Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Indrei Mažonei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. Š., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas nurodo, kad šalia atsakovui K. Š. ir trečiajam asmeniui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu Birutės g. 38A, Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. 0101/0039:76, esančioje valstybinėje žemėje buvo pastatyta 14,91 m ilgio ir 1,7 m aukščio medinių elementų tvora, kuri laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (neskelbiama), patikrinimą, po kurio Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) buvo pateiktos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto surašyto 2014-10-06 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-292 ir schemos M 1:300 „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ (sudaryta 2014-10-06) kopijos. Minėtame akte nustatyta, kad žemės sklypo (neskelbiama), savininkai yra užėmę valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora. Užimtas valstybinės žemės plotas apie 59 kv. m Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui pateiktas nebuvo, todėl laikytina, kad atsakovas atliko savavališkos statybos darbus. Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atsakovui surašė 2014-11-25 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141125-00204, o 2014-11-26 - privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-141126-00216, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis, ne vėliau kaip iki 2015-05-25, pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. 2015-05-18 gavus atsakovo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, 2015-05-25 buvo priimtas Sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.51)RE-140, kuriuo privalomojo nurodymo terminas teisės aktų nustatyta tvarka pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2015-08-25. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015-08-25 aktu Nr. NPA-00-150825-00187 nustatyta, kad aukščiau minėtas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (neskelbiama), pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (neskelbiama), (neskelbiama), pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje pareikštais reikalavimais sutiko. Pažymėjo, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) Vilniaus skyriui (iki 2015-05-25 – Vilniaus teritorinis padalinys), kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015-05-25 įsakymu Nr. Į-121, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingo statinio statybai pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Vilniaus skyrius nėra pritaręs. Prašė bylą nagrinėti Departamentui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje pareikštais reikalavimais sutiko. Nurodė, kad atsakovas K. Š. statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu statybų priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę realizuoti teisę būti statytoju. Tokiu būdu atsakovas atliko savavališką statybą, tuo pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas K. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atmesti, nustatyti savavališkos statybos padarinio – tvoros, esančios šalia žemės sklypo (neskelbiama), įteisinimui papildomą terminą, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. parengti tvoros projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jis viso proceso metu siekė išspręsti susiklosčiusią situaciją geruoju, mėgino įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisinant, tačiau neįvertino (neturėjo galimybės įvertinti), kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino galiojimo metu jis turės atlikti visą eilę papildomų darbų: parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderinti su savivaldybe ir Nacionaline žemės tarnyba; gavus Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą pakartotinai atlikti derinimą su savivaldybe (gauti savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą), kurie niekaip negalės būti įgyvendinti per Sprendime nustatytą terminą. Pabrėžė, kad būtent ilgai trunkantys formalūs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, derinimo bei tvirtinimo darbai sąlygojo tai, jog atsakovas nespėjo įteisinti savavališkos statybos statinio - tvoros. Nepaisant akivaizdžios atsakovo valios įvykdyti Privalomąjį nurodymą, atsakovas neturėjo galimybės formalių projekto derinimo, tvirtinimo ir rengimo procesų sukontroliuoti bei suvaldyti, ir to pasekoje savavališkos statybos padariniai (juos įteisinant) liko nepašalinti. Nurodė, kad savavališkos statybos padarinio – tvoros pastatymas (termino tvorą įteisinti pratęsimas) nei aplinkai, nei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukelia. Atsakovui priklausančio statinio nugriovimas, susiklosčiusioje situacijoje, absoliučiai netikslingas, kadangi ne tik sukeltų papildomų ir nepagrįstų išlaidų atsakovui (susijusių su tvoros griovimo darbais), tačiau atsakovui pabaigus derinti žemės sklypo, esančio Birutės g. 38 A. Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, išpirkus valstybinės žemės sklypo dalį, atsakovas organizuotų statybą leidžiančius dokumentus, ir toje pačioje vietoje pastatytų analogišką tvorą. Pabrėžė, kad atsakovo užsakymu yra parengtas žemės sklypo, esančio Birutės g. 38A, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas, atsakovas ketina įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje šiuo metu stovi savavališkos statybos statinys – tvora, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tam atsakovui reikia papildomo laiko. Pažymėjo, kad visi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo darbai yra vykdomi per naujai įdiegtą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), kuri šiuo metu yra integravimo procese, todėl nuolat stringa, institucijų darbuotojams kyla neaiškumų dėl šios sistemos naudojimo subtilybių, todėl visos šios aplinkybės neabejotinai papildomai apsunkina atsakovo iniciatyva pradėtų procesų eigą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo su pareikštu priešieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio nuostatos, numatančios savavališkų statybų įteisinimo galimybę, nėra teisinis pagrindas teismui pripažinti Inspekcijos reikalavimus šalinti savavališkos statybos padarinius nepagrįstais ir atmesti ieškinį. TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalis numato baigtinį statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai galimų atlikti veiksmų sąrašą nustačius savavališkos statybos faktą. Inspekcijos pareigūnas pateikia asmeniui, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą privalomasis nurodymas neįvykdytas arba asmuo negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą kreipiasi į teismą (TPSVPĮ 14 str. 6 d.). Inspekcijai kreipusis su ieškiniu į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo tik teismas išnagrinėjęs bylą, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima, tenkindamas Inspekcijos ieškinį gali parinkti kitą, alternatyvų statinio nugriovimui, savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. įpareigoti statytoją per nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą (TPSVPĮ 14 str. 7 d.). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, atsakovas siekdamas, kad teismas visų pirma leistų įteisinti savavališką statybą nustatydamas terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o tik jo negavus įpareigotų griauti ar pertvarkyti statinius, turi teikti įrodymus ir paaiškinimus, kad egzistuoja TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos aplinkybės bei reali galimybė savavališkai atliktiems statybos darbams gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ir tik teismas, išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimą šalinti savavališkos statybos padarinius visų pirma suteikiant galimybę savavališką statybą įteisinti. Tokio teismo sprendimo priėmimo galimybė kildinama tiesiogiai iš įstatymo nuostatų, o ne iš civilinėje byloje atsakovo keliamų reikalavimų. Taip pat pastebėjo tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovas nurodo, kad priešieškiniu prašo teismo nustatyti papildomą terminą savavališkos statybos įteisinimui. TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalis nurodo teismo veiksmus, kai pagal minėto straipsnio 6 dalį Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Šiuo atveju nėra aišku, kaip pareikštas priešieškinys apgins atsakovo pažeistas teises. Ieškovo teigimu, atsakovo reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dalyje pagal priešieškinio reikalavimus turėtų būti nutraukta, o netenkinus prašymo dėl bylos dalyje pagal priešieškinio reikalavimus nutraukimo, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai, bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimus nutraukti, o netenkinus prašymo dėl bylos dalyje pagal priešieškinio reikalavimus nutraukimo, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog priešieškinio reikalavimas atmesti ieškovo ieškinį yra netenkintinas, o dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovui terminą savavališkos I grupės nesudėtingo statinio – tvoros statybos žemės sklype, Birutės g. 38A, Vilniuje, padariniams įteisinti prašo teismo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas K. Š. statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu statybų priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę realizuoti teisę būti statytoju. Tokiu būdu atsakovas atliko savavališką statybą, tuo pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. Ei-11165-473/2015 pagal pareiškėjų K. Š. ir Virginijaus Šikšnio prašymą dėl privalomojo nurodymo termino atnaujinimo ir pratęsimo, 2015-11-30 sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymą atmesti. Trečiasis asmuo prašė priimti sprendimą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė.

Tretysis asmuo A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteiktas viešo paskelbimo teismo internetiniame puslapyje būdu.

Ieškinys tenkintinas, o dalyje dėl priešieškinio bylą nutraukti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Byloje nustatyta, jog atsakovas K. Š., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento šalia atsakovui K. Š. ir trečiajam asmeniui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (neskelbiama), esančioje valstybinėje žemėje pastatė 14,91 m ilgio ir 1,7 m aukščio medinių elementų tvorą, kuri laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (neskelbiama) patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo (neskelbiama), savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora. Užimtas valstybinės žemės plotas apie 59 kv. m (e. b. l. 9-12). Sutinkamai su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (valstybinės žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo), šalia atsakovui K. Š. ir trečiajam asmeniui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (neskelbiama), esančioje valstybinėje žemėje savavališkai pastatė 14,91 m ilgio ir 1,7 m aukščio medinių elementų tvorą, todėl buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvūs reikalavimai. Nesant statybą leidžiančio dokumento, paprastojo statybos darbai pripažintini savavališka statyba (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Atsižvelgdamas į tokį teisinį reguliavimą ieškovas 2014-11-25 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141125-00204 (e. b. l. 13-15) ir 2014-11-26 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-141126-00216 (e. b. l. 17-18), kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2015-05-25 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovo prašymu 2015-05-25 buvo priimtas Sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.51)RE-140, kuriuo privalomojo nurodymo terminas teisės aktų nustatyta tvarka pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2015-08-25 (e. b. l. 33). Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015-08-25 aktu Nr. NPA-00-150825-00187 nustatyta, kad aukščiau minėtas privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo.

Sutinkamai su CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Iš atsakovo paaiškinimų ir į bylą surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą: pateikė paaiškinimą dėl savavališkai pastatytos tvoros; kreipėsi dėl termino pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; inicijavo procesų, reikalingų žemės sklypų išpirkimui, pradėjimą; parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir suderino jį su atsakingomis institucijomis bei atliko kitus veiksmus (e. b. l. 16, 19, 22-31). Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo statinys daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 178 str.). Byloje dalyvaujančios valstybės institucijos dėl termino savavališkos statybos padarinių šalinimui nustatymo neprieštarauja. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad leidimas per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius susiklosčiusioje situacijoje yra pakankamas konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o reikalavimas nugriauti ginčo statinius būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, įpareigojant atsakovą per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (neskelbiama), (neskelbiama), pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovas K. Š. pateikė priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir nustatyti savavališkos statybos padarinio – tvoros, esančios šalia žemės sklypo (neskelbiama), įteisinimui papildomą terminą.

TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatos, numatančios savavališkų statybų įteisinimo galimybę, nėra teisinis pagrindas teismui pripažinti ieškovo reikalavimus šalinti savavališkos statybos padarinius nepagrįstais ir atmesti ieškinį. Kaip jau buvo minėta, TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai. Savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl tik teismas išnagrinėjęs bylą, įvertinęs pateiktus įrodymus gali parinkti kitą, alternatyvų statinio nugriovimui, savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Tokio teismo sprendimo galimybė kildinama tiesiogiai iš įstatymo nuostatų, o ne iš civilinėje byloje keliamų atsakovo reikalavimų. Atsakovo reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl civilinė byla dalyje pagal pareikšto priešieškinio reikalavimus nutrauktina (CPK 293 str. 1 d.).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl teismui iš esmės patenkinus ieškinį, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 31,00 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs analogiško dydžio žyminį mokestį, kuris bylos nutraukimo atveju turėtų būti jam grąžintinas, kaip tai numato CPK 87 str. 1 d. 4 p., nurodytos bylinėjimosi išlaidos, atlikus priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nustatytu terminu atsakovui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) negavus ir nepateikus statybą leidžiančio dokumento ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įpareigoti atsakovą K. Š. per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (neskelbiama), pastatytą medinių elementų tvorą, nurodytą 2014-11-25 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141125-00204 ir sutvarkyti statybvietę. Išaiškinti, kad nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pradedamas skaičiuoti pasibaigus nustatytam 6 mėnesių terminui įteisinti savavališką statybą.

Atsakovui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą 3 mėnesių terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (neskelbiama), pastatytą medinių elementų tvorą, nurodytą 2014-11-25 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141125-00204, pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Dalyje dėl priešieškinio bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.