Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2023-04-27 · Administracinė byla Nr. I1-4286-289/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-04-27Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
I1-4286-289/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00332-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4286-289/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00332-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. vasario 21 d. buvo gautas pareiškėjo V. M. skundas (b. l. 1-7), kuriuo prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti pareiškėjui 3000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas V. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 41, 52-54). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 7).

Šalies argumentai

Savo skunde (b. l. 1-7) pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių kalėjimo kamerose maitinimuisi buvo išduodami vienkartiniai indai, tačiau jų išplovimui nebuvo išduodamos plovimo priemonės, kamerose nebuvo šilto vandens, nebuvo išduodamas pakankamas kiekis higienos priemonių, muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetukų, dezodorantų ir kt., taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2022-12-29 iki 2023-02-13 priteisti 3000 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu, sutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 41, 25).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą (b. l. 23-26) nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime nuo 2022-12-29 iki 2023-02-13 buvo laikomas kameroje Nr. 98, kurioje buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m. iki 9,94 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad ginčo laikotarpiui aktualaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Analogiškos nuostatos perkeltos ir į nuo 2023-01-01 galiojančių Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 303, 304 punktus. Pažymėjo, kad laikantis minėtų nuostatų, pareiškėjui V. M. pirmą kartą atvykus į Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, be kita ko, buvo išduotas dantų šepetėlis bei pasta, muilas, tualetinis popierius, dezodorantas. Vėliau, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas po pirmo privalomo aprūpinimo higienos priemonėmis pagal Aprašo 4 punktą, į įstaigą dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2023-01-27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Per tą laiką susipažįstama su prašymo turiniu, jo pagrįstumu, priimamas sprendimas, o esant pagrindui - rengiamas atsakymas. Pareiškėjo prašymas išduoti higienos priemones pateiktas 2023-01-27, o higienos priemonės jam išduotos 2023-02-20, t. y. praėjus 13 darbo dienų. Taigi, jokie terminai pažeisti nebuvo. Pabrėžė tai, kad higienos priemonės bei minkštasis inventorius išduodamas po sanitarinio švarinimo, t. y. asmenys, kurie teikė prašymą dėl minėtų daiktų išdavimo, apie tokį prašymą turi informuoti sandėlio darbuotoją. Darbuotojas, patikrinęs ar toks prašymas yra ir ar jis tenkintas, išduoda priemones. Pareiškėjas dėl higienos priemonių į sandėlio darbuotoją nesikreipė ir pretenzijų dėl priemonių negavimo neturėjo. Dėl indų plovimo priemonių, kempinėlių išdavimo nurodė, kad V. M. dėl priemonių indams plauti (dėl skysto muilo ir kempinėlių) kreipėsi 2023-01-30. V. M. nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji aprūpinami tokiomis valymo priemonėmis kaip maistinė soda ir ūkinis muilas, o suimtieji ir nuteistieji, norintys įsigyti papildomų valymo priemonių, jas turi galimybę įsigyti Šiaulių kalėjimo teritorijoje veikiančioje parduotuvėje. Pabrėžė, kad jokie teisės aktai pareigos aprūpinti asmenis indų valymo priemonėmis atsakovo neįpareigoja, tačiau jau minėta maistinė soda puikiai tinka ir indų plovimui. Maistinė soda yra puiki šveičiamoji priemonė pašalinanti nešvarumus, maisto likučius, riebalus, be to ji puikiai dezodoruoja bei pašalina nemalonius kvapus, toks valymas - ekonomiškas ir sveikas. Dėl karšto vandens kamerose nurodė, kad nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl jose įrengta tik šalto vandens sistema. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023-01-01), 20.4.6 papunktį, 25 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti elektrinį virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė sudaryta. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2023-01-01 galiojančiose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, o būtent, jų 42.4.6 papunktyje, 46 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, Šiaulių kalėjimo kamerose maitinimuisi buvo išduodami vienkartiniai indai, tačiau jų išplovimui nebuvo išduodamos plovimo priemonės, kamerose nebuvo šilto vandens, nebuvo išduodamas pakankamas kiekis higienos priemonių, muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetukų, dezodorantų ir kt., taip pat buvo kitų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia nagrinėjamą aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2022-12-29 iki 2023-02-13. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2023-02-28 pažymos Nr. SV-24-5986 „Dėl V. M.“ (b. l. 29-30), pareiškėjas Šiaulių kalėjime nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2022-12-29 iki 2023-02-13. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 98, kurioje buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m iki 9,94 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktos 2023-02-28 pažymos Nr. SV-24-5986 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

