- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-131-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01732-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Valerija Gusakovskaja, Liucija Bagačiovienė
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01732-2009-5)
2011 m. vasario 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovo atstovei advokatei Valerijai Gusakovskajai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl 2010-06-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. S. dėl turto padalijimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei V. R. dėl turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padalinti po jos motinos (atsakovo sutuoktinės) mirties paveldėtą turtą – 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Lėbautų kadastrinė vietovė, adresas – (duomenys neskelbtini) tokiu būdu: žemės sklypą natūra priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 22 377 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią šio turto 1/2 dalį pagal 2008-10-07 Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės sklypo vertę (b. l. 6). Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji ginčo turtą lygiomis dalimis paveldėjo su atsakovu, tačiau nesutaria dėl jo pasidalijimo, atsakovas ir toliau naudojasi šiuo sodo sklypu bei jame esančiais statiniais, o jai šis sklypas nereikalingas, ji yra trijų vaikų motina, gyvena Klaipėdoje, automobilio neturi ir negali sodu, neturi galimybių juo rūpintis ir jį prižiūrėti. Ieškovė prašė priteisti atsakovui šį sklypą, o jai – kompensaciją, nustatytą pagal pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę (b. l. 3–4).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atidalijant bendraturčių turtą turi būti teikiamas prioritetas atidalijimui natūra, o ne kompensacijos priteisimui, ieškovė visiškai nesiūlo jokių variantų nustatyti naudojimosi turtu tvarką, neieško galimybių pasidalinti jį natūra, o jos prašoma priteisti kompensacija yra akivaizdžiai per didelė, nes rinkos kainos nukrito (b. l. 20–21).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kurio teismo prašė natūra padalinti 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Lėbartų kadastrinė vietovė, adresas – (duomenys neskelbtini), V. R. priteisiant pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-12-07 parengtą planą sklypo dalį „A“ (308/616), o jam – sklypo dalį „B“ (308/616). Savo reikalavimą atsakovas grindė tuo, kad visas sklypas jam nėra reikalingas, galimybių sumokėti ieškovės prašomos kompensacijos, šį nekilnojamąjį turtą galima padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sklype faktiškai esantys statiniai nėra įregistruoti ir suformuoti kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl jų buvimas ir vieta neturi jokios įtakos sklypo dalijimui (b. l. 43–44).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-06-08 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas padalino 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lėbartų kadastrinė vietovė, adresas – (duomenys neskelbtini), pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-12-07 parengtą planą, V. R. priteisė 308/616 sklypo dalį „A“, o R. S. 308/616 sklypo dalį „B“. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas planas, kuriame numatyta šį sklypą padalinti į dvi visiškai lygias dalis, prie kurių yra geras privažiavimas, atitinka visus protingam nuosavybės padalinimui keliamus reikalavimus, o toks šios nuosavybės atidalijimas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovo interesų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią praktiką, kad prioritetas nekilnojamojo turto atidalijimo atveju teikiamas jo atidalijimui natūra, jei tik tai įmanoma be neproporcingos žalos turto paskirčiai, o tik nesant tokios galimybės ar šalims geranoriškai susitarus, spręstinas kompensacijų klausimas (b. l. 111–113).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-06-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sklypą padalinus natūra, jis lieka per mažas ir nepatogus naudotis pagal jo funkcinę paskirtį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šalių santykiai yra blogi, atsakovas pažeidžia jos nuosavybės teises į paveldėtą sodo sklypo dalį, jis yra užėmęs visą sklypą ir jį valdo. Teismas neįvertino, kad neatlikus būtinų procedūrų, t. y. nesuformavus dviejų atskirų žemės sklypų, neparengus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įstatymo nustatyta tvarka, sklypas nedalintinas. Sklypo dokumentams paruošti nei ji, nei atsakovas neturi lėšų. Todėl teismo sprendimas padalinti natūra neparuoštą dalinimui sklypą prieštarauja protingumo kriterijui bei suformuotai teisų praktikai (b. l. 114–116, LAT 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad visas sodo sklypas jam nereikalingas, nes negalės tinkamai jį prižiūrėti ir neturi galimybės jį visą įsigyti. Sklype esantis šiltnamis pastatytas be leidimų ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (b. l. 120–121).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad šalims lygioms dalims, t. y. kiekvienai po 1/2 dalį, priklauso 0,06 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Ieškovė ieškiniu prašo žemės sklypą natūra priteisti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją pinigais, atsakovas priešieškiniu prašo nekilnojamąjį turtą padalyti natūra į dvi lygias dalis. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar bendras turtas gali būti tarp šalių padalytas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ar ne. Ši aplinkybė lemia padalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas jį turi išspręsti.
CK 4.80 str. 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šį straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą padalinti žemės sklypą natūra grindė motyvais, kad šalių paveldėtas turtas yra dalus ir gali būti padalintas pagal atsakovo pasiūlytą projektą, o toks šios nuosavybės atidalijimas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovo interesų. Su tokiu bylos aplinkybių įvertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimą įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ar pareigą pasiūlyti išimtinai tik natūrinį atidalijimo būdą. Ieškovė reikalavimą už jai priklausančią sklypo dalį priteisti piniginę kompensaciją apeliaciniame skunde grindžia būtent aplinkybe, kad paveldėtą žemės sklypą padalinus natūra, jis taps per mažas ir nepatogus naudotis pagal jo funkcinę paskirtį. Be to, teismas neįvertino, kad žemės sklypas tebėra nedalus, kadangi neatlikti būtini veiksmai: neparengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. LR žemės įstatymo 2 str. 24 p. numatyta, kad žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, gamyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. Žemės valstybinės apskaitos tvarkos, patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302, taisyklių 14.1.2. p. numato, kad žemės naudmenos apskaitomos pagal kadastrinių matavimų metu vietovėje nustatytas (faktiškai esančias) žemės naudmenų rūšis, neatsižvelgiant į detaliajame plane suprojektuotą ar apskrities viršininko leistą pakeisti žemės naudojimą. Minimalus žemės plotas, kuris apskaitomas atskira žemės naudmena kitoms žemės naudmenoms – 0,04 ha. Vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro patvirtintu žemės valstybinės apskaitos tvarkos taisyklėmis, 0,06 ha ploto sodo sklypas, dėl kurio tarp šalių kilo ginčas, yra nedalomas. Atidalijus šį žemės sklypą ir suformavus atskirus du žemės sklypus pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-12-07 parengtą planą, vieno iš sklypo plotas būtų 0,03 ha, tai yra mažesnis nei LR Žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymo Nr. 302 14.1.2 p. numatytas minimalus žemės plotas, kuris apskaitomas atskira žemės naudmena. Todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį negalėjo remtis aplinkybe, kad atsakovo pasiūlytas projektas, kuriame numatyta šį sklypą padalinti į dvi visiškai lygias dalis, nepažeis nei ieškovės, nei atsakovo interesų. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar 0,06 ha ploto žemės sklypo atidalijimas į du atskirus žemės sklypus padarys neproporcingą žalą sodo sklypams, kurių paskirtis yra auginti žemės ūkio augalus. Žemės sklypo nedalumo nepaneigia ir atsakovas.
LR žemės įstatymo 30 str. 3 dalyje numatyta, kad atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendimu padalijo 0,06 ha ploto žemės sklypą pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-12-07 parengtą planą. Iš šio plano matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Lėbautų kadastrinė vietovė, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus (b. l. 54), atskiri žemės sklypai nustatyta tvarka nesuformuoti.
Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas byloje netaikydamas alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – kompensacijos, parinko netinkamą turto padalijimo būdą ir pažeidė CK 4.80 str. 2 dalį. Šioje normoje įtvirtinta kompensacija paprastai nustatoma, atsižvelgiant į rinkos kainą ir kitus bendraturčiui reikšmingus kriterijus. Pagal ieškovės teismui pateiktą 2008-10-07 nekilnojamojo turto registro pažymą ginčo turto bendra vertė sudaro 44 755 Lt (b. l. 6). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2008 m. buvo nepagrįstai išaugusi nekilnojamojo turto kaina ir pateikė 2009-11-25 turto vertinimą, kuriuo žemės sklypo vertė įvertinta 22 000 Lt (b. l. 20-23). UAB „In Real“ 2010-02-08 parengtoje preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad ginčo sklypo rinkos preliminari rinkos vertė 2010-02-08 yra 25 000 Lt (b. l. 92–96). Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, tiksli ginčo sklypo vertė nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Kartu kolegija pažymi, kad šalys iš esmės gali susitarti taikiai, nes sutinka su ieškovės pasiūlytų atidalijimo būdu, tačiau yra ginčas dėl sklypo vertės, todėl suvarstytinas ekspertizės paskyrimo klausimas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino šių svarbių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla grąžintina tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.