- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-664-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai L. K., jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam R. D.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat L. K. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 1 d. 1 p.).
Iš L. K. R. D. naudai priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. nuteista už tai, kad 2007-11-24, apie 03.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pribėgusi prie nukentėjusiojo R. D., užšoko jam ant nugaros, trenkė delnu į veidą, o tuo metu pribėgus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir sudavus smūgį nukentėjusiajam R. D. į galvą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji užšokusi ant nukentėjusiojo sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei spardydama kojomis į krūtinės, pilvo, lytinių organų sritį ir kitas kūno vietas, tačiau ne mažiau dviejų smūgių, plūsdama įvairiais necenzūrinais žodžiais, savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo L. K. pripažinti kalta, padarus nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir priteisti iš pastarosios jo naudai 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog jam dėl nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad pirmąjį smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ir prarado sąmonę, sudavė byloje nenustatytas asmuo, o visus kitus smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė L. K.. Nukentėjusysis nesutinka, kad teismas be specialisto nusprendė, jog nuteistosios smūgiai nekvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Anot apelianto, tikėtina, kad vaikinas, sudavęs vieną smūgį, galėjo padaryti tik vieną sužalojimą, o specialisto išvadoje minimi du lūžimai, tai yra nosies kaulų ir kairiojo skruostikaulio, todėl kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tik nuteistosios. Tačiau teismas, išteisindamas L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., nukentėjusiajam padarytų sužalojimų išvis nevertino.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo prašymus nuosprendį palikti nepakeistą, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Nuteistosios kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ir jos nekaltumą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Byla patikrinama tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.). Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, o tai akivaizdžiai matosi iš pačios bylos, pirmosios instancijos teismas kruopščiai tyrė ir objektyviai vertino visas, tiek nuteistąją teisinančias, tiek ją kaltinančias bylos aplinkybes. Tuo tarpu savo apeliacinio skundo argumentus nukentėjusysis motyvuoja iš esmės vien tik savo paties pamąstymais ir samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str 2 d. 8 p. išteisintina. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad ne kas nors kitas, o būtent nuteistoji dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. R. D. pats visą laiką teigė, kad jis nugriuvo ir prarado sąmonę nuo pirmojo smūgio, suduoto jam nenustatyto vaikino, kaip suprato alkoholio buteliu, į kairę veido sritį. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad girdėjo triukšmą, matė ant nugaros gulintį ir nejudantį vaikiną, kurį maigė bei mušė mergina. Specialisto išvada kaip tik patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas teisingai pripažino, kad toks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne L. K., o nenustatyto asmens smogusio R. D. į veidą. Jokių įrodymų, kad nuteistoji būtų susitarusi su nenustatytu asmeniu sužaloti nukentėjusįjį, byloje nėra.
Teismas, pagrįstai išteisindamas nuteistąją pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., klaidingai teigė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nurodė Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 1 d. 1 p. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau įrodymų, kad jį padarė būtent L. K. nėra, todėl ir išteisinimo pagrindas turėjo būti nurodytas kitas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., kai nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, nes apeliacinio skundo dėl to nėra, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, jų neperžengiant.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas L. K. išteisinti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. yra teisingas ir teisėtas.
Kolegijos nuomone, nei keisti, nei tuo labiau naikinti nuosprendį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.