- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-220-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-3-00002-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė, Sergejus Buta
- Kategorijos
- 4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-417/2016.
Teisėjas Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00002-2016-1.
2016 m. rugsėjo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. P. baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., ir paskirta bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant ją per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Iš K. P. priteista 607,79 Eur turtinės žalos ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Eur patirtų atstovavimo išlaidų I. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, būdama pavojingo šuns – bulterjero mišrūno savininke, 2015-09-20, apie 15.30 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo šį jai priklausantį šunį, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui <...>“, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 46 punktą, kuriame numatyta, kad kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šuo užpuolė nukentėjusiąją I. P. ir sukandžiojo jai kairę koją padarydamas plėštines-kastines kairės blauzdos žaizdas su fascijos bei trigalvio raumens pažeidimu, t. y. nesunkiai ją sužalojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendį, skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti švelnesne bausme ir sumažinti priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taip pat teigiama, kad baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta ir ji turėtų būti nubausta administracine tvarka pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai jos veiką kvalifikavo ir pritaikė BK 139 str. 1 d., kadangi ji neturėjo tiesioginio kontakto su nukentėjusiąja, kontaktas buvo tik tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios šuns. Be to, Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymas nurodo gyvūnų laikymo taisykles tik viešose vietose, o įvykio vieta yra miškas, t. y. ne vieša vieta. Teigia, kad kaltinamajai skirta bausmė yra per griežta, priteistas turtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelis.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji kelia klausimą, ar įvykio vieta, o tiksliau – miškas, yra vieša vieta, kadangi Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymas nurodo gyvūnų laikymo taisykles tik viešose vietose. Apygardos teismas išaiškina ir pripažįsta nepagrįstu nuteistosios ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame teisme išsakytą argumentą, kad miškas – ne viešoji vieta. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796-2007, 2K-122/2008 ir kt.). Taigi vadovaujantis teismų praktika vertintina, kad miškas yra viešoji vieta, o, tiksliau, vieta, kurioje žmonės paprastai nesilanko, bet turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti. Taigi konstatuotina, kad nuteistoji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui <...>“, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 46 punktą, kuriame numatyta, kad kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Be to, teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė BK 139 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistoji neturėjo tiesioginio kontakto su nukentėjusiąja, kontaktas buvo tik tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios šuns. Vadovaujantis BK 139 str. 1 d. matyti, kad šis straipsnis taikomas tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistoji būdama pavojingo šuns – bulterjero mišrūno savininke, miške (t. 1, b. l. 79) be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo šį jai priklausantį šunį, dėl ko šuo, užpuolęs nukentėjusiąją I. P., sukandžiojo jai kairę koją taip padarydamas plėštines-kastines kairės blauzdos žaizdas su fascijos bei trigalvio raumens pažeidimu, t. y. nesunkiai ją sužalojo. Taigi vertintina, kad objektyviai būtent nuteistosios veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma.
Taip pat skundas motyvuojamas tuo, kad kaltinamajai skirta bausmė per griežta ir teismas jos prisipažinimą dėl netinkamo šuns vedžiojimo nepagrįstai įvertino kaip prisipažinimą dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Vadovaujantis BK 139 straipsniu, tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kartu pažymėtina dar ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvertino kaltinamosios asmenybę, jog ji neteista, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nenustatė. Todėl kolegija vertina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti taikant K. P. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Taip pat apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas pritarė nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytam argumentui, kad apylinkės teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą ir nustatė jo dydį vadovaudamasis nepagrįstais įrodymais, kadangi pateikti kvitai apie vartotus vaistus nesusiję su nukentėjusiosios patirtu sužalojimu. Iš bylos duomenų matyti, kad I. P. šioje byloje pareiškė 627,77 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Netenkinta ieškinio dalis dėl 11,98 euro turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal UAB „Gintarinė vaistinė“ kvitą dėl „Avento“ maišelių pienui saugoti įsigijimo, kadangi byloje surinktais įrodymais nepatvirtintas tokių maišelių reikalingumas nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ar jų komplikacijoms gydyti. Tuo tarpu visa kita suma, kurią sudaro 266,40 Eur dėl sužalojimo nukentėjusiosios negauta darbo užmokesčio dalis ir 349,39 Eur medikamentų ir reabilitacijos paslaugų pirkimo išlaidos, kurios pagrįstos ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais, ir VSDFV pažyma apie jos nedarbingumo laikotarpį, ir pridėtais medikamentų ir paslaugų apmokėjimo kvitais, apylinkės teismo tinkamai įvertinta visiškai pagrįstomis ir susijusiomis su nagrinėjama nusikalstama veika išlaidomis.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistosios K. P. valstybei priteisti 63,69 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistoji, o nuteistosios gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. P. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistosios K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-6715 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant K. P., atmesti.