Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2006-01-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį; 2) 2006-05-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 3) 2006-07-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 4) 2007-02-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 5) 2009-06-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 6) 2009-08-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 7) 2010-02-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir 15 dienų, 2010-07-21 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. spalio 28 d., apie 19.30 val., Lukiškių g. 9, Vilniuje, atidaręs automobilio „Honda Civic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekines dureles, nuo keleivio priekinės sėdynės atvirai, matant nukentėjusiajai A. G., pagrobė pastarajai priklausančią 370 Lt vertės rankinę, su joje buvusia 600 Lt vertės pinigine, pinigais – 280 Lt, A. G. vardu išduota asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, AB „Hansabank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortele, AB „Hansabank“ internetinės bankininkystės kodų kortele, 50 Lt vertės kosmetine „Christian Dior“, kurioje buvo 90 Lt vertės blakstienų tušas „Lancome“, 160 Lt vertės kreminė pudra „Lancome“, 100 Lt vertės kremas „Lancaster“, 95 Lt vertės lūpų blizgesys „Christian Dior“, 600 Lt vertės akiniai su dėklu „Escada“, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai A. G. priklausantį 2 345 Lt vertės turtą, jai padarydamas 2 345 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. B. kaltu dėl vagystės prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis apie 20 val. ėjo Lukiškių gatve. Eidamas pamatė „Honda“ markės automobilį ir jam kažkas šovė į galvą, kažkaip reikėjo pinigų, pagalvojo, kad atidarys automobilio dureles ir paims rankinę. Tai padaręs, pabėgo. Jį nusivijo, kažkas bandė pagauti. Jis nubėgo žemyn į vieno pastato cokolinį aukštą. Vėliau iš ten norėjo išeiti, bet policija iš viršaus apšvietė ir jį pagavo. Jis buvo pagautas praėjus 15 minučių po rankinės pagrobimo, gal šiek tiek greičiau. Visi pinigai, kurie buvo rasti pas jį, priklauso nukentėjusiajai. Piniginėje nebuvo 280 litų grynųjų pinigų, ten buvo būtent tiek, kiek jis paėmė ir kiek pas jį rado.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. G. parodė, kad įvykio dieną jai vairuojant automobilį ir laukiant prie šviesoforo, vaikinas atidarė automobilio dureles, griebė rankinę ir pradėjo bėgti. Ji greitai sureagavo, įjungė rankinį stabdį ir puolė vytis vaikiną. Vijosi šaukdama, netoli Lukiškių kalėjimo ją pamatė vaikinai, kurie iššoko iš mašinos ir nusivijo vagį. Grįžusi prie savo automobilio ji rado žmogų, kuris važiavo paskui ją ir buvo paskambinęs į policiją. Po to ji su policijos pareigūnais važinėjo po tą rajoną ir per raciją išgirdo pranešimą, kad vaikinas sulaikytas. Policininkai vaikiną atvedė prie automobilį, jis rankose turėjo jos rankinę, ir ji atpažino vaikiną. Jai atrodo, kad nuo to, kai buvo pagrobta jos rankinė ir sulaikytas vaikinas, praėjo apie valandą laiko, bet ji pati buvo stipraus streso būsenoje ir į laikrodį nežiūrėjo. Jos piniginėje tuo metu buvo apie 280 litų. Ieškinyje nurodo 350 litų sumą, nes reikėjo staigiai užblokuoti pagrobtas banko korteles, o vėliau jas pakeisti naujomis. Ši procedūra banke kainuoja, todėl prie pagrobtų 280 litų sumos pridėjus mokestį už banko paslaugas susidarė 350 litų dydžio suma. Yra įsitikinusi, kad piniginėje vagystės metu buvo ne mažiau kaip 280 litų suma popierinėmis kupiūromis, viena iš kurių buvo 200 litų nominalo. Įvykio dieną ji turėjo 300 litų (200 litų ir 100 litų kupiūromis), lankėsi pas sergantį tėvą Greitosios pagalbos ligoninėje, kurios bufete galėjo išleisti ne daugiau kaip 20 litų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyresnysis patrulis. Jis kaltinamąjį sulaikė prie laiptų į cokolinį aukštą, šalia užrakintų durų. Kai jis privažiavo, kaltinamasis jau buvo prie tų laiptų. Pagal nurodytus įtariamojo požymius dirbo gal du ar trys policijos ekipažai. Jis atliko kaltinamojo paviršutinišką apžiūrą ir rado už jo striukės užkištą rankinuką, tačiau rankinuko turinio neapžiūrinėjo. Toje vietoje, kur kaltinamasis buvo sulaikytas, jie pašvietė, žiūrėjo, tačiau jokių pinigų ir monetų ant žemės nesimatė. Kita kaltinamojo asmens apžiūra buvo atlikta policijos komisariate.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3 kuopos patrulis. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad Lukiškių gatvėje iš moters buvo pagrobtas rankinukas. Nuvykus į iškvietimą, prie įėjimo į pusrūsį, Goštauto g. 8, buvo sulaikytas kaltinamasis, kuris ten sėdėjo. Atlikus paviršutinę apžiūra buvo rastas rankinukas, kuris buvo užkištas už kaltinamojo striukės. Toje vietoje, kur buvo rastas kaltinamasis, jie atliko apžiūrą, bet jokių išmestų daiktų nerado. Komisariate buvo atlikta asmens apžiūra ir kaltinamojo kojinėje buvo rasti pinigai. Jis pats tiesiogiai tos apžiūros neatliko, sėdėjo už stiklo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. parodė, kad įvykio metu jis buvo automobilyje, kai šalia buvusi draugė R. G. jam pasakė, kad kažkas vyksta prie priešais stovėjusio automobilio. Jis pastebėjo, kad kažkoks vaikinas atidarė automobilio dureles, paėmė rankinę ir nubėgo. Paskui vaikiną iš automobilio iššoko moteriškė ir pradėjo vaikiną vytis. Jis