Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, atsakovei I. S., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, trečiajam asmeniui I. S., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmantei Macijauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei I. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikiančios institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

-pakeisti 2010-09-08 Kauno rajono apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-399-660/201, sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant nepilnametės dukters D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

-pakeisti 2010-09-08 Kauno rajono apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-399-660/201, sprendimą dalyje dėl D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo, priteisiant D. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

-nustatyti, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki dukra sulauks pilnametystės uzufrukto teise tvarkys jos tėvas – M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

-iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Kristina Varanavičienė teisiniais argumentais pagrindė ieškovo paaiškinimus ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, jog ankščiau ieškovas neturėjo sąlygų pasiimti dukters, kadangi pats gyveno bendrabutyje. Atsakovė visą laiką b uvo netvarkinga ir tik gavusi ieškinį pradėjo tvarkytis namuose. Atsakovė augina tris vaikus, vienas vaikas yra neįgalus. Mergaitei gyvenant su atsakove, ji sirgo niežais ir susirgo tuberkulioze dėl blogų gyvenimo sąlygų. Atsakovas gyvena su I. S., augina kitą dukrą, tarp sesių yra glaudūs ryšiai. Nustačius D. S. gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas suteiks mergaitę tinkamą išsilavinimą, ji bus pilnai aprūpinta ir prižiūrėta.

Tretysis asmuo I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu augina 1,4 metų bendrą dukrą. Nori, kad D. S. gyventų jų šeimoje, nes pas tėvą yra geresnės gyvenimo sąlygos. I. S. yra vidurinio išsilavinimo, šiuo metu augina vaiką. Motina mergaitės nemokina, todėl jai tenka užsiimti mergaitės ugdymu. Atsakovės gyvenimo sąlygos nėra geros, namuose nešvaru. Mergaitė yra neprižiūrėta, aprengta ne pagal oro sąlygas, rūbai nešvarūs. Atsakovė didesnio išlaikymo iš ieškovo neprašo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 29) nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos vaikų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta. Teismo posėdžio metu atstovė Jurgita Gudiškienė nurodė, kad ieškovo nurodytos jo geros buities sąlygos - nėra priežasties keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovė deda visas pastangas užtikrinti vaikų perbūvį. Atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su dukra. Vaikas nori gyventi su mama, todėl keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra pagrindo.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose (b.l. 47-48, 140-142) nurodė, kad atsakovė I. S. kartu su nepilnamečiais vaikais D. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), iš savo motinos paveldėtame trijų kambarių bute, su daliniais komunaliniais patogumais, buto šildymas krosninis, naudojamas kietas kuras (malkos), yra vandentiekis, kanalizacija, dušas, tualetas su nutekamuoju vandeniu, karštas vanduo (įrengtas boileris). Motina su vaikais naudojasi dviem kambariais, tame pačiame bute viename kambaryje gyvena pilnametis atsakovės brolis V. R.. Visi vaikai miega viename kambaryje, jame yra reikalingi baldai: dviaukštė lova, kurioje miega D. ir A., N. lovytė, stalas, komoda, sofa, ant kurios miega motina. Vaikų rūbai laikomi didelėje spintoje, kuri stovi kitame kambaryje. Vaikų kambarys pakankamai šviesus, šiltas. Sūnui N. S. nustatytas vidutinis neįgalumas dėl mišraus raidos sutrikimo. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį, D. lanko priešmokyklinę grupę. Viso šeimos pajamos sudaro apie 1400 Lt. Ieškovės teigimu, šeima turi įsiskolinimų už vandens tiekimą, kuriuos periodiškai mažina, sumokėdama po 50 Lt per mėnesį. I. S. nurodė, kad jai neįgalumo lygis nenustatytas, alkoholio tabako, narkotinių medžiagų vartojimo įpročių neturi. Motina teigė, kad dėl D. elgesio sunkumų nekyla, ji skatinama pagiriant, mergaitė nuolat bendrauja su tėvu. Motina stengiasi užtikrinti vaiko teises į tinkamas gyvenimo sąlygos, teisę į ugdymą, poilsį, laisvalaikį. I. S. šeima įrašyta Kauno rajono socialinės rizikos šeimų apskaitoje, šeimoje nuolat lankosi socialinis darbuotojas, teikia įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Ieškovas M. S. su šeima negyvena nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Tėvui buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl mažametės dukters D. sumušimo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kaip institucijos, teikiančios byloje išvadą, nuomone, keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikėtų atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinius išgyvenimus, gali padaryti psichologinę ir socialinė žalą, nes pasikeičia jam įprasta aplinka, draugai, kartu gyvenantys artimieji. D. nuo gimimo gyvena jai įprastoje aplinkoje, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, šeimai padeda socialinis darbuotojas. Socialinis darbas šeimoje duoda teigiamų rezultatų, motina geriau tvarkosi namuos, planuoja išlaidas, tinkamai prižiūri vaikus, rūpinasi jų sveikata. Vertinant tai, kad esanti D. S. gyvenimo aplinka nėra nustatyta kaip nesaugi ar neatitinkanti vaiko interesų, gyvenamosios vietos keitimas nėra būtinas, nustatyta gyvenamoji vieta su motina atitinka mergaitės interesus.

Teismo posėdžio metu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vilmantė Macijauskaitė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Šeimą pažįsta gerai. Ieškovas niekada nenorėjo, kad dukra gyventų su juo. Tėvas su mergaite bendrauja savaitgaliais. Gyvenamosios vietos pakeitimas mergaitei būtų per dideli pokyčiai.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė D. S. nurodė, kad lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, kur mokosi raidžių, skaičių, moka skaičiuoti iki 10. Namuose turi knygučių. Myli savo sesę A. ir brolį N. Abu tėvai vienodai su ja užsiima, tačiau norėtų gyventi pas mamą. Su jais gyvena dėdė V., kuris girtas būna piktas, tačiau kai V. negirtas su juo mergaitė draugauja.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. nurodė, kad ji yra nebiologinė ieškovo mama, kartu su ieškovu negyvena. Pritaria ieškovo nuomonei dėl mergaitės pasiėmimo pas save. Mergaitė buvo neprižiūrėta, netinkamai aprengta, ne visada motina mergaitei leisdavo bendrauti su tėvu. Mergaitė susirgo tuberkulioze, todėl tai yra priežastis, dėl ko tėvas turėtų pasiimti vaiką. Nutraukus santuoką, ieškovas neturėjo sąlygų pasiimto vaiko. Vaikui gyvenant su tėvu bus geresnės sąlygos, ieškovas dirba, jų ryšys yra geras, mergaitė gerai sutaria su tėvo žmona. Mergaitė apie motiną nieko blogo nesako, bet apie dėdę pasakojo, kad jis muša vaikus. Mergaitė prieš mėnesį laiko sakė, kad nori gyventi su tėvu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. nurodė, kad yra ieškovo uošvis. Gyvenimo sąlygos ieškovo namuose yra daug geresnės, nei pas atsakovę. Pas atsakovę namuose lankėsi vieną kartą, namuose buvo netvarka. Jis neprieštarauja, kad jam priklausančiame bute gyventų ir D.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-399-660/2010 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys dėl dukters D. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo, jos auklėjimo susitarė taip: dukters D. S. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina - I. S., a.k. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką tėvas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai D. S. gim. (duomenys neskelbtini), teiks materialinį išlaikymą po 150,00 litų periodinių išmokų kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Tėvas, M. S. dalyvauja auklėjant dukrą: lanko, pasiima ją su savimi, praleidžia su ja laiką nenustatant konkrečių dienų, bet laiką derinant su vaiko mama, atliekant kitas įstatymo numatytas pareigas, rūpinasi vaiko sveikata (b.l. 11). (duomenys neskelbtini) M. S. sudarė santuoką su I. S., augina nepilnametę dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 13). Ieškovas su šeima gyvena R. S. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), R. S. neprieštarauja, kad ieškovo šeima ir jo nepilnametė dukra D. gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l. 16, 86). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jam yra nustatytas 40 procentų asmens darbingumo lygis (b.l. 14, 169, 177). Šiuo metu ieškovo šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1700 Lt (b.l. 15, 170-176). Nei ieškovas, nei jo sutuoktinė I. S. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 181-184). Atsakovė šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trijų metų , jos mėnesinės pajamos per mėnesį sudaro 1300 Lt (b.l. 128-129). Medicinos išrašai patvirtina, kad ieškovas serga epilepsija (b.l. 178-180). D. S. lanko (duomenys neskelbtini) darželio priešmokyklinę ugdymo grupę. Į darželį atveda ir pasiima mergaitę laiku, mergaitė tvarkingai aprengta, mama domisi kaip sekasi dukrai grupėje (b.l. 135). I. S. šeimai nuo 2009 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nes jai trūksta socialinių įgūdžių rūpintis vaikais D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis I. S. šeimoje lankosi 3 kartus per savaitę. I. S. mokinama kaip tinkamai rūpintis vaikais, tvarkytis namuose, gerinti buitines sąlygas, kokį maistą pirkti ir gaminti vaikams (b.l. 138). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad D. S. serga tuberkulioze (b.l. 136). Byloje pateikti ieškovo bilietai ir fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovas rūpinasi mergaitės laisvalaikio praleidimu (b.l. 74-85). Iš prie bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 65-1-01547-08 nustatyta, kad 2008-11-23 Kauno rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01547-08, pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl mažametės D. S. sužalojimo. 2009-01-14 Kauno rajono apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-001547-08, kadangi nepadaryta veika turinti, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Situacijos, kai gali būti sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos CK 3.169 straipsnio 3 dalyje, t. y. pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2010-09-08 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-399-660/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III punktą ir nepilnametės dukters D. S. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. S.. Ieškovas ieškinį iš esmės grindžia tuo, jog jo gyvenimo sąlygos yra geresnės ir jis suteiks geresnes gyvenimo sąlygas nei jos yra pas atsakovę. Nepilnametė D. S. savo nuomonę išreiškė teismo posėdyje bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriuje. Mergaitė nurodė, kad ji gyvena su mama nuo gimimo ir nori toliau gyventi su ja, o pas tėtį norėtų važiuoti tik į svečius (b.l. 115). Įstatymas numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d.). Teismas duomenų, kad vaiko noras kenktų vaiko interesams nenustatė. Institucijos duodančios išvadą byloje vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui nepritaria, nes D. nuo gimimo gyvena jai įprastoja aplinkoje, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovės šeimai padeda socialinis darbuotojas. Socialinis darbas šeimoje duoda teigiamų rezultatų, atsakovė geriau tvarkosi namuose, planuoja išlaidas, tinkamai prižiūri vaikus, rūpinasi jų sveikata. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad dėl atsakovės netinkamos priežiūros ir blogų gyvenimo sąlygų mergaitė sirgo niežais ir tuberkulioze. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras nurodo, kad niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės. Niežais galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu – šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, pirtyse (sveikinantis, liečiantis), taip pat per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, patalynę, žaislus, pinigus bei kitus buities daiktus. Pažymėtina, kad niežais gali užsikrėsti kiekvienas, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar gyvenimo sąlygų, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad D. S. niežais susirgo dėl netinkamos priežiūros ar blogų gyvenimo sąlygų. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis tuberkuliozė (lot. tuberculum – mazgelis) – tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. TB plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas. Greta esantis sveikas žmogus gali įkvėpti tuberkuliozės miko bakterijas, patekusias į aplinką nuo sergančiojo. Užsikrėsti galima, bet kurioje viešoje vietoje, kur yra atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Liga gali būti perduodama čiaudint, kosint ar kalbant – artimas kontaktas su sergančiu žmogumi. Iš to seka išvada, kad tuberkulioze užsikrečiama ne tik nuo blogų gyvenimo sąlygų, kaip nurodė ieškovas, o ir nuo kontakto su sergančiu žmogumi. Vien tai, kad mergaitė sirgo niežais ir susirgo tuberkulioze, nesudaro pagrindo pripažinti, kad mergaitė auga jai nesaugioje aplinkoje. Kaip teismui patvirtino Vaiko teisių skyriaus atstovai, D. S. 2012-09-06 Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai paimta iš šeimos, kadangi nuo 2012-09-05 I. S. slaugė mažametį sūnų N. Kauno klinikose ir negalėjo prižiūrėti kitų vaikų. Tuo laikotarpiu D. S. buvo laikinai apgyvendinta tuberkuliozinių ligų gydymo įstaigoje. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog mergaitė motinos priežiūrai buvo grąžinta 2012-09-19. IŠ VĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. nenormali tuberkulinio mėginio reakcija ir infekuotumas tuberkulioze buvo diagnozuotas laikotarpiu nuo 2012-11-23 iki 2013-02-01. Taigi, neatmestina, jog D. S. tuberkulioze galėjo užsikrėsti ir aukščiau minėtoje gydymo įstaigoje. Be to, kaip nustatyta, kiti atsakovės vaikai, kurie gyvena kartu su motina ir D. S., šia liga neserga. Byloje pateiktas Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro šeimos įvertinimas (145-155 b. l.) patvirtina, kad atsakovė dukros D. S. sveikata tinkamai rūpinasi, vaikas atvedamas pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui ir ligos atvejais, todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad tik ieškovas rūpinasi dukros sveikata. Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. gyvenimo aplinka nėra nustatyta kaip nesaugi ar neatitinkanti vaiko interesų. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog dėl netinkamos motinos priežiūros D. S. buvo susirgusi niežais. Vaikų teisių institucijos atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog D. S. tikrai sirgo niežais, tračiau tuo metu (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovės gyvenamojoje teritorijoje, buvo niežų ligų protrūkis ir tuo metu niežais sirgo ne tik atsakovės vaikai, bet ir daugiau (duomenys neskelbtini) gyvenančių vaikų. Taigi, šie argumentai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, jog niežais D. S. susirgo išimtinai dėl jos nepriežiūros. Be to, teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgia ir į byloje esamą medžiagą, jog ieškovas M. S. serga epilepsija, epilepsijos priepuoliai ieškovui pasireiškia nuo karto iki trijų per mėnesį. Kaip byloje patvirtino ir pats ieškovas, ir atsakovė, ir trečiasis asmuo, M. S. dėl šios ligos negali vairuoti automobilio, jis visuomet yra lydimas kito asmens. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, teigė, jog jį prižiūri dabartinė jo sutuoktinė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovas taip pat turi ribotas galimybes tinkamai pasirūpinti dukra, kadangi jam pačiam yra reikalinga tiek medikų, tiek artimų žmonių priežiūra.

Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė gyvena jos poreikius atitinkančioje aplinkoje, mergaitės ir atsakovės ryšys yra stiprus, prieraišus, saugus, jų bendravimas – natūralus. Aplinkybė, jog ieškovo gyvenimo sąlygos pasikeitė – pagerėjo, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes byloje nėra nustatyta, kad mergaitės gyvenimas su atsakove prieštarautų jos interesams. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės materialinė padėtis yra vienoda, t.y. pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Iš bylos duomenų ir šalių elgesio teismo posėdžių metu matyti, kad šalys viena kitą kaltina netinkama vaiko priežiūra, tačiau teismo vertinimu iš esmės kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra – abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriai duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą nei ieškovo, nei atsakovės šeimoje neturi. Ieškovas vieną iš priežasčių pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vieną nurodė tai, kad mergaitė gyvendama su mama nemoka elementarių dalykų: nusiprausti, pasikloti lovos, susidėti tvarkingai rūbų, gražiai pavalgyti, ji nelavinama, neturi jokių pramogų, normalaus laisvalaikio praleidimo. Pažymėtina, kad auklėti savo vaiką yra ne tik atsakovės, bet abiejų tėvų pareiga, ieškovas taip pat privalo ne tik suteikti dukrai turiningą laisvalaikį ir pramogavimą, tačiau ir lavinti dukrą, mokinti įprastų gyvenimiškų dalykų, tokių kaip pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį, higienos ir kt. Tai, kad ieškovas suteikia dukrai turiningesnį laisvalaikį, nelaikytina pagrindu dukros gyvenamajai vietai keisti, nes gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamą įtaką glaudiems socialiniams mergaitės ir jos sesers ir brolio, gyvenančių su atsakove, ryšiams. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų ribojusi dukros ir tėvo bendravimą. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad D. S. interesus šiuo metu labiausiai atitinka sprendimas nekeisti jos gyvenamosios vietos, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Šalims išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinio pateikimą teisme ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, tačiau ieškinį atmetus, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (b.l. 17).

Atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė byloje patyrė 646 Lt (nuo 2015-01-01 187,09 Eur) išlaidas. Ieškovo ieškinį atmetus, šios išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybei. Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 50,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmestus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 646 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt šešis litus) (nuo 2015-01-01 187,09 Eur) už atsakovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 50,86 Lt (penkiasdešimt litų 86 ct) (14.73 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.