- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2-1177-463/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Ieškovas
- A. Griciaus
- Atsakovas
- UAB „Autofriga“
- Trečiasis asmuo
- AB „DFDS LISCO“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Griciaus autotransporto įmonės ieškinį atsakovui UAB „Autofriga“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo UAB „Autofriga“ priešieškinį ieškovui A. Griciaus autotransporto įmonei ir trečiajam asmeniui AB „DFDS LISCO“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 72115,18 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis/užsakymus Nr. 1013, Nr. 1015, Nr. 987, Nr. 1027, Nr. 1410, Nr. 1527. Ieškovas tinkamai ir laiku įvykdęs minėtas sutartis/užsakymus atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras 2011-01-19 Nr. 0060846, 2011-02-10 Nr. 0061717, 2011-02-15 Nr. 0061807, 2011-02-18 Nr. 0061910, 2011-08-08 Nr. 0068603, 2011-09-26 Nr. 007015, pagal kurias atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 72115,18 Lt. Į ieškovo raginimus ir pretenzijas atsakovas nereaguoja, skolos gera valia nepadengė.
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-02-07 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo UAB „Autofriga“ priteisė 72115,18 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 72115,18 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1082,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A.Griciaus autotransporto įmonei.
Atsiliepimas
Atsakovas 2012-03-19 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad šalys be ieškovo nurodytų sutarčių taip pat yra sudariusios ir krovinio pervežimo sutartį „Ekspedicinis užsakymas Nr. 791“, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Danija – Rusija. Krovinys gavėjui Rusijoje turėjo būti pristatytas iki 2010 m. spalio 13 d., tačiau vykdomo pervežimo metu krovinys buvo prarastas ir atsakovas patyrė 20686,42 Eur (71426,07 Lt) dydžio žalą. Siekiant įskaityti šalių reiškiamus reikalavimus atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 71426,07 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pretenzijos pateikimo dienos (2010-10-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovas ieškovui neteikė jokių nurodymų, susijusių su konkretaus krovinio pervežimo maršruto pasirinkimu. Ieškovas pasirinko multimodalinį vežimą, todėl prisiėmė ir visą su tokiu pasirinkimu susijusią riziką. Ieškovo vienašaliu sprendimu puspriekabė DB 643 kartu su kroviniu buvo plukdoma į Lietuvą AB DFDS LISCO keltu „Lisco Gloria“ ir dėl 2010 m. spalio 8 d. kilusio kelte gaisro, krovinys buvo visiškai sunaikintas. Krovinio savininkui pareikalavus, atsakovas atlygino jam krovinio vertę, todėl patyrė 20686,42 Eur (71426,07 Lt) dydžio nuostolius. Nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę tarptautinio krovinių vežimo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau tekste – CMR konvencija). Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d. ieškovas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai priėmė krovinį vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Be to, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvencijos 17 ir 18 str. yra preziumuojama, o pagal CMR konvencijos 3 str. – vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų bei kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi.
Ieškovas 2012-04-10 pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovui nedavus jokių nurodymų, susijusių su konkretaus krovinio pervežimo maršruto pasirinkimu, vadovaujantis tarptautinių pervežimų versle susiformavusia praktika pasirinko racionaliausią ir trumpiausią kelionės maršrutą. Nurodė, kad pagal CMR konvencijos 2 str. įrodžius, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo, vežusio šį krovinį, kaltės, kelių transporto vežėjo atsakomybė ribojama tokioje pat apimtyje, kokia ribojama tos transporto rūšies vežėjo atsakomybė. Paaiškino, kad žala atsirado ne dėl kelių transporto vežėjo kaltės, t.y., sąmoningų ieškovo veiksmų. Nurodė, kad Kopenhagos jūrų ir prekybos teismas Danijoje šiuo metu sprendžia savininko, frachtuotojo ar operatoriaus atsakomybės už laive buvusiam turtui padarytą žalą klausimą. Jei bus nustatyta AB „DFDS LISCO“ kaltė, tiek jūrų transporto vežėjo, tiek kelių transporto vežėjų atsakomybė bus sprendžiama ne pagal CMR konvenciją, bet pagal jūrų transportuotojo sutarties sąlygas bei imperatyvias jūrų transporto įstatymų nuostatas. Nurodė, kad pagal vežėjo jūrų keliais atsakomybę reglamentuojančių Hagos-Visbiu taisyklių 4 str. 2 dalies b punktą nei ieškovas, nei laivas neatsako už prekių netekimą, jei netekimas atsirado dėl gaisro, kilusio ne dėl vežėjo kaltės arba jo dalyvavimo. tiesioginis priežastinis ryšys tarp jūrinio vežėjo veiksmų, neveikimo ar kitokio dalyvavimo ir kilusio gaisro yra pagrindas sprendžiant dėl jūrinio vežėjo atsakomybės.
Tretysis asmuo AB „DFDS LISCO“ 2012-04-16 pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, o atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Nurodė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad žala buvo padaryta kroviniui sudegus kelte „Lisco Gloria“ pati savaime nereiškia, kad AB „DFDS LISCO“ yra atsakinga už laive buvusių atsakovo prekių žuvimą. Nurodė, kad AB „DFDS LISCO“ gaisro laive metu buvo šio laivo frachtuotoju, tačiau laivas buvo išnuomotas ir komerciškai valdomas Danijos bendrovės DFDS AS. Ši bendrovė, o ne AB „DFDS LISCO“ buvo jūrinis vežėjas laive buvusių krovinių siuntėjų ar gavėjų atžvilgiu. Todėl teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos AB „DFDS LISCO“ teisėms ir pareigoms. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai remiasi CMR konvencijoje nustatyta kelių vežėjo kaltės prezumpcija, nes šiuo atveju ieškovo atsakomybė turi būti nustatoma pagal nuostatas, taikomas kitų transporto rūšių vežėjams. Nurodė, kad pagal Hagos-Visbiu taisykles nei jūrinis vežėjas nei laivas neatsako už prekių netekimą ar sužalojimą, kurie buvo padaryti dėl gaisro, jeigu jis nekilo dėl faktinės vežėjo kaltės arba dalyvavimo. Jūrinio vežėjo kaltė arba jo dalyvavimas sukeliant gaisrą privalo būti įrodyti asmens, kuris siekia prisiteisti žalą už krovinio praradimą ar sugadinimą. Taip pat nurodė, kad laivo „Lisco Gloria“ savininkas kompanija Rasa Multipurpose Shipping Limited, Limasolis, Kipras, AB „DFDS LISCO“ kaip laivo „Lisco Gloria“ frachtuotojas bei laivo operatorius DFDS A/S, Kopenhaga, pasinaudodami 1976 m. LLMC Konvencijos nuostatomis, leidžiančiomis laivo savininkams ir gelbėtojams riboti savo atsakomybę dėl turto praradimo ar žalos jam, įvykusio laive arba tiesiogiai susijusio su laivo eksploatacija, sudarė ribojimo fondą Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme ir visi asmenys, turintys reikalavimų laivo savininkui, frachtuotojui, ar operatoriui dėl 2010 m. spalio 8-9 d. laive „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, buvo kviečiami juos pareikšti Kopenhagos jūrų ir komercijos teisme iki 2011-03-11. Kadangi ieškovo atsakomybei turi būti taikomos tos pačios teisinės nuostatos kaip ir vežėjo jūrą atsakomybei, kurio atsakomybės klausimai sprendžiami Danijos Karalystės Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme, todėl atsakovas, siekdamas realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą už gaisro metu laive „Lisco Gloria“ prarastą krovinį, turėjo reikalavimą reikšti tame pačiame Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme. Tuo tarpu siekiant išvengti priešingų sprendimų sprendžiant jūrinio vežėjo atsakomybės klausimus Trakų rajono apylinkės teisme ir Kopenhagos jūrų ir komercijos teisme, Trakų rajono apylinkės teismas turėtų atsisakyti savo jurisdikcijos šioje byloje Europos Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 28 str. pagrindu.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai, jo atstovo neatvykimo priežastys nežinomos.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė prieštaravimuose bei priešieškinyje išdėstytą nuomonę. Papildomai atsakovo atstovas teismui nurodė, kad šalys sudarė taikų susitarimą, kuriuo susitarė dėl 52998,14 Lt dydžio tarpusavio įsiskolinimų padengimo. Prašė teismo patvirtinti šį susitarimą, priteisti iš ieškovo likusią 18427,93 Lt dydžio nuostolių dalį ir pritaikyti likusių šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymą.
Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai, jo atstovo neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas neatvykus ieškovo atstovui teismo priimti sprendimo už akių neprašė, teismas, įvertinęs bylos pobūdį bei ginčo tarp šalių esmę, konstatuoja, kad priimti sprendimą už akių šioje byloje yra netikslinga.
Teismas, įvertinęs trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ paaiškinimus dėl Trakų rajono apylinkės teismo jurisdikcijos šioje byloje atsisakymo, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje reikalavimai laivo savininkui, frachtuotojui, ar operatoriui dėl 2010 m. spalio 8-9 d. laive „Lisco Gloria“ kilusio gaisro nėra reiškiami, bei tai, kad šioje byloje šalių reiškiami reikalavimai yra susiję ne tik su kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro metu padarytų nuostolių atlyginimu, bet ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, o taip pat į tai, kad LR CPK nenumato galimybės teismui atsisakyti nagrinėti priešieškinį dėl to, kad kitos šalies teisme nagrinėjama susijusi byla, konstatuoja, kad vadovaujantis LR CPK nustatytomis teismingumo taisyklėmis ši byla yra teisminga ir turi būti nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme. Papildomai pažymėtina, kad Europos Tarybos reglamento Nr. 44/2001 28 str. numatyta, kad teismas savo jurisdikcijos gali atsisakyti vienos iš šalių prašymu, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi pirmąją bylą iškėlęs teismas ir jeigu jo įstatymas leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu. Tuo tarpu nei ieškovas nei atsakovas šioje byloje teismui prašymo atsisakyti jurisdikcijos nepateikė, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Kopenhagos jūrų ir prekybos teismas būtų kompetentingas nagrinėti šioje byloje šalių reiškiamus reikalavimus. Taigi, teismas Europos Tarybos reglamento Nr. 44/2001 numatytų pagrindų atsisakyti savo jurisdikcijos šioje byloje nenustatė.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Šalys sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis/užsakymus Nr. 1013, Nr. 1015, Nr. 987, Nr. 1027, Nr. 1410, Nr. 1527 (b.l. 50, 55, 60, 65, 70, 74). Ieškovas tinkamai ir laiku įvykdęs minėtas sutartis/užsakymus atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras 2011-01-19 Nr. 0060846, 2011-02-10 Nr. 0061717, 2011-02-15 Nr. 0061807, 2011-02-18 Nr. 0061910, 2011-08-08 Nr. 0068603, 2011-09-26 Nr. 007015 (b.l. 49, 54, 59, 64, 69, 73), pagal kurias atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 72115,18 Lt (b.l. 34, 76). Taip pat šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį „Ekspedicinis užsakymas Nr. 791“, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Danija – Rusija (b.l. 104). Krovinys gavėjui Rusijoje turėjo būti pristatytas iki 2010 m. spalio 13 d., tačiau vykdomo pervežimo metu dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro krovinys buvo prarastas ir atsakovas patyrė 20686,42 Eur (71426,07 Lt) dydžio žalą (b.l. 106-107, 111-113). Šalys šių aplinkybių neneigė, ginčo tarp šalių dėl to nėra.
Ginčas tarp šalių šioje byloje iš esmės kilo dėl ieškovo civilinės atsakomybės už gaisro metu kelte „Lisco Gloria“ sunaikintą krovinį taikymo pagrįstumo bei šalių tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo.
LR CK 6.808 str. 1 d., apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Byloje dėl žalos atlyginimo atsakovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tačiau atsakovas įrodymų apie ieškovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir žalos, nepateikė (LR CPK 178 straipsnis).
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos. Tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie yra konkrečiai reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos būtent CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 „Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)“).
CMR konvencijos 2 str. nurodo, kad kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio yra vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui.
Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis konstatuoja, kad nagrinėtinu atveju buvo vykdomas multimodalinis pervežimas ir jam yra taikytinos būtent CMR Konvencijos nuostatos.
CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių užkirsti kelio. Byloje nustatyta, kad atsakovo krovinys buvo prarastas atliekant tarptautinį gabenimą, jo vežimo jūra metu. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto nuostatos taikomos kartu su šios konvencijos 2 straipsnio 1 punkte numatytomis taisyklėmis, pagal kurias kai dėl krovinio praradimo nėra kelių transporto vežėjo kaltės, jo atsakomybė nustatoma pagal nuostatas, kurios taikomos kitų transporto rūšių vežėjams. Taigi, ieškovo atsakomybė vertintina pagal jūros vežėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Atsakovo krovinys buvo prarastas vežant jį ne keliu, o jūros transportu ir dėl krovinio praradimo kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes žalą lėmė įvykis, pervežant kelių transporto priemonę su kroviniu jūros transportu. Pažymėtina, kad krovinys buvo prarastas ne dėl gabenimo jūra, o dėl gabenimo jūra kelte „Lisco Gloria“ 2010-10-08 kilusio gaisro, t.y. aplinkybės, kurios ieškovas negalėjo nei numatyti, nei išvengti. Ne dėl ieškovo kaltės kilęs gaisras kelte „Lisco Gloria“ vertintinas kaip aplinkybės, kurių ieškovas negalėjo išvengti ir kurių pasekmėms negalėjo užkirsti kelio. Be to, teismas pažymi, kad pagal vežėjo jūrų keliais atsakomybę reglamentuojančių Hagos-Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies b punktą nei vežėjas, nei laivas neatsako už netekimą ar sužalojimą, padarytus arba atsiradusius dėl gaisro, jeigu jis nekilo dėl faktinės vežėjo kaltės arba dėl jo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė nei jūrų vežėjo kaltės, nei ieškovo kaltės dėl kilusio gaisro, todėl atsakovo priešieškinys yra atmestinas.
Sprendžiant ieškovo ieškinio atsakovui pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog neatsiskaitė su ieškovu už jam suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, ieškovo nurodytos įsiskolinimo sumos dydžio ir pagrįstumo neginčijo.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktas paslaugas, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl ieškovui iš atsakovo priteistinos skolos dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad šalys 2012-06-08 sudarė tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartį 2012/07, pagal kurią ieškovas užskaitė 52998,14 Lt dydžio atsakovo įsiskolinimą už transporto paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras 2011-01-19 Nr. 0060846, 2011-02-10 Nr. 0061717, 2011-02-15 Nr. 0061807, 2011-02-18 Nr. 0061910. Taigi, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistina pagal sąskaitas faktūras 2011-02-18 Nr. 0061910, 2011-08-08 Nr. 0068603, 2011-09-26 Nr. 007015, likusi įsiskolinimo suma - 19117,04 Lt.
LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui, t.y. 1082,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4) ir papildomai 267,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 87-88, 94), iš viso – 1349,00 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).
Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y., 43,80 Lt.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo 2012-02-07 priimtas preliminarus sprendimas yra keistinas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi atsakovo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovo A.Griciaus autotransporto įmonės, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, priklausančių ieškovui ir esančių pas ieškovą arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant, ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, iš esmės neviršijant 71426,07 Lt reikalavimo sumos, areštas (b.l. 123). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinys buvo atmestas, teismo 2012-03-26 nutartimi atsakovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 430 str., 6 d. 3 p., teismas
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-07 preliminarų sprendimą pakeisti iš atsakovo UAB „Autofriga“ priteisiant 19117,04 Lt (devyniolika tūkstančių šimtas septyniolika litų 04 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 19117,04 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1349,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt devyni litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A.Griciaus autotransporto įmonei.
Atsakovo UAB „Autofriga“ priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Autofriga“ 43,80 Lt (keturiasdešimt trys litai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi atsakovo UAB „Autofriga“ reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo A.Griciaus autotransporto įmonės turto areštą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.