paklausė kas atsitiko, moteris atsakė: ,,dar nespėjo“. Jie sakė įstatymų vardu nutraukti užgauliojimus policijos pareigūnams, tačiau V. toliau juos užgauliojo, todėl vežė į policijos komisariatą. Savo civilinio ieškinio sumą reiškia už savo fizinį skausmą, pažeminimą. V. jį smaugė, todėl buvo uždėti antrankiai. Nuo V. padarytų fizinių veiksmų jam buvo sunku miegoti. Eidamas į tarnybą neišsimiegojęs jaučia diskomfortą.

Iš nukentėjusios Ž. N. parodymų matyti, kad su kolega L. Š. patruliuojant gavo pranešimą dėl triukšmo. Atvykus į vietą, apsiverkusi moteris atidarė duris. Ji pasakė, kad nekvietė policijos, o paklausus, ar smurtauja pasakė, kad „dar nespėjo“. Tada keikdamasis išėjo V.. Moteris buvo beveik uždariusi duris. Jis pats rėkdamas išėjo, buvo neblaivus, purvinas, puolė prie kolegos, griebė už kaklo L. Š., tada Linas paėmė ir užsuko jam ranką, paguldė ant žemės, o ji padavė antrankius. V. dar žmonai rėkė: ,,suka, aš tave užmušiu“. Vedant V. pats gulėsi ant žemės, garsiai rėkė. Paskambino pagalbos, paėmė rūbus ir išsivežė. V. ant jos sakė ,,mentovska kurva“, vadino „pyderastais“. Jis jai spyrė į koją pirmoje aikštelėje, kai buvo nesenai surakintas. Jis visą laiką kovojo, ją batas apsaugojo nuo spyrio - pusę kojos batas dengė, jokių žymių neliko. Civilinį ieškinį pareiškė todėl, kad V. neturi teisės taip elgtis su policijos pareigūnais. Nemano, kad tokiems reikia nusileisti. Viskas galėjo užtrukti 15 - 20 minučių. Civilinį ieškinį palaiko. Jei vyro nebūtų, gal moteris būtų pasakiusi tiesą, nes jis buvo labai agresyvus. Tą akimirką jis jau buvo surakintas ir rėkavo. Ar jis smurtauja, su žmona nesiaiškino. Ji tik paėmė jo daiktus. Tarnybinį pranešimą ji rašė vieną ir nieko neperrašinėjo. Ji parašė tada, kada jie jį pristatė. Kada būna gautas iškvietimas, užrašo laiką.

Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta. Iš budėjo Žaliakalnio PK, gavo iškvietimą. Su tyrėju Žilinsku nuvyko į įvykio vietą. Ten laiptinėje buvo pareigūnai ir kaltinamasis. Kaltinamąjį pristatė į PK. Kaltinamasis ėjo ne savo noru, elgėsi agresyviai. Ž. į butą nuėjo gal žmoną apklausti. Mašiną jis vairavo. Kaip kaltinamasis elgėsi, tiksliai negali pasakyti, visus bendrai koliojo. Konkrečiai jam nieko nesakė. Patruliai sakė, kad žmogus priešinasi. Jis dirbo kaip vairuotojas. Kokiu tikslu Ž. nuėjo į kaltinamojo butą, jis nežino.

Iš liudytojo Ž. Ž. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, tik įvykio metu teko pamatyti. Tą dieną budėjo su postiniu K.. Kai grįžo iš kito įvykio, budėtojas juos pasitiko ir sakė skubiai važiuoti į Plechavičiaus gatvę, nes kiti patruliai nesusitvarko, vyksta pasipriešinimas. Nuvyko ir tarp 2 - 3 aukšto V. jau sėdėjo su antrankiais, su glaudėmis, išsidraskęs. Linas papasakojo esmę ir pasakė, kad V. jį griebė už gerklės. Patruliai nuvedė jį į automobilį ir nuvežė. Jis užėjo į butą. V. žmona papasakojo, kad pas jį ranka lūžusi, kad geria vaistus ir kai užgeria juos alumi ar kuo, tada jam kyla agresija. Žmona sudėjo batus, kelnes, kojines, o jis viską paėmė. N. su Š. surašė tarnybinius pranešimus, o jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kai paklausė kaltinamojo žmonos, kaltinamojo žmona minėjo, kad jos nemušė ir ji pretenzijų neturi. Ji rėkė ant jo, buvo buitinis konfliktas. Kaip elgėsi V. kai atvyko pareigūnai, jis jos neklausė. Pati ji nepasakojo, tik pasakė, kad V. yra lūžęs rankos raktikaulis ir ten yra plokštelė bei, kad jis vaistus užgėrė alkoholiu ir tapo nekontroliuojamu. Linas sakė, kad kaltinamasis iš karto puolė Liną jam nė pusės žodžio nepasakius. Kai atvyko, jo akivaizdoje kaltinamasis nebuvo mušamas. Kaltinamasis sėdėjo su antrankiais. Nematė, kaip buvo sodinamas į automobilį. Nematė, nes pro juos praėjo ir nuėjo į butą. Antrankiai V. buvo už nugaros. Kaip juos dėjo, jis nežino. Gal ir skaudėjo V., bet jei jis priešinosi, juk neklausi ar skauda. Jis buvo be jokių gipsų. Iš jo žmonos suprato, kad viskas yra sugiję, tik viduje yra palikta plokštelė. Kai V. buvo pristatytas, pristatymo laikas buvo įvestas į duomenų bazę. Jo pristatymo laiką, jis turi žiūrėti, kada patruliai atvyko į vietą. Sužalojimų jis nematė. Areštinėje apžiūri medikai. Jei matosi mėlynės ar dar kažkas, tai tada veža į Raudonojo kryžiaus ligoninę arba į klinikas. K. jis nėra matęs. Kaip patruliai parašė, taip jis perrašė. Jis patrulių tarnybinių neperrašinėjo. Patruliai jo neinformavo, kad kaltinamasis su plokštele rankoje, tai jam pasakė kaltinamojo žmona. Kai jis atėjo, kaltinamasis sėdėjo ant grindų, jis vairuotojui pasakė jį vežti ir nuėjo pas kaltinamojo žmoną. Su kaltinamuoju jis nekalbėjo. Jis jo neįžeidė, nelietė. Jis tik buvo per daug prigėręs šnapso. Buvo pateiktas laikino sulaikymo protokolas, kurį atsisakė pasirašyti. Pirmame tarnybiniam dėl laiko padarė klaidą spausdinant kompiuteriu.

Iš liudytojos N. V. parodymų matyti, kad praeitais metais tą dieną ji grįžo iš darbo, ruošė valgyti. Vyras atėjo, jie apsipyko. Vyras buvo išgėręs, pradėjo dėl kažko aiškintis. Langas tada gal buvo atidarytas. Ji neatsargiai numetė nuo stalo indą su maistu. Po to atvažiavo policija. Ji pasakė, kad pas juos viskas ramu, įleido policiją. Vyras išėjo iš kambario ir pradėjo su policininkais aiškintis. Jis klausė: „ko atėjot?“. Jis policininkų paklausė stačiokiškai. Ji negirdėjo ar kaip juos pavadino, nes išėjo į kitą kambarį. Po to išėjusi koridoriuje pamatė, kad jos vyrą velka į laiptinę policininkai. Vyras buvo tik su apatiniais. Jam skaudėjo ranką, todėl buvo nervingas, nes nieko negalėjo dirbti. Laiptinėje jis buvo užlaužtomis rankomis, surakintas. Vyras klūpėjo ir baisiai šaukė. Paskui ji nežiūrėjo. Vyras jau buvo su antrankiais. Kaip antrankius uždėjo, ji nematė. Matė tuomet, kai išėjo, kad vyras buvo velkamas su antrankiais. Ji vyrą su antrankiais matė koridoriuje. Policijos pareigūnai įėjo į butą. Ji matė tik išeinant, kai išvedė vyrą. Koridoriumi jį vilko. Ji juos paliko prie durų, o vyras stovėjo per porą metrų nuo policininkų. Policininkus ji matė tik koridoriuje, prie kambario durų. Kažkurie kaimynai iškvietė policiją. Smurto jos atžvilgiu tą dieną vyras nevartojo, anksčiau būdavo. Ar jos vyras šaukė, kad užmuš, neprisimena. Ji virtuvėje buvo, o jis kitame kambaryje valgo. Ji jam nunešė į kambarį, jis gulėjo, žiūrėjo televizorių. Ji girdėjo triukšmą, riksmus. Ji girdėjo tik vyro riksmus: „skauda, paleiskit“, ar buvo keiksmažodžių, neprisimena. Jai buvo stresas, šokas. Išvedamas vyras priešinosi, o jį tempė už rankų. Jis priešinosi, nenorėjo išeiti. Kai vyrą vilko, vyras jos atžvilgiu nieko nesakė. Dabar jie neišsituokę, bet gyvena atskirai. Palaiko dalykinius santykius.

2013-09-24 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pradėtas 2013-09-24 iš Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulių L. Š. ir Ž. N. tarnybinius pranešimus apie tai, kad 2013-09-24 apie 18.50 val. atvykus į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namo laiptinėje – viešoje vietoje asmuo – G. V. išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, rankomis griebė vyr. patruliui L. Š. už kaklo, pradėjo smaugti, sulaikant spyrė patrulei Ž. N. į koją, taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

2013-09-24 apžiūros protokolas, planas prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo laiptinė, prie 35 – o buto laiptinė tvarkinga, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 6 – 7, 8).

2013-10-21 daiktų dokumentų protokolas patvirtina, kad G. V. savo iniciatyva tyrimui pateikė neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0876957 kopiją, iš kurio matyti, kad G. V. iš dalies darbingas, 2013-10-17 jam yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, jo darbingumo lygis penkiasdešimt penki procentai, pažymėjimas galioja iki 2015-11-13 (b. l. 22).

2013-07-25 G. V. atlikta rentgenograma, iš kurios matyti, kad dešinės rankos žastui atlikta operacija, viduje sutvirtinta kaiščiais (t. 1, b. l. 19).

2013-09-24 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 784, kurio išvadoje nurodyta, kad G. V. neblaivus, nuo parašo atsisakė (b. l. 63).

Kaltinamasis G. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad, griebdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 - ojo būrio vyr. patruliui L. Š. už kaklo ir jį smaugdamas, bei spirdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 - ojo būrio patrulei Ž. N. į koją, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009). Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad G. V., būdamas neblaivus ir, ranka griebė atvykusiam policijos pareigūnui už kaklo, po to, būdamas sulaikytas įspyrė patrulei Ž. N. į koją, tačiau atsižvelgiant į byloje esančią G. V. rentgenogramą, iš kurios matyti, kad G. V. buvo atlikta dešinės rankos žasto operacija, po kurios žasto viduje palikti medicininiai kaiščiai, į jo tuo laikotarpiu buvusį nedarbingumą, kurį patvirtina išduotas nedarbingumo pažymėjimas, konstatuojama, kad tokie veiksmai – sugriebimas policijos pareigūnui už kaklo, nesant ketinimo jį sulaikyti ir įspyrimas policijos pareigūnei į koją jau sulaikytam - pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. G. V. jį sulaikantiems pareigūnams uniformos neapgadino, sveikatos nesutrikdė, objektyvių duomenų, kad galėjo nukentėjusiems sukelti skausmą, taip pat nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, jog G. V. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad G. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. V. neigė įžeidinėjęs pareigūnus, tačiau jo kaltė dėl pareigūnų įžeidimo įrodyta nukentėjusiųjų L. Š. ir Ž. N. parodymais, liudytojų R. K., Ž. Ž. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Nors kaltinamasis nurodė, kad pareigūnų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo bei teisiamojo posėdžio metu pripažino tik tai, kad buvo konfliktas su pareigūnais, tačiau jis necenzūrinių žodžių nevartojo, tik vartojo žodį „mentai“, kurio nelaiko necenzūriniu. Liudytoja N. V. nepaneigė, kad jos vyras G. V. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Kartu yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant pasipriešinimas teisėtiems policijos pareigūno veiksmams, jų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinami. Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Atsižvelgus į G. V. išsakytų žodžių turinį, kuris kategoriškai vertintinas kaip necenzūrinis ir neetiškas, pripažintina, kad kaltinamasis tokiais veiksmais siekė pažeminti ir įžeisti policijos pareigūnus. Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Suvokdamas, kad asmenys yra policijos pareigūnai, kaltinamasis, išreikšdamas savo nepasitenkinimą dėl pareigūnų atvykimo į jo butą, bendravimo su jo žmona, bei jo sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą, pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ,,mentovska kurva“, „pyderastai“. Kaltinamasis neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius policijos pareigūnus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį ir aplinkybes, jo veika iš BK 286 str. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Lietuvos Respublikos BK 290 str. sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė ir baigta. Kaltinamasis G. V. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 82), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 89 – 90), dirbantis Lietuvos Kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2 - ojoje rinktinėje darbo saugos inspektoriumi, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 79, 81), neįgalus (t. 1, b. l. 155), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b. l. 84), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 88). Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia laikytina ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, teisiamas pirmą kartą, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina bauda.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 74, 75), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. 18 val. 08 min., paleistas 2013 m. rugsėjo 25 d. 17 val. 10 min. (t. 1, b. l. 62, 70). Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 str.).

Nukentėjusieji Ž. N. ir L. Š. pareiškė civilinius ieškinius dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 185, 186). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis L. Š. nurodė patyręs fizinį skausmą, negalėjo miegoti naktimis, jautė diskomfortą. Nuketėjusioji Ž. N. parodė, kad civilinį ieškinį pareiškė todėl, kad kaltinamasis neturi teisės taip elgtis su policijos pareigūnais. Dėl šių aplinkybių reiškia 5000 Lt dydžio ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji ieškinio pagrindimui nurodo, jog buvo pažeminti jų, kaip policijos pareigūnų, vardas, patyrė stresą. Sprendžiant dėl nukentėjusiųjų ieškinių pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis L. Š. patyrė fizinę traumą, buvo sužalotas, ar kad jis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Duomenų, jog tokios priemonės pareigūnui buvo taikomos, byloje nėra. Dėl šių priežasčių civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini (LAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir paskirti 6 MGL, t. y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti G. V. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę G. V. skirti 4 MGL dydžio, t. y. 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų Ž. N. ir L. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Baudžiamą bylą Nr. 1-611-573/2014 dalyje dėl 2013 m. rugsėjo 24 d. padarytų veiksmų, t. y. garbės ir orumo įžeidimo pasireiškusio įžeidžiančiu elgesiu - griebimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 - ojo būrio vyr. patruliui L. Š. už kaklo bei spyrimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 - ojo būrio patrulei Ž. N. į koją, nuosprendžiui įsiteisėjus išskirti ir perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.