Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. P. ir R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenysVĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, Širvintų rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, jog pareiškėjai nuosavybės teises į garažą įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Širvintų rajono Širvintų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1982 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 38 buvo įsteigtas Individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas Nr. 14 (b.l. 7-9). 1984 metais šio kooperatyvo nariu buvo priimtas pareiškėjas K. P.. Iš Individualių automobilių garažų statybos kooperatyvo Nr. 14 vardinio sąrašo matyti, kad pareiškėjas santuokos su pareiškėja R. P. metu pasistatė garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. P. ir liudytojas J. J., kuris tuo metu buvo garažų statybos kooperatyvo Nr. 14 nariu, nurodė, kad pareiškėjai į kooperatyvą įstojo 1984 metais, t.y. po dviejų metų po kooperatyvo įsteigimo, valstybei išnuomojus papildomus 30 arų žemės. Jų parodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjai patys už savo lėšas ūkio būdu pasistatė garažą, o mokesčius mokėjo kooperatyvui. Nors pareiškėjai leidimo statybai negali pateikti, nes nežino kur jis yra, iš teismo posėdžio metu pateiktos Leidimų statybai vykdyti Širvintų mieste registracijos knygos matyti, kad 1983 m. birželio 30 d. buvo įregistruotas Garažų statybos kooperatyvo Nr. 14 statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad garažai statomi ūkio būdu. Kad leidimas buvo patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas Kooperatyvo mūrinių garažų projektas, kuris yra suderintas su visa eile valstybės institucijų. Taigi nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įgijo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjai nuo 1985 m. garažu naudojasi ir valdo jį sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai bei kaip savo, t. y. valdo garažą ilgiau kaip 10 metų, juo naudojasi, iš bylos medžiagos matyti, kad iki šiol moka žemės ir kitus mokesčius. Pastatas yra identifikuotas, 2017 m. lapkričio 22-24 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai (b.l. 22), tačiau VĮ Registrų centras prašymo įregistruoti daiktines teises į garažą netenkino, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti nuosavybės teises (b.l. 20). Daiktinės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Nurodytas garažas gali būti nuosavybės teisės objektu. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka (b.l. 28). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai būtų įgiję turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, jog K. P. ir R. P. valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t. y. nustatyti, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nors suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249 patvirtintais „Garažų statybos kooperatyvo pavyzdiniais įstatais“, teismas su tokia pozicija nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad Individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas Nr. 14 buvo įsteigtas 1982 metais, jo įstatai patvirtinti 1982 m. birželio 2 d., pareiškėjai į kooperatyvą įstojo 1984 metais, o garažą pastatė – 1985 metais, taigi, priimant minėtą nutarimą garažas jau buvo pastatytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.