Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, neteistas;

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2001-01-15 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. ( BK str. galiojo iki 2003-05-01) 3 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto„ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo. 2006-10-04 Šiaulių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 m., 2007-06-13 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštu.2008-03-28 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2 d., 1 p.,4 p.,7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.2009-08-12 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirta laivės atėmimo bausmė subendrinta su 2008-03-28 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir D. Č. 2009 m. birželio 12 dieną, apie 00.20 valandą, Šiaulių geležinkelio stoties teritorijoje, adresu Dubijos g. 44, Šiauliuose, prie kavinės-baro „Dubijos svetainė“, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. I. ir atimdami galimybę priešintis, kas pasireiškė tuo, kad M. M. vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, po smūgio šiam nukritus ant žemės, M. M. ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, spirdami po vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, po to vienam iš jų primynus koja nukentėjusiojo galvą, bendrais tyčiniais veiksmais padarė sužalojimus: kraujosruvas veide, nosies nubrozdinimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam D. Č. priklausančius - 37 Lt.

M. M. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, pripažįsta smūgių sudavimą ir parodė, kad 2009-06-11 vakare, atėjo prie Aušros muziejaus, kuris yra Aušros alėjoje. Ten, ant muziejaus laiptų, pamatė sėdinčius du pažįstamus - D. Č. ir „Aidelį“, kurio pavardės nežino. Visi trys gėrė alų, po to apie 22 val. visi trys nuėjo į „Dubijos svetainę“, kuri yra prie geležinkelio stoties, nes norėjo dar išgerti. Būnant bare, su nukentėjusiuoju kilo konfliktas dėl rankų lenkimo. Pats kaltinamasis nurodo, jog tarp jo ir nukentėjusiojo asmeniškai kilo konfliktas, todėl jis su nukentėjusiuoju išėjo į lauką išsiaiškinti santykių. D. Č. su „Aideliu“ pasiliko kavinėje. Lauke, jis D. Č. vieną kartą spyrė į veidą, o jam nuo smūgio nugriuvus, dar kartą spyrė į galvą ir palikęs gulintį nuėjo atgal į kavinę. Kai įėjo į kavinę, D. Č. su „Aideliu“ buvo kavinėje. Jam grįžtant į barą, tarpduryje prasilenkė su D. Č. ir „Aideliu“, kurie išeidinėjo iš baro. Už kelių minučių D. Č. su „Aideliu“ grįžo iš lauko, jam D. Č. davė 10 Lt, kad nupirktų 2 l alaus butelį ir netrukus visi trys iš baro išėjo. Dėl telefono nieko paaiškinti negali, nes nematė kaip D. Č. padavė „Aideliui“ telefoną, prisimena, kad „Aidelis“ sulaužė kažkokią SIM kortelę ir ją išmetė. Dėl įvykio gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, žada atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad tarp jų kilo konfliktas kavinėje, jiems sėdint prie staliuko, o ne dėl to, kad buvo tikslas jį apiplėšti.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. M. parodo vietą, kur įvykdė nusikalstamą veiką (1 tomas, b. l. 67-70).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. Č. parodo vietą, kur įvykdė nusikalstamą veiką (1 tomas, b. l. 92-95).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. ( LAT nutartis Nr. 2K-75/2010). Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina M. M. ir D. Č. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nustatyta, jog 2009-06-12 apie 00.20 val., abu kaltinamieji bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, panaudojant fizinį smurtą , bei atimdami nukentėjusiajam D. Č. galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą -37 Lt. Tai patvirtina iš esmės išsamūs kaltinamojo D. Č. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie tarpusavyje sutampa su nukentėjusiojo D. Č. parodymais , duotais teisiamojo posėdžio metu, bei atitinka veikos faktines aplinkybes nustatytas apžiūros protokolais, specialisto išvada, D. Č. parodymų patikrinimo vietoje nustatytomis aplinkybėmis, akistatos protokolais, atpažinimo pagal nuotraukas protokolais. Nustatyta, jog nukentėjęs D. Č. ir trys asmenys, t.y. du iš jų kaltinamieji, keturiese buvo lauke, kitų pašalinių asmenų nebuvo , buvo panaudotas smurtas , taip pat atimta galimybė nukentėjusiajam priešintis, t.y. koja prispausta nukentėjusiojo galva prie žemės, turint tikslą pagrobti D. Č. priklausantį turtą- pinigus. Pirmas smūgis buvo suduotas M. M., po ko, nukritus nukentėjusiajam ant žemės M. M. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas buvo suduoti dar po vieną smūgį. Nustatyta, jog smūgius sudavė M. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nes D. Č. tuo metu apžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenes, ieškodamas pinigų. Visa nusikalstamos veikos dinamika, t.y. smūgių sudavimas, atėmimas galimybės priešintis, laikant nukentėjusiojo galvą primynus, pinigų paėmimas, nukentėjusiojo kišenių tikinimas, piniginės patikrinimas, patvirtina, jog tikslas buvo pagrobti nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ar neleidžia jam pabėgti ir t.t. Šiuo atveju abu kaltinamieji buvo vykdytojai, kadangi veikė bendrai, suprato vienas kito veiksmus, ir panaudojus smurtą, bei atėmė galimybę priešintis, sumanymo pagrobti svetimą turtą neatsisakė bei tęsė nusikalstamus veiksmus. Pavojingų pasekmių atsiradimas yra vieningas visų bendrininkų veiklos rezultatas, tarp kiekvieno bendrininko veiklos ir bendro nusikalstamo rezultato yra priežastinis ryšys. Subjektyviajai pusei būdinga tai, kad kiekvienas bendrininkas veikė tyčia. Pabrėžtina, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Teismas kaltinamojo M. M. nepripažinimą dalyje dėl įvykdyto plėšimo teismas laiko pasirinkta jo gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Tikslintinas kaltinimas, nustatant, jog pagrobta D. Č. priklausančių pinigų suma -37 Lt., kadangi tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjęs ir šie duomenys sutampa su kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl pagrobtų pinigų sumos. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl pasikėsinimo pagrobti iš piniginės buvusius pinigus, kadangi perteklinis kaltinimas, veikos kvalifikacijai esmės neturi, nes nenustatytas pasikėsinimas pagrobti didelės vertės turtą, ką tuo atveju būtų būtina nurodyti.

Visi duomenys surinkti teisėtu būdu, jie pakankami nusikalstamai veikai atskleisti , veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1d.

Teismas, paskirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į jiems inkriminuotų ir teisiamojo posėdžio metu įrodytų veikų sunkumą, pavojingumą visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jų asmenybę, jų elgesį iki veikų padarymo ir po jų.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. M. teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą - įvykdė apysunkį tyčinį baigtinį nusikaltimą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, teistumas išnykęs, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kaip charakterizuojančius asmenį duomenis ( 1 t., b.l.118-131), baustas administracine tvarka ( 1 t., b.l. 115-117), registruotas Darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b.l. 141), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, , siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 str., jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, teismas vadovaujasi LR BK 61 str. 2 d. ir, atsižvelgiant į teisingumo principą paskiriant bausmę, nustato, jog šio principo įgyvendinimas nėra vien tik nusikalstamos veikos, jos aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, taip pat ir nukentėjusiojo interesų suvokimas ir jų apsauga bei gynimas, todėl realizuojant šį principą, įvertinant tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo interesus, nei vienam iš jų nesuteikiant prioriteto, atsižvelgiant į LR BK 54 str. 2d. nustatytas aplinkybes M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, kad nenutrūktų kaltinamojo socialiniai ryšiai, bei jis turėtų galimybę daryti išvadas, teismas sprendžia , jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Pagrindų kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. Č. teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą- įvykdė apysunkį tyčinį baigtinį nusikaltimą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į jo vaidmenį darant nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis teistas ( 2t., b.l. 52), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 145-153), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 184), nedirba, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą teistumui neišnykus, kas jį charakterizuoja kaip asmenį, nesilaikantį priimtų visuomenės normų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. jis laikytinas recidyvistu, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į LR BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes D. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis.

Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį- nėra.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamieji bendrais veiksmais darydami plėšimą sužalojo D. I., pagrobė jo turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., todėl nukentėjusiojo D. Č. sumažintas civilinis ieškinys dėl turtinės 37 Lt žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 299 str. str., 301- 305 str. str., 307 str. 1d., 6d., 7d., 308 str., 310 str.,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – laivės atėmimą 2 ( dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d. 2d. 3p., 70 str. paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę- 80 val. ( aštuoniasdešimt valandų) nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-06-22d. 12 val. iki 2009-06-22 18.50 val. ir vadovaujantis LR BK 66 str. 2d. laikyti, jog M. M. atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.

Kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. Č. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams 4 ( keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-08-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme, ir skirti D. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 ( trejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-06-22d. 12 val. iki 2009-06-22d. 18.50 val., vadovaujantis LR BK 66 str. 2d. laikyti kaip vieną atliktą laisvės atėmimo dieną, bei įskaityti pagal 2009-08-12 Šiaulių miesto apylinkės nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pareikštą sumažintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš M. M. ir D. Č. 37,00 Lt ( trisdešimt septynis litus) turtinės žalos nukentėjusiojo D. Č. naudai.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė