Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui A. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl pripažinimo sąžiningu įgijėju ir automobilio sugrąžinimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui „BR International Limited“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas „BR International Limited atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau tiek ieškinį su priedais, tiek šaukimą į teismo posėdį gavo (2 t, b. l. 20, 27-29, 37, 39-41) ir turėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai, todėl remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ( dokumentų įteikimas ) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, 19 straipsniu, sprendimas priimtas nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis, dėl kurio kilo ginčas, yra Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 783 str. 3 d., 787 str. 1 d. 3 p., byla nagrinėtina Lietuvos teismuose, nepaisant to, kad atsakovas yra užsienio juridinis asmuo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. pagal 2011-03-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko automobilį BMW 530 D, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2011-02-26 iki 2011-02-27 buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje, todėl jis netapo šio automobilio savininku ir, net būdamas sąžiningu įgijėju, negali išreikalauti automobilio iš teisėto jo savininko, kuriam automobilis yra sugrąžintas 2011-11-03 ir 2012-08-09 prokuroro nutarimais.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-11-03 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-1021-11 konstatuota, kad automobilis BMW 530 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje ir šiuo nutarimu automobilis grąžintas teisėtam jo savininkui M. W., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 11-13). Iš šio nutarimo matyti, kad 2011-03-01 poėmio protokolu automobilis buvo paimtas iš ieškovo A. B., nes 2011-03-01 Interpolo pažyma patvirtino, kad pagal duomenų bazės duomenis šis automobilis buvo ieškomas kaip vogtas Jungtinėje Karalystėje. Nutarimas taip pat patvirtina, kad 2011-04-04 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. TR/1500/23/LT/11 yra nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2011-02-26 iki 2011-02-27, įsilaužus į namą (duomenys neskelbtini), buvo pavogti automobilio BMW 530 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), rakteliai.

Registracijos liudijimas Nr. GK56 0CR patvirtina, kad nuo 2010-10-09 iki 2012-05-25 automobilio BMW 530 D, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas savininkas buvo M. W., gyv. (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-05-25 šio automobilio registruotas savininkas yra Didžiosios Britanijos bendrovė „BR International Limited“, Unit 10, English Close, Hovas, BN3 7EE, Jungtinė Karalystė (1 t, b. l. 23-26, 50-52 ir 56-58).

Kauno apygardos prokuratūros Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-08-09 nutarimu buvo pripažintas netekusiu galios 2011-11-03 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo 3 punktas ir automobilis BMW 530 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas naujam savininkui Didžiosios Britanijos bendrovei „BR International Limited“ per jos įgaliotą atstovą UAB „ Alfa Baltik“ (1 t, b. l. 63-64).

Weston Favell policijos nuovados Northemptone vagysčių skyriaus raštas patvirtina, kad šiai policijos įstaigai 2011-02-27 buvo pranešta apie automobilio BMW 530 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę ir nusikalstamai veikai tirti buvo paskirtas registracijos numeris, o dėl šio automobilio vagystės teiravosi šios bylos atsakovas Didžiosios Britanijos bendrovė „BR International Limited“ (1 t, b. l. 53, 59).

Didžiosios Britanijos bendrovės „BR International Limited“ įgalioto atstovo UAB „ Alfa Baltik“ 2012-07-05 prašymas prokurorui (1 t, b. l. 48) ir Didžiosios Britanijos bendrovės „BR International Limited“ įgaliojimas (1 t, b. l. 49) patvirtina, kad šios bylos atsakovas, per įgaliotą Lietuvos įmonę, atsiima automobilį BMW 530 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškovo pateiktoje 2011-03-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Varšuvoje jis nusipirko automobilį BMW 530 D, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš M. W. (1 t, b. l. 27-28), tačiau pats ieškovas patvirtino, kad automobilį pirko ne iš sutartyje nurodyto registruoto savininko M. W., o iš kito asmens.

Visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad automobilis BMW 530 D, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš savininko buvo pagrobtas Jungtinėje Karalystėje, bet Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatyta tvarka buvo paimtas iš ieškovo, o vėliau, minėtais prokuroro nutarimais, gražintas dabartiniam savininkui, t. y. atsakovui. Visi minėti prokuroro nutarimai BPK nustatyta tvarka neapskųsti ir įsiteisėję. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintų „Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą“ 39 punktą, užsienio valstybėje pagrobta ir į Lietuvos Respubliką įvežta transporto priemonė, jei ji dar neįregistruota Lietuvos Respublikoje, arba jeigu tokia transporto priemonė yra įregistruota užsienio valstybėje, grąžintina transporto priemonės savininkui. Kadangi šiuo atveju nutraukiant ikiteisminį tyrimą kaip tik ir buvo nustatyta, jog ieškovo įsigytas automobilis yra pavogtas užsienyje ir įregistruotas užsienyje, Lietuvoje nebuvo įregistruotas, tai prokuroras teisėtai ir pagrįstai automobilį grąžino užsienyje registruotam jo savininkui.

Ieškovas savo teises gina remdamasis automobilio-pirkimo pardavimo sutartimi ir aplinkybe, kad jis yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas, todėl šiuo atveju kilusiam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 4.93 str., 4.95 ir 4.96 str. įtvirtintos normos, reglamentuojančios daikto savininko ir sąžiningo įgijėjų teisių apsaugą ir šių subjektų interesų pusiausvyrą.

Vertinant nuosavybės teisės atsiradimą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirmiausiai pabrėžtina, kad tokia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą, todėl tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-229/2008, 3K-3-310/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008-10-30 nutarime, priimtame byloje Nr.16/06-69/06-10/07 (Dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo), pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad tais atvejais, kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku, nes, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, sąžiningas įgijėjas nėra prilyginamas to daikto savininkui. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal Civilinį kodeksą yra nevienodas. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas tik to daikto valdytoju. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų savininko, praradusio turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisių gynimą. Vadinasi, tais atvejais, kai įgyjamas daiktas, kuris savininko nustojo būti valdomas be jo valios (pavogtas), jis gali būti išreikalautas ir iš sąžiningo įgijėjo (CK 4. 96 str. 1 d.).

Tai reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju įstatymas leidžia išreikalauti vogtą daiktą iš ieškovo net ir tuo atveju jeigu jis yra sąžiningas įgijėjas. Todėl šioje byloje taip pat turi būti ginamos ne ieškovo, o automobilio savininko, kuris jį prarado prieš savo valią, teisės.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po vagystės automobilio nuosavybės teisės perėjo iš buvusio savininko - fizinio asmens M. W., šios bylos atsakovui - juridiniam asmeniui, kuris dėl vagystės teiravosi atitinkamoje Jungtinės Karalystės policijos įstaigoje, todėl galima spręsti, kad atsakovas nuosavybės teisę įgijo išmokėjęs buvusiam savininkui draudimo išmoką. Kadangi abiejų nurodytų asmenų nuosavybės teisės buvo ir yra registruotos Jungtinėje Karalystėje ir tą patvirtina byloje esantys registracijos liudijimai, pagal kuriuos paskutinis savininkas yra atsakovas, tai bet kuriuo atveju sprendžiant automobilio grąžinimo klausimą turi būti ginamos teisėto savininko, o ne ieškovo teisės, nes ieškovas neįrodė, kad automobilį Lenkijoje jam pardavęs asmuo turėjo nuosavybės teisę į šį automobilį ir šią teisę perleido kartu su automobiliu. Juo labiau, kad ieškovas pats patvirtina, jog automobilį pirko visai ne iš to asmens, kuris automobilio registracijos liudijime nurodytas kaip savininkas; kad automobilio pardavėjas sutartyje įrašė ne savo anketinius duomenis; kad automobilį pirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ar pardavėjas yra automobilio savininkas, jokio dokumento nebuvo ir ieškovas jo nereikalavo. Aukščiausias Teismas analogiškoje automobilio pirkimo situacijoje yra pripažinęs, kad įsigydamas transporto priemonę tokio sandorio pagrindu, nepareikalaudamas daikto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, pirkėjas elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl jam tenka rizika, jog, tikrajam transporto priemonės savininkui pareiškus pretenzijas į transporto priemonę, nesugebės pagrįsti savo nuosavybės teisės ir dėl to pirkimo–pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-310/2010). Tačiau minėta, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovui automobilis jau yra grąžintas prokuroro nutarimu, kurio ieškovas neskundė BPK nustatyta tvarka ir kuris yra vykdomas (1 t, b. l. 120), kad atsakovas jau įgaliojo Lietuvos įmonę atsakovo vardu automobilį atsiimti. Todėl grąžinus automobilį BPK nustatyta tvarka, atsakovui nėra jokio pagrindo atskiru reikalavimu (ieškiniu ar priešieškiniu) papildomai reikalauti susigrąžinti automobilį ar išreikalauti jį iš ieškovo kaip sąžiningo įgijėjo vindikaciniu ieškiniu pagal CK 4.96 str. 1 d.

Priimant sprendimą atmesti ieškovo ieškinį būtina atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl teismo precedento reikšmės ir svarbos civilinėse bylose. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, kad šis konstitucinis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas). Todėl priimant sprendimą šioje byloje teismas yra saistomas ir aukštesnių teismų priimtais sprendimais analogiškose bylose.

Kadangi 2011-04-12 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-85-264-2011 analogiškas ieškinys dėl vogto automobilio grąžinimo sąžiningam įgijėjui buvo atmestas ginant automobilio savininko, kuriam jis buvo grąžintas prokuroro nutarimu, teises, tai šioje, pagal faktines aplinkybes visiškai analogiškoje, byloje teismas neturi pagrindo nukrypti nuo tokio precedento.

Tačiau ieškinio atmetimas šioje byloje nereiškia, kad ieškovo teisės neturi ir negali būti ginamos kitais būdais. Jau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama, kad turi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Tokios situacijose teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį tuo pagrindu, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą ( CK 6.307 str. 1 d.). Tokią teisę daikto pirkėjas turi ir kai daiktas iš pirkėjo yra išreikalautas vindikacinio ieškinio pagrindu ar kitomis teisinėmis procedūromis (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-310/2010). Įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, nes šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-168/2006). Vadinasi ieškovas gali ir turi reikalauti iš automobilį jam pardavusio pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, o ne reikalauti grąžinti automobilį iš teisėto jo savininko.

Bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, o atsakovas neprašė priteisti jo bylinėjimosi išlaidų, tai bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos, o visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 27,20 Lt, priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. 27,20 Lt (dvidešimt septynis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.