Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-822-779-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-08-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-822-779-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00283-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822–779/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00283-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai K. G., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui R. S., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl klausimo sprendimo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 3) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-11 Nr. (1.7)-SR-2654 aktą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą užtikrinant antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010 apeliaciniame procese; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai K. G., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui R. S. dėl 2011-07-11 akto Nr. (1.7)-SR-2654 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakė priimti. Netenkino pareiškėjo J. S. pareikšto nušalinimo ir nenusišalino nuo jo skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Netenkino pareiškėjo J. S. prašymo dėl bylos (skundo) perdavimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis išspręstų klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam administraciniam teismui.

Teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, konstatavo, kad juo pareiškėjas yra informuojamas, kad jei pareiškėjui ginčo pagalba vis dar reikalinga, jis turi teisę kreiptis į Tarnybą su nauju prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad teisinės pasekmės pareiškėjui atsiras, kai Tarnyba jo prašymo atžvilgiu priims sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo arba neteikimo. Skundą teismas atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą laikytinas išvestiniu iš pastarojo, todėl nesavarankiškas.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nenumato galimybės proceso dalyviams inicijuoti viso teismo nušalinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjos, nagrinėjančios bylą, šališkumu, nenurodė, konstatavo, kad nėra ABTĮ numatyto pagrindo bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinti ar nusišalinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad byla gali būti perduodama kitam teismui, jei nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima. Nesant duomenų, jog pareiškėjo bylos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėti negalima, prašymą bylą perduoti kitam teismui teismas įvertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė.

III.

Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjas pažymi, kad 2011-08-01 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui jis pateikė skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto panaikinimo. Šį skundą teismas 2011-08-08 nutartimi atsisakė priimti. Teisėjas pažymi, kad ta pati teisėja sprendė tiek 2011-08-01 pateikto, tiek šioje byloje pateikto skundo priėmimo klausimą. Vertina, kad teismas pažeidė procesines normas, užvesdamas dvi bylas pagal analogišką skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Rašte pareiškėjas informuojamas apie tai, kokius veiksmus jis turi atlikti, jeigu pageidauja ir toliau gauti teisinę pagalbą, pagal anksčiau Tarnybos priimtus sprendimus jo atžvilgiu ir pan. Tuo tarpu viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, Rašte nėra, Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad teisinės pasekmės pareiškėjui kils atsakovui išnagrinėjus prašymą ir priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo ar nesuteikimo. Tuo tarpu, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamu Raštu atsakovas neatsisakė priimti sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo ir nepriėmė neigiamo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo, o tik informavo apie pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigą bei paprašė pateikti papildomą sprendimo priėmimui reikalingą informaciją.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad priėmęs nutartį teisėjas nepagrįstai mano, jog atsakovo priimtas aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinių pagrindų, nurodytų ABTĮ 47 straipsnyje teisėjai nusišalinti, o taip pat ir abejoti jos nešališkumu, dėl ko nutartis turėtų būti naikinama, nenustatyta. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylos perdavimo kitam administraciniam teismui, kadangi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad byla gali būti perduodama kitam teismui, jei nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad pareiškėjo bylos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėti negalima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl reikalavimo panaikinti Raštą pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kolegija pažymi, kad teismas, užvesdamas dvi bylas pagal analogiškus pareiškėjo skundus, procesinių teisės normų nepažeidė, kadangi sprendžiant šioje byloje pateikto skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikalavimų priimtinumą, administracinė byla pagal pareiškėjo 2011-08-01 skundą nebuvo baigta nagrinėti ir galutinis procesinis sprendimas byloje nebuvo priimtas (pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, o bylas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dar nebuvo išnagrinėta). Todėl teigti, kad teisme buvo užvestos dvi bylos pagal analogiškus skundus, negalima. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė