- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-17-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01462-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Robertas Klovas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. L. atstovo advokato Roberto Klovo (toliau – pareiškėjo atstovas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties J. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. L., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Institucija) 2021 m. birželio 29 d. nutarimu byloje ROIK: 21133607107, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 262 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda už tai, kad 2020 m. liepos 21 d. apžiūros metu Nr. TVR17-142 nustatyta, kad J. L., kasdamas smėlį-žvyrą mažajame karjere (paso Nr. l2) (duomenys neskelbtini), savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), nukasė 163 m2 grunto, taip padarydamas 136,50 eurų dydžio žalą gamtai, kurią gera valia atlygino. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 5 d. Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) l4 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ŽGĮ), kuriame nurodyta, kad žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų laikytinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatytas ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalyje.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, pareiškėjas J. L. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl J. L. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tinkamai įvertino visas aplinkybes, nuobaudos rūšis paskirta sankcijos ribose.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl karjero žemės sklypo ribų, o dėl visų kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų apskritai net nepasisakė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vienas iš šios administracinio nusižengimo bylos klausimų buvo tinkamas byloje surinktų įrodymų įvertinimas ir nustatymas, ar kasimas iš tiesų buvo vykdytas už karjero žemės sklypo ribų. Pažymima, jog pareiškėjas buvo pateikęs neabejotinus įrodymus - UAB “(duomenys neskelbtini)” atliktus matavimus - pagrindžiančius tai, kad kasimas iš tiesų nebuvo vykdytas nei už karjero, nei tuo labiau už žemės sklypo ribų. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė: “Teismas sprendžia, kad vėliau pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ matavimai, yra neinformatyvūs, nes juose nėra nurodyta, ar karjeras eksploatuojamas žemės sklypo ribose, ar už jų”. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, UAB “(duomenys neskelbtini)” atlikti matavimai vienareikšmiai patvirtino šiai bylai itin reikšmingą aplinkybę - tai, kad kasimas iš tiesų nebuvo vykdytas nei už karjero, nei tuo labiau už žemės sklypo ribų. Teigdamas, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” matavimuose nėra nurodyta, ar karjeras eksploatuojamas žemės sklypo ribose, ar už jų, pirmosios instancijos teismas nutartyje net neatskleidė minėtų UAB “(duomenys neskelbtini)” matavimų turinio, ir neatliko jokios jų analizės. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, UAB “(duomenys neskelbtini)” matavimuose yra nurodyta, ar karjeras eksploatuojamas žemės sklypo ribose. Atkreipiamas dėmesys, jog iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto šio ginčo žemės sklypo plano, kurį parengė kompetentingas asmuo (matininkas), aiškiai matyti, kad jame yra: a) mėlyna spalva pažymėtos preliminarios žemės sklypo ribos (jomis rėmėsi AAD pasitelkta UAB “(duomenys neskelbtini)“ bei AAD); b) raudona spalva pažymėtos mažojo karjero ribos; c) juoda spalva pažymėtos tikslios (faktinės) sklypo ribos; d) raudonai pasviruoju brūkšniu pažymėtos UAB “(duomenys neskelbtini)“ nustatytas iškasos (tariamai už žemės sklypo ribų) ribos. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtame žemės sklypo plane pateiktas minėtas 4-ias ribas aiškiai matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nustatytas tariamos iškasos už žemės sklypo ribos plotas iš tiesų yra tiek mažojo karjero ribose, tiek tuo labiau žemės sklypo ribose. UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtame žemės sklypo plane yra nurodyta tai, ar karjeras eksploatuojamas žemės sklypo ribose - tai yra akivaizdžiai matyti iš paties plano turinio. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, UAB “(duomenys neskelbtini)” atlikti matavimai yra pakankamai informatyvūs, jie vienareikšmiškai patvirtina nagrinėjamai bylai itin svarbią aplinkybę - kasimas iš tiesų nebuvo vykdytas nei už karjero, nei tuo labiau už žemės sklypo ribų. Pareiškėjo atstovo teigimu, tą patvirtino ir kiti šiai bylai reikšmingi įrodymai - liudytojų, specialistų parodymai. Byloje buvo įrodymai, kurie akivaizdžiai patvirtino tą, kad kasimas nebuvo atliktas nei už mažojo karjero, nei už žemės sklypo ribų. Pažymima, jog remiantis Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141, šiuo atveju leidimas nebuvo reikalingas, todėl taikyti J. L. administracinę atsakomybę jokio pagrindo nebuvo.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog “Nors pareiškėjas teigia, jog kasė tik savo karjero žemės sklype, jo tokią poziciją paneigia atlikti markšeideriniai matavimai”, tačiau apelianto pastebėjimu, atliktų markšeiderinių matavimų metu nebuvo nustatinėjamos šiam ginčui aktualios ribos. Nors UAB “(duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo iškasta už žemės sklypo ribų, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. A. patvirtino, kad jų matavimuose apskritai nėra mažojo karjero ribų, kad jie rėmėsi tik preliminaria tuomet registre buvusia sklypo riba, ir kad jiems AAD tikslių ribų nepateikė. UAB “(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. A. taip pat nurodė, kad markšeideriniai matavimai yra gavybos apimčių apskaičiavimas plote. Pareiškėjo atstovo teigimu, akivaizdu, jog markšeideriniai matavimai nėra skirti žemės sklypo ribų nustatymui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad markšeideriniai matavimai paneigia tai, jog buvo kasama karjero ribose ir tuo labiau žemės sklypo ribose. UAB “(duomenys neskelbtini)“ pati nenustatinėjo žemės sklypo ribų, ji tik pasirėmė preliminaria tuomet registre buvusia sklypo riba, kuri yra netiksli, todėl ja paremtos UAB “(duomenys neskelbtini)” išvados irgi yra klaidingos.
Šalies argumentai
3.5. Skunde pažymima, jog nors teismas nurodė, kad “sukalti nauji riboženkliai”, tačiau tokia teismo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėjo atstovo teigimu, teismas klaidingai riboženkliais vadina pareiškėjo pateiktose teismui nuotraukose matomus medinius kuoliukus, kurie buvo įkalti tam, kad teismui tiesiog būtų vizualiai aiškiau matoma karjero riba (nuotraukose pažymėta raudonos spalvos kuoliukais) ir žemės sklypo riba (nuotraukose pažymėta mėlynos spalvos kuoliukais). Atkreipiamas dėmesys, jog liudytoju apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas ir kartu matininkas A. S. teisme paliudijo, kad žemės sklype seniai buvo riboženkliai, ir kad tais riboženkliais remiantis buvo suprojektuotos karjero ribos. Be to, jis teisme paliudijo, kad jis pats dalyvavo įrengiant karjerą, kad tuomet pagal taisykles buvo paženklinti karjero kampai, sudėti riboženkliai, ir kad visa tai atliko asmenys, kurie turi teisę tą padaryti. Jokių šiuos liudytojo parodymus paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta. Pažymima ir tai, jog iš pridedamo paties AAD 2019-06-21 patikrinimo akto Nr.RSP-77 matyti, kad jame nurodyta, jog mažojo karjero ribos aiškios ir paženklintos riboženkliais.
3.6. Skunde nesutinkama ir su skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad J. L. po nustatytų pažeidimų toliau neeksploatavo mažojo karjero. Atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarime nurodyta, kad tariamas pažeidimas buvo padarytas nuo 2020 m. liepos 21 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 21 d. 17 val. 00 min. Apelianto įsitikinimu, būtent tai teismas ir turėjo įvertinti, o tai, kas buvo ar nebuvo jau po tariamų pažeidimų, apskritai neturi jokio ryšio su byla.
3.7. Skundo autoriaus teigimu skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, jog “UAB (duomenys neskelbtini)“ matavimai yra geodeziniai, jais galima nustatyti ne tik esamą vaizdą, bet ir buvusias kasybos ribas, t. y. nuslėptą pažeidimą, o J. L. pateikti matavimai tik pagal esamą žemės paviršiaus plotą”. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matavimai yra ne geodeziniai, o markšeideriniai. UAB “(duomenys neskelbtini)“ pati nenustatinėjo žemės sklypo ribų, ji tik pasirėmė preliminaria tuomet registre buvusia sklypo riba, kuri yra netiksli. Pareiškėjas į bylą pateikė ne kažkokius matavimus, kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, o įrodymus apie visas šiai bylai aktualias ribas, t.y. preliminarią žemės sklypo ribą, karjero ribą, tikslią (faktinę) žemės sklypo ribą ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ nustatytos iškasos (atliktos tariamai už žemės sklypo ribų) ribą. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtame žemės sklypo plane pateiktas 4-ias ribas aiškiai matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nustatytas iškasos (tariamai už žemės sklypo ribų) ribos yra tiek mažojo karjero ribose, tiek tuo labiau žemės sklypo ribose.
3.8. Skunde pažymima ir tai, jog pareiškėjui buvo išduotas mažojo karjero pasas, juo pareiškėjas rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Liudytoju apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas ir kartu matininkas A. S. teisme paliudijo, kad karjero ribos buvo suprojektuotos ne pagal preliminarias Registrų centre nurodytas žemės sklypo ribas, o pagal tikslias ribas, atlikus apžiūrą pačiame sklype, remiantis jame buvusiais riboženkliais ir pan. Iš pareiškėjui išduoto mažojo karjero paso (pridedama) matyti, kad jis buvo suderintas tiek su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu, tiek ir su pačia Institucija. Pareiškėjui išduotame ir su teisės aktuose nurodytomis valstybės institucijomis suderintame mažojo karjero pase yra pateiktas ir mažojo karjero planas, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos bei mažojo karjero ribos, jos sutampa su pareiškėjo pateiktame teismui UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtame plane nurodytomis ribomis. Skundo autoriaus teigimu iš UAB “(duomenys neskelbtini)” parengto plano, į kurį įtraukta ir UAB “(duomenys neskelbtini)” nustatyta tariama iškasa už žemės sklypo ribų, yra matyti, kad iš tiesų kasimai nebuvo atlikti nei už mažojo karjero ribų, nei tuo labiau už žemės sklypo ribų. Taigi kasimai buvo atlikti su teisės aktuose nurodytomis valstybės institucijomis suderintame mažojo karjero pase nurodytose mažojo karjero ribose ir žemės sklypo ribose.
3.9. Skunde nurodoma, jog nepagrįsta pirmosios instancijos pozicija, jog visi J. L. teikiami matavimai laikomi tik kaip jo gynybinė pozicija, kadangi kadastre yra tik preliminarūs matavimai, kurie neatlikti pagal nustatytas taisykles ir nustatytą tvarką. Apelianto manymu, teismas privalo tinkamai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o be to, pats pirmosios instancijos teismas pripažino itin svarbią šiai bylai aplinkybę - kadastre pateikti matavimai yra tik preliminarūs. Pažymima ir tai, jog liudytojų parodymai taip pat yra įrodymai, todėl ir jie turi būti tinkamai įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles. Atkreipiamas dėmesys, jog liudytoju apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas ir kartu matininkas A. S. teisme paliudijo, kad žemės sklype seniai buvo riboženkliai, ir kad tais riboženkliais remiantis buvo suprojektuotos karjero ribos, paliekant nuo sklypo ribų iki karjero po 3 metrus. Taip pat jis nurodė, jog Institucijos pasitelkta UAB “(duomenys neskelbtini)“ pasirėmė Registrų centre esančia preliminaria riba, kuri nėra tiksli, ji nėra faktinė riba natūroje; kad faktinė ir preliminari riba skiriasi todėl, kad miškuose labai sunku vektorizuoti, ir kad yra galima paklaida; kad riba, kuria rėmėsi AAD pasitelkta UAB “(duomenys neskelbtini)“ nėra tiksli (faktinė) sklypo riba; kad UAB “(duomenys neskelbtini)“, prieš darydama išvadas, turėjo nusistatyti tikrąsias ribas, nes sklype visi posūkių taškai paženklinti pagal taisykles; kad įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)“ nurodytus iškasos matavimus ir tikrąsias (tikslias) ribas, nėra pagrindo teigti, jog buvo iškasa už karjero ar juolab už sklypo ribos; kad ir miško kirtimai buvo vykdomi vadovaujantis ne preliminariomis, o faktinėmis sklypo ribomis ir t.t. Specialistu apklaustas UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadovas P. P. taip pat paliudijo, kad nebuvo nustatyta, jog buvo iškasta už karjero ribų, ir t.t. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojais/specialistais atitinkamus asmenis, tačiau jų parodymų pagal įrodymų vertinimo taisykles apskritai neįvertino, ir dėl tų parodymų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
3.10. Skundo autorius atkreipia dėmesį ir į tai, jog jis pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs ne tik argumentus dėl ribų, bet ir daug kitų svarbių argumentų, kurie buvo lemiami proceso baigčiai - kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas laikytinas pasibaigusiu; kad pareiškėjo kaltė yra neįrodyta; kad nėra ANK 262 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų; kad pareiškėjas nėra administracinio nusižengimo subjektas; kad taikant administracinę atsakomybę, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytu; kad AAD rėmėsi neleistinais įrodymais, ir t.t. Į šiuos esminius, lemiamus proceso baigčiai pareiškėjo argumentus pirmosios instancijos teismas apskritai neatsakė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis minėtu aspektu yra nemotyvuota. Apelianto įsitikinimu, būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, jų tyrimas ir vertinimas tik apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų pareiškėjo teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
3.11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors Institucija nurodė, jog pareiškėjas tariamai pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) l4 straipsnio 1 dalį, tačiau ji yra abstrakti ir tik nukreipia į šio įstatymo nustatytą tvarką, todėl nesudaro pagrindo taikyti ANK 262 straipsnio 2 dalį. 2021 m. birželio 29 d. nutarime yra trumpai nurodyta, kad naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų traktuotinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatyto Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (nutarimo 3 lape, įvardinant pažeistą teisės aktą, vėl minima tik abstrakti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) l4 straipsnio 1 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjui administracinė atsakomybė taikyta už grunto nukasimą, o gruntas nepriskiriamas 2021 m. birželio 29 d. Institucijos nutarimo 1-e lape minimoms naudingosioms iškasenoms, todėl akivaizdu, šiuo atveju administracinė atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta be jokio pagrindo.
3.12. Skunde taip pat nurodoma, jog Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarime dėl pareiškėjo kaltės apskritai nėra pasisakyta. Institucija nutarime nepasisakė ne tik dėl kaltės formos, bet ir apskritai dėl pačios pareiškėjo kaltės buvimo. Be to, nors administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyta, kad tariamas pažeidimas buvo padarytas nuo 2020 m. liepos 21 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 21 d. 17 val. 00 min., tačiau šiuo atveju nebuvo surinkti jokie įrodymai, patvirtinantys būtent tokį pažeidimo padarymo laiką. Institucijos 2020 m. liepos 2l d. apžiūros akte Nr. TVR17-142 apskritai nėra nustatyta, kad buvo savavališkai ir neteisėtai, neturint tam leidimo už karjero žemės sklypo ribų nukasta 163 m² grunto.
3.13. Pareiškėjo pastebėjimu, Institucijos nutarime tėra abstrakčiai nurodyta, kad J. L. kasdamas smėlį - žvyrą mažajame karjere, neturėdamas tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų nukasė 163 m² grunto, tačiau nebuvo surinkti jokie įrodymai, kurie patvirtintų tai, kad būtent pareiškėjas nukasė minėtą gruntą.
3.14. Skunde pažymima ir tai, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagal kuriuos protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Protokole turėjo būti tiksliai įvardinta, kokius konkrečiai Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) reikalavimus pareiškėjas tariamai pažeidė. Akivaizdu, kad protokole kaltinimas pareiškėjui nebuvo suformuluotas aiškiai, iš protokolo nebuvo galima suvokti, už kokios konkrečiai teisės normos pažeidimą norima taikyti administracinę atsakomybę. Pareiškėjo teigimu, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau šiuo atveju kaltinimas protokole buvo suformuluotas abstrakčiai, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo, kaltinto pažeidimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Protokole nebuvo nurodytas kaltinimas, kad pareiškėjas esą pažeidė Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį.
3.15. Skundo autoriaus pastebėjimu, parenkant J. L. administracinę nuobaudą, Institucija nevertino, ar iš tiesų būtina skirti administracinę nuobaudą, ar jos paskyrimas pareiškėjui atitinka tariamai jo padarytą administracinį nusižengimą, jo asmens pavojingumą, proporcingumo bei teisingumo principus, ir tik formaliai nurodė, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti ir pareiškėją auklės 60 Eur baudos skyrimas. Pareiškėjo atstovo manymu, šiuo atveju Institucija, kurios darbuotojai iš pradžių neteisėtai kliudė pareiškėjui turėti mažąjį karjerą, tiesiog iš principo siekė paskirti jam administracinę nuobaudą, ir be pagrindo apskritai nesvarstė jos neskyrimo galimybės.
3.16. Skunde nurodoma, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” matavimus atliko tik 2020 m. spalio 22 d., t.y. praėjus daug laiko po tariamo pažeidimo padarymo (2020 m. liepos 21 d.). Minėtoje UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtoje ataskaitoje nėra nurodyta, kada tariamas pažeidimas buvo padarytas, taip pat - nėra teigiama, kad tą pažeidimą padarė J. L.. Dėl grunto nukasimo minėtoje ataskaitoje apskritai yra vos keli sakiniai, kurie pateikti darant prielaidas ir spėliojant. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog pačios UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojas teisme paliudijo, kad jiems tikslių ribų Institucija nepateikė. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti pažeidimo padarymą tenka persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima.
3.17. Skunde pažymima, jog Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarime teigiama, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo vadovaujamasi UAB “(duomenys neskelbtini)” atlikta Mažojo karjero markšeiderinių apmatavimų ataskaita, tačiau minėtame nutarime nėra įvardinta, kuris konkrečiai iš minėtų ANK 593 straipsnio 1 dalies punktų buvo taikytas kreipiantis į UAB “(duomenys neskelbtini)”. Apelianto teigimu, nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, ar atliekant atitinkamą veiksmą, Institucija laikėsi tokio veiksmo atlikimui keliamų reikalavimų. Pažymima, kad apie tai, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” atliks atitinkamus matavimus, pareiškėjas nebuvo informuotas, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti juos atliekant. Taip pat pažymima, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” matavimus atliko ne savo iniciatyva, o todėl, kad ją pasitelkė Institucija vykdydama oficialią teisinę procedūrą - administracinio nusižengimo tyrimą, todėl ne J. L. turėjo kreiptis į UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl to, kad jis nebuvo pakviestas atliekant matavimus - tai UAB “(duomenys neskelbtini)” administracinio nusižengimo tyrimo metu pasitelkęs Institucija privalėjo informuoti pareiškėją, kada tokie tyrimai bus atliekami, ir sudaryti pareiškėjui galimybę juos atliekant dalyvauti, betarpiškai stebėti atliekamus veiksmus, reikšti prašymus, teikti pastabas ir t.t. Be to, pabrėžiama ir tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtoje ataskaitoje yra minimi įvairūs prietaisai, kuriais remiantis buvo atliekami matavimai, tačiau nepateikti įrodymai, kad tokie prietaisai turėjo metrologinę patikrą. Apelianto įsitikinimu, visa tai tik patvirtina tą, kad minėta UAB “(duomenys neskelbtini)” parengta ataskaita yra neleistinas įrodymas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjo J. L. atstovo advokato Roberto Klovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
5. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
7. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo J. L. atstovas apeliaciniu skundu pateiktu Kauno apylinkės teismui prašė, panaikinti Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. L. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjos atstovo skunde buvo keliami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos Institucijos nutarime padarytos išvados dėl J. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 262 straipsnio 1 dalyje, taip pat keliami klausimai dėl netinkamo administracinio nusižengimo subjekto, dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo, dėl pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytu, dėl ANK 262 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų nebuvimo, dėl rėmimosi neleistinais įrodymais Institucijai priimant nutarimą. Iš pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti konkretūs nesutikimo argumentai su Institucijos nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo byloje sprendžiamų faktinių pagrindų.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimu J. L. nubaustas pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. liepos 21 d. apžiūros metu Nr. TVR17-142 nustatyta, kad J. L., kasdamas smėlį-žvyrą mažajame karjere (paso Nr. l2) (duomenys neskelbtini), savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), nukasė 163 m2 grunto, taip padarydamas 136,50 eurų dydžio žalą gamtai, kurią gera valia atlygino. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. kaltė iš esmės buvo grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta Mažojo karjero markšeiderinių apmatavimų ataskaita ir 2020 m. liepos 21 d. Apžiūros aktu Nr. TVR17-142. Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo atstovo skundo turinio apylinkės teismui, J. L. neigė, jog buvo kasama už mažojo karjero ribų. Pareiškėjas į bylą pateikė kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri jo manymu patvirtina, kad už mažojo karjero ribų kasama nebuvo. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus dėl ginčo objekto –mažojo karjero ribų nustatymo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. K. parengtą Aiškinamąjį raštą, sklypo ribų planą (su jame įkeltomis mažojo karjero ribomis) bei priedus, fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti matininkų sukalti kuoliukai žymintys sklypo ribas. Vėliau į bylą buvo pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. K. parengtas (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ribų, nustatytų vietovėje planas. Be to, bylą nagrinėjant apylinkės teisme į teismo posėdį buvo iškviesti ir apklausti - specialistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovas D. A., specialistas UAB Žemėtvarkos sprendimai vadovas P. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir matininkas A. S., kurie davė paaiškinimus apie mažojo karjero atliktų matavimų aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas privalėdamas tinkamai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje byloje esančių ir papildomai pateiktų įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė, įrodymų prieštaravimų neaptarė, o tik lakoniškai, formaliai nurodė, jog pareiškėjo vėliau pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ matavimai yra neinformatyvūs, nes juose nėra nurodyta ar karjeras eksploatuojamas žemės sklypo ribose ar už jų bei laikėsi pozicijos, jog visi J. L. teikiami matavimai yra tik jo gynybinė pozicija, kadangi kadastre yra tik preliminarūs matavimai, kurie neatlikti pagal nustatytas taisykles ir nustatytą tvarką. Be to, skundžiamoje nutartyje liko neaptarti ir neįvertinti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie taip pat yra įrodymai, todėl jie turėjo būti tinkamai įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismui pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde buvo pateikęs ne tik argumentus dėl mažojo karjero ribų, bet ir daug kitų svarbių argumentų, kurie galimai yra aktualūs proceso baigčiai: kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas laikytinas pasibaigusiu; kad pareiškėjo kaltė yra neįrodyta; kad nėra ANK 262 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų; kad pareiškėjas nėra administracinio nusižengimo subjektas; kad taikant administracinę atsakomybę, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytu; kad Institucija priimdama nutarimą rėmėsi neleistinais įrodymais. Į šiuos esminius, apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismas apskritai neatsakė, iš esmės nesvarstė ir motyvuotų išvadų dėl jų esmės skundžiamoje nutartyje nepateikė.
10. Pažymėtina, jog vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018).
11. Apygardos teismas konstatuoja, kad toks skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu. Nurodytas apylinkės teismo priimtos nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertini visi bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinkti bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai, nebuvo išdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nebuvo atsakyta į esminius pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl Institucijos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Atkreipiamas dėmesys, kad jei apelianto skunde nurodomi prieštaravimai dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada. Tačiau iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad ji grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su esminiais pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl negalima daryti išvados, kad skundžiamo Institucijos nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti tinkamai ir atsakyta į skunde iškeltus esminius klausimus, tuo buvo pažeisti ANK 641 straipsnio reikalavimai reglamentuojantys bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, jog būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, jų tyrimas ir vertinimas tik apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų pareiškėjo teisę į apeliaciją, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
12. Kiti pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atlikus Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka, be to, apygardos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Dėl pareiškėjo atstovo prašymo atlyginti proceso išlaidas
13. Pareiškėjo atstovas apygardos teismui pateikė prašymą priteisti J. L. naudai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1524,60 eurų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
13.1. ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
13.2. Pažymėtina, kad ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, o byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. Institucijos nutarimas lieka neįsiteisėjęs, o J. L. kaltės klausimas padarius administracinį nusižengimą galutinai nėra išspręstas, pareiškėjo atstovo prašymas iš Institucijos priteisti proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant apeliacinį skundą, paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą J. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.