Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-298-736/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-27
Bylos Nr.
1-298-736/2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00571-2012-21
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Kaltinamasis
P. S. S.
Civilinis ieškovas
A. B., L. B., VSDFV Kauno skyriaus
Advokatai
Raimundas Gargasas, Vytautas Polikaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-298-736/2012Proceso Nr. 1-66-1-00571-2012-2

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.5.; 1.2.4.8.2.; 2.1.10.1.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; (S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, kaltinamajam P. S. S., gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., L. B., jų atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

nedalyvaujant civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d. (dėl nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2012-05-31),

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. S.:

- 2012m. gegužės 31d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia mediniu grėblio kotu sudavė A. B. į galvą, po to vieną kartą į kaklą, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į dešinį šoną bei vieną kartą į dešinį klubą, tuo dėl nubrozdinimo pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje sukėlė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą;

- 2012m. gegužės 31d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą šakės kotu sudavė L. B. į kairę koją, ranka sugriebęs pastarajai už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė į galvą bei du kartus šakės kotu sudavė L. B. į kairę ranką, kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto dėl galvos sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse, kairės šlaunies sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo į minkštuosius audinius, kurių gydymas truko ilgiau nei dešimties dienų, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis P. S. S. kaltu prisipažino iš dalies (galėjo suduoti besigindamas nuo girtų žmonių) ir parodė, kad 2011 metais seniūno paprašė, kad leistų nusišienauti karjerą, nes ten niekas nieko nedaro. Seniūnas leido. 2012 metais vėl paprašė, ir jis vėl leido. Gegužės 28 d. atvažiavo žmogus ir pasakė, kad kažkas nupjovė karjere žolę ir išvežė. Gegužės 31d. autobusiuku nuvažiavo tvarkytis žolės prie savo namo. Jau baigiant krautis, apie pirmą valandą, pamatė einant girtą A. B., kuriam pasakė „B., ką tu dirbi, gyvuly tu, ar šitaip galima?“ Su juo susikivirčijo. Jis paraudo, suspaudė kumščius, akys išsprogo, ir pasakė, dingti, nes bus blogai. Pradėjo trauktis nuo jo, o jis bandė suduoti smūgį į veidą, kliudė lupą. Besigindamas jam vieną kartą sudavė grėblio kotu, dar pagąsdino, o jis šoko į krūmus, pasakė, kad išsiims abdukciją, pradėjo skambinti policijai. Tą sulūžusį grėblį (jo kotas po smūgio sulūžo, nes jis jau buvo sutręšęs), įmetė į mašiną, pasiėmė šakes ir toliau dirbo. Už penkiolikos minučių ateina girta L. B. ir iš tolo pradeda sakyti, „kam mano vyruką sumušei“, šoko ant jo, jis atkišo šakės kotą, ji jį griebė ir taip su ja tąsėsi kokią minutę. Vienu momentu, taip besitąsant, ji suriko „tu man koją užgavai“. Šakės galva nukrito, liko kotas rankose. Ji iš karto pasakė, jei ten bus mėlynė, išsiims abdukciją. Pradėjo skambinti policijai, A. B. stovėjo čia pat, gal du trys metrai. B. namas buvo gal už 100 m, o jo už 10-15 m. Paskambino žmonai, žmona atvažiavo su dukra, po to įgaliotinis V. N.. Gal gindamasis ir sudavė L. B. į ranką, gal besigrumdamas L. B. ir sudavė į galvą. Su B. pažįstami apie 20 -30 metų, gerai sutardavo, nežino, kodėl jie jį apkalba, nesijaučia kaltas, nes gynėsi nuo girtų žmonių. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, o jeigu jau taip nori, tai gali sumokėti po kelis šimtus – B. kokius penkis šimtus, o jam kokius du šimtus. Teigia, kad jis pirmas A. B. užkalbino, pasakė „Ką tu dirbi? Tik gyvuliai taip daro...“. Gal ir A. B. būtų jį užkalbinęs. Sužalojimus B. padarė gindamasis, nes buvo šoko būsenoje. Ekspertas nesąmonę parašė, nes tiek smūgių nesudavė, A. B. galėjo susižaloti šokdamas per gyvatvorę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais (BPK 301 str. 1 d.).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad iki to įvykio su P. S. S. bendravo normaliai. Gegužės 26 d. buvo atėjęs seniūnaitis, leido šienauti ir prižiūrėti karjerą, dėl to nušienavo žolę ir parsivežė namo. Žmona pasakė, kad buvo atėjęs P. S. S. ir pasakė, kad dėl tos žolės geruoju nesibaigs. Gegužės 31 d. važiavo dviračiu, prie kelio pamatė P. S. S. autobusiuką, P. S. S. grėbė šieną. Sustojo prie jo, o jis iš karto „gyvuly, kam nupjovei žolę“ ir davė du kartus grėblio kotų į galvą. Po smūgio apsvaigo, dar paskui sudavė trečią kartą į galvą, ketvirtą į šoną, penktas ir šeštas į dilbį. Skambino (A. B.) pagalbos policijai 112, sujungė su V. N.. P. S. S. grėblį nunešė į autobusiuką ir dar šienu užmetė, pasiėmė šakę. Nuėjo (A. B.) į kiemą pas marčią ir ten žmonai pasakė, kad jį sumušė. Žmona nuėjo prie P. S. S., paklausė, kodėl jis sumušė, o jis atsisukęs davė jai su šake, po smūgio šakės metalinė dalis nukrito, tada jai griebė už plaukų, ji rėkė, dar jai davė iš kumščio į žandą. Marti gyvena kitoje kelio pusėje, konflikto metu ji buvo išėjus į kiemą, iš ten matosi konflikto vieta. Marti paskambino policijai, ji surinko numerį, atsiliepė V. N. (jis tik kitą dieną atvažiavo į namus). Žmona pasakė, kad važiuoja į ligoninę, nes pasidarė labai blogai su koja, pradėjo tinti. Abu su žmona buvo blaivūs. Daktaro prašė paimti jų kraują, bet neėmė, sakė, kad nereikia, nes ir taip matosi, kad blaivūs. P. S. S. neatsiprašė, žalos neatlygino, prašo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad su P. S. S. nebuvo susipykusi. Gegužės 31 d. nuėjo pas marčią O. B., atbėgo vyras rėkdamas, kad jį sumušė P. - galva nudaužyta, kraujas nubėgęs, nudrėksta, galvoje buvo gumbai. Ji tiesiai per kelią nuėjo prie P., paklausė, kodėl sumušė jos vyrą, o jis atsisukęs sako „aaa, čia tu dar šavala“ ir trenkė vieną kartą šakėmis per kairę koją, atrodo, kad kotu, šakės galva nukrito. Dar užsimojo tuo šakės kotu virš galvos, kita ranka įsikibo jai į plaukus ir palenkė galvą. Dar kumščiu trenkė į galvą. Norėjo iš jo tą kotą atimt, kad neduotų per galvą, o jis tuo kotu davė per abi rankas, nagus, visi nagai buvo mėlyni. Šakės kotu daužė per nagus, kai ji norėjo atimti kotą. Jis nesikeikė, tik sakė eik išsipagiriok, išsitrink galvą. Pasiėmė tą šakę, nuėjo į savo kiemą ir ją susitvarkė. Ji tada pasitraukė, nes pajuto, kad pradėjo tinti koja. Kreipėsi į ligoninę, policiją. Buvo nedarbinga dvi savaites. Pradžioje neėmė biuletenio, galvojo praeis, skausmai buvo ir dieną, ir naktį, gyvuliai buvo nešerti, tai samdė žmogų kuris rūpinosi gyvuliais. Prašo priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Kai vyko konfliktas, A. B. stovėjo greta, skambino pagalbos. Marti išbėgus taip pat rėkė „ką darai Povilai, tu moterį muši“, o jam visai vienodai.

Liudytoja O. B. parodė, kad nukentėjusieji - jos vyro tėvai. Gegužės 31 d. pas ją buvo atėjus uošvė, ruošėsi važiuoti į miestą, tada atbėgo uošvis išsigandęs, išbalęs ir pasakė, kad skambintų policijai, nes jį sumušė P. S. S.. Uošvė nuėjo iki P. S. S., paklausė, kodėl jis daužo A. B.. Jis kažkaip lyg susikeikęs „ ach ... tu dar čia“ ir užsimojo šake, kuria dirbo ir trenkė uošvei į kairę koją, aukščiau kelio. Šakės galva po smūgio nukrito, jis dar kumščiu jai trenkė į galvą, griebė už plaukų ir tempė žemyn, tada ji (O. B.) išbėgo į gatvę ir jam pasakė, kaip jis gali mušti moterį ir puolė skambinti policijai. Skambino 112, atsiliepė Kaunas, po to sujungė su Kėdainių PK budėtojų dalimi ir pasakė skambinti savo įgaliotiniui. Uošvis paskambino, jis pasakė, kad dabar yra toli ir liepė važiuoti į Kėdainius. P. S. S. paskui susitaisė šakę ir toliau grėbė šieną. Ji su uošviais važiavo į Kėdainius pas daktarus dėl sužalojimų. Uošviai buvo blaivūs. Uošvienė gydėsi, gėrė vaistus, tepė koją, koja buvo mėlyna, ji šlubavo ir negalėjo priminti. Grumtynės vyko ant kelio.

Liudytoja B. S. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta, kaimo gyventojai, santykiai normalūs. Ji su mama buvo namuose už šimto metrų nuo (duomenys neskelbtini), tėtis paskambino mamai ir pasakė, kad įvyko konfliktas su B., kad apsistumdė. Nuvažiavus, tėtis pasakė, kad A. B. ėjo keliu, jie apsižodžiavo ir A. B. jį puolė, trenkė į veidą, ant lūpos matėsi kraujosruva ir, kad besigindamas sudavė A. B. grėblio kotu, paskui, pasiėmęs šakę, dirbo toliau. Atėjo L. B. rėkaudama ir jis nepastebėjo, kaip jį užpuolė ir gal besigindamas jai sudavė šake, bet sakė, kad tiksliai to negali atsiminti.

Liudytoja D. C. parodė, kad gegužės 31 d. B. S. pasakė, kad P. susipyko su A. B., lyg ir L. dar sumušė. Vėliau matė P., jam buvo žaizda prie lūpos, kaip prakirsta, matėsi, kad jam šokas, stresas, ruošėsi važiuoti į Kėdainius parašyti pareiškimą, nes jį užpuolė B., kad jis gindamasis gal sudavė jiems.

Liudytojas V. N. parodė, kad dirba tyrėju, kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius žino, jie gyvena aptarnaujamojoje apylinkėje. Jokių problemų su šiais asmenimis neturėjo. Tarp jų konfliktas buvo, susipyko dėl žemės, bet jokių procesinių dokumentų jis jiems nepildė, smulkmenų nežino. Gali būti, kad tuo metu atlikinėjo savo funkcijas kitur ir negalėjo ten nuvykti.

Teismo medicinos ekspertas Vaclovas Barauskas patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad L. B. sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, be jokios abejonės, kaip nurodo aplinkybės, kad galėjo būti šakės kotas ar kitas panašus daiktas. Tos kraujosruvos centras šviesesnis, o pakraščiai tamsesni, t.y., kad buvo smūgis suduotas cilindrinės formos daiktu, tai galėjo būti pagalys. Po tokio smūgio pagaliu, centre suspaudžia minkštuosius audinius ir kraujo daugiau išsilieja periferinėse dalyse, todėl centras būna šviesesnis, o pakraščiai tamsesni. Buvo parašyta, kad jai išrautas kuokštas plaukų, bet apžiūros metu tokios kaip plikės nesimatė, gal ir buvo išrautas plaukų kuokštas. Apžiūros metu pas A. B. buvo rasta pakaušio dešinėje pusėje viršutinėje dalyje 2x0,8 cm netaisyklingos formos nubrozdijimas ir padengtas rudu šašu, tai vienas kontaktas. Antras kontaktas - dešinio žasto apatiniame trečdalyje prie­kiniame paviršiuje 6x2cm, melsvai žalsva poodinė kraujosruva. Matyti tik du kontaktais, tačiau galėjo būti suduota ir daugiau, bet neliko žymių. Mažai tikėtina, kad A. B. galėjo tie sužalojimai atsirasti šokant per gyvatvorę. Tada turėtų būti daugiau sužalojimų, t.y. kokie nors nubrozdijimai rankose, veide, o čia matyti, kad sužalojimai yra skirtingose vietose ir jie padaryti kietu, turinčiu cilindrinį paviršių, daiktu. Šie sužalojimai nebūdingi sužalojimams šokant per gyvatvorę.

Iš teismo medicinos specialisto išvados nr. G133/12(12) matyti, kad A. B. dėl nubrozdinimo pakaušio srityje poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant grėblio kotu, užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau (11-12 b. l.).

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusiuosius, o tik gynėsi nuo jų užpuolimo, nelaikytini teisingais ir patikimais, todėl atmestini, vertintini siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. Nėra pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais apie prieš juos pavartotą smurtą. Šiuos parodymus patvirtina ne tik liudytojos O. B. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai – teismo medicinos specialisto išvados, įrašai asmens sveikatos istorijose, pareiškimai ir skambučiai policijai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji teigė, kad iki šio konflikto buvo pažįstami apie 20-30 metų, sutardavo gerai, todėl nukentėjusiesiems nėra jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Nesutarimai tarp P. S. S. ir A. B. kilo dėl karjero žolės – vienam ją nusipjauti leido seniūnas, kitam - seniūnaitis. Žolę nusipjovė ir parsivežė į namus A. B.. Suprantama, jog tuo P. S. S. neliko patenkintas, todėl užkalbino keliu einantį A. B., sakydamas „B., ką tu dirbi, gyvuly tu, ar šitaip galima?“ Kilo konfliktas, kurį pradėjo kaltinamasis. Atmestinas jo teiginys, kad jis tik gindamasis vieną kartą sudavė grėblio kotu A. B., o A. B. susižalojo šokdamas į krūmus. Visų pirma, neįtikinama, jog A. B. būtų puolęs grėblį turintį P. S. S.. Be to, A. B. aiškinimą, jog jam suduota grėbliakočiu 5-6 kartai, patvirtina ir eksperto išvada, kad užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, tačiau neatmetama galimybė, kad jų galėjo būti suduota ir daugiau. Ekspertas paneigė P. S. S. tvirtinimą, jog A. B. susižalojo „šokdamas į krūmus“. Nėra jokio pagrindo netikėti eksperto išvada ir paaiškinimais bei pripažinti, kaip išsireiškė P. S. S., jog „Ekspertas nesąmonę parašė, nes tiek smūgių nesudavė, A. B. galėjo susižaloti šokdamas per gyvatvorę“. Paminėtina ir tai, kad, suduodant smūgius, lūžo grėblio kotas ir toliau šieną kaltinamasis grėbė šakėmis.

P. S. S. aiškinimas, jog „Gal gindamasis ir sudavė L. B. į ranką, gal besigrumdamas L. B. ir sudavė į galvą“ dėl pirmiau nurodytų motyvų taip pat atmestinas. Iš teismo medicinos specialisto išvados nr. G132/12(12) matyti, kad L. B. dėl galvos sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse, kairės šlaunies sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, užsifiksavę trijų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau (28-29 b. l.). Ši išvada patvirtina, kad P. S. S. sudavė ne tik į ranką, galvą, bet, kaip teigia nukentėjusioji, ir į šlaunį. Teismo medicinos ekspertas teisme paaiškino, kad sužalojimas šlaunyje padarytas cilindrinės formos daiktu, kas galėjo būti ir šakių kotas. Vėl pažymėtina, jog nuo suduotų smūgių nukrito net šakių metalinė dalis.

Atmestinas P. S. S. aiškinimas, jog jis gynėsi nuo kaimynų, kurie buvo girti. A. ir L. B. teigia, jog buvo blaivūs, tą patvirtina liudytoja O. B., be to, iš karto po sumušimo jie nuvyko į Kėdainių PSPC, ambulatorinėse kortelėse įrašų apie neblaivumą nėra, nurodoma, jog apie 13 val. sumušė kaimynas. Nėra pagrindo tikėti P. S. S. teigimu, kad buvo užpultas A. B., o vėliau L. B., ir nuo jų gynėsi. Būtent kaltinamasis jautė nuoskaudą dėl to, kad kaimynas nupjovė ir jam (P. S. S.) pažadėtą žolę ir dėl to pradėjo konfliktą, prieš tai yra grasinęs „kad dėl tos žolės geruoju nesibaigs“. Iš pareiškimo nuorašo matyti, kad P. S. S., matęs ir girdėjęs, jog A. B. ir O. B. skambino į policiją, taip pat tą pačią dieną pareiškimu kreipėsi į Kėdainių policijos komisariatą. Pareiškime nurodė, kad A. B. bandė suduoti į veidą, tačiau sužalojimai jokie nepadaryti, o jis sudavė A. B. grėblio kotu per galvą (99 b.l.). Pagal šį pareiškimą 2012-06-13 priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. B. (94-95 b. l.), šio nutarimo P. S. S. neskundė. Taip pat apklaustas liudytoju 2012-05-31 P. S. S. nurodė, kad konflikto metu „A. B. bandė kumščiu suduoti į veidą, tačiau smūgio aš išvengiau... man sužalojimų jokių nepadarė... „ (100-101 b. l.). Tik vėliau P. S. S. ėmė teigti, kad jam A. B. „užgavo lūpą – 55 b.l.“, akistatos metu - „nuo A. B. smūgio pasitraukiau, ir man šiek tiek užkliudo lūpą (veidą) – 14 b. l., teisme sakė - „kliudė lūpą“. Liudytojos B. S. ir D. C. konflikto nematė. Viena jų nurodė, kad pas tėvą matėsi kraujosruva lūpoje, kita - „Povilui buvo žaizda prie lūpos, kaip prakirsta“. Tokie parodymai reikšmės bylai neturi, nes, jei ir buvo koks lūpos pažeidimas, jis galėjo būti kilęs ne konflikto su A. B. metu (P. S. S. tiek pareiškime policijai, tiek apklausos metu nurodė, kad jam jokių sužalojimų konflikto metu nepadaryta).

Konstatuotina, kad P. S. S. 2012m. gegužės 31d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia mediniu grėblio kotu sudavė A. B. į galvą, po to vieną kartą į kaklą, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į dešinį šoną bei vieną kartą į dešinį klubą, tuo dėl nubrozdinimo pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje sukėlė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Taip pat P. S. S. 2012m. gegužės 31d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą šakės kotu sudavė L. B. į kairę koją, ranka sugriebęs pastarajai už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė į galvą bei du kartus šakės kotu sudavė L. B. į kairę ranką, kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto dėl galvos sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse, kairės šlaunies sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo į minkštuosius audinius, kurių gydymas truko ilgiau nei dešimties dienų, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Padaryta veika atitinka BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (64-65 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas – 66-67, 70 b. l. pensininkas, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės kabinetų įskaitose neregistruotas (69 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų gyvenamosios vietos seniūnija neturi (70 b. l.). Nusikaltimai nesunkūs, baigti, tyčiniai. Nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijose numatytą laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose (arešto ir laisvės atėmimo bausmės laikytinos per griežtomis bausmės rūšimis).

P. S. S. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. B. pareiškė 8000 Lt, o L. B. - 10000 Lt civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti (22-23, 91-92 b. l.) Kaltinamasis sutinka A. B. atlyginti 200 Lt, L. B. – 500 Lt. LR CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikaltimais, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (LR CK 6.250 str. 2 d.), t.y. kaltinamajam P. S. S.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, padaryti sveikatos sutrikdymai, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, pažeminimą, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Nustatant žalos dydį, vadovautinasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo lyginamaisiais dydžiais. Iš kaltinamojo priteistinas A. B. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina, o L. B. priteistinas 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.

VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 159,39 Lt nukentėjusiosios L. B. gydymo išlaidų priteisimo (31-44 b. l.) įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai, žala padaryta P. S. S. neteisėtais tyčiniais veiksmais, todėl iš jo priteistina nurodyto dydžio suma (BPK 115 str. 1 d.).

Iš P. S. S. priteistina 1000,00 Lt nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų advokato atstovavimo išlaidų L. B. (143 b. l., BPK 104 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (60-61 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Iš kaltinamojo priteistina 33,92 Lt (trisdešimt trys litai 92 ct) proceso išlaidų valstybei (BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

P. S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir skirti:

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams,pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš P. S. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį (dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Priteisti iš P. S. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Lt neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį (dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Priteisti iš P. S. S. L. B. 1000,00 (vieną tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidų (BPK 104 str. 2 d.).

Priteisti iš P. S. S. VSDFV Kauno skyriui, sąsk. nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas 159,39 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 39 ct) nukentėjusiosios L. B. gydymo išlaidų.

Išieškoti iš P. S. S. 33,92 Lt (trisdešimt tris litus 92 ct) pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą jį priėmusiam teismui.

Išaiškinti P. S. S., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kėdainių PSPC A. B. ir L. B. asmens sveikatos istorijas.

Teisėjas Algimantas Brigadierius