Teismas įvertina tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose, šilto vandens, maitinimosi sąlygų, plovimo ir higienos priemonių išdavimo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (galiojo iki 2023-01-01) 4 punkte numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Analogiškos nuostatos perkeltos ir į nuo 2023-01-01 galiojančių Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 303, 304 punktus.

Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad laikantis minėtų nuostatų, pareiškėjui V. M. pirmą kartą atvykus į Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, be kita ko, buvo išduotas dantų šepetėlis bei pasta, muilas, tualetinis popierius, dezodorantas.

Tai patvirtina teismui teikiamos Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės asmeninė sąskaita Nr. 1560 (b. l. 37-38) duomenys. Kad nurodytas priemones gavo, pareiškėjas kortelėje patvirtino savo parašu.

Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, vėliau, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Kaip matyti, pareiškėjas po pirmo privalomo aprūpinimo higienos priemonėmis pagal Aprašo 4 punktą, į įstaigą dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2023-01-27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Per tą laiką susipažįstama su prašymo turiniu, jo pagrįstumu, priimamas sprendimas, o esant pagrindui - rengiamas atsakymas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašymas išduoti higienos priemones pateiktas 2023-01-27, o higienos priemonės jam išduotos 2023-02-20, t. y. praėjus 13 darbo dienų. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad jokie terminai pažeisti nebuvo. Higienos priemonės bei minkštasis inventorius išduodamas po sanitarinio švarinimo, t. y. asmenys, kurie teikė prašymą dėl minėtų daiktų išdavimo, apie tokį prašymą turi informuoti sandėlio darbuotoją. Darbuotojas, patikrinęs ar toks prašymas yra ir ar jis tenkintas, išduoda priemones. Pareiškėjas dėl higienos priemonių į sandėlio darbuotoją nesikreipė ir pretenzijų dėl priemonių negavimo neturėjo ir tai patvirtina jo 2023 m. vasario 13 d. bei 17 d. Asmeninės sąskaitos kortelėje padėti parašai.

Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2023-03-03 pažymos Nr. RV-24-524 (b. l. 31), V. M. dėl priemonių indams plauti (dėl skysto muilo ir kempinėlių) kreipėsi 2023-01-30 (b. l. 33). Kaip matyti iš V. M. pateikto Turto valdymo skyriaus 2023-02-28 atsakymo Nr. SN-24-214 (b. l. 34), jam nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji aprūpinami tokiomis valymo priemonėmis kaip maistinė soda ir ūkinis muilas, o suimtieji ir nuteistieji, norintys įsigyti papildomų valymo priemonių, jas turi galimybę įsigyti Šiaulių kalėjimo teritorijoje veikiančioje parduotuvėje. Jokie teisės aktai pareigos aprūpinti asmenis indų valymo priemonėmis atsakovo neįpareigoja, tačiau jau minėta maistinė soda puikiai tinka ir indų plovimui. Maistinė soda yra puiki šveičiamoji priemonė pašalinanti nešvarumus, maisto likučius, riebalus, be to ji puikiai dezodoruoja bei pašalina nemalonius kvapus, toks valymas - ekonomiškas ir sveikas.

Galiojantys teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl jose įrengta tik šalto vandens sistema. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023-01-01), 20.4.6 papunktį, 25 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti elektrinį virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė sudaryta. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2023-01-01 galiojančiose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, o būtent, jų 42.4.6 papunktyje, 46 punkte.

Susipažinus su pareiškėjo V. M. asmens sveikatos istorijos Nr. KTI-7441 (b. l. 16-22) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių kalėjime metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių kalėjime.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių kalėjimo veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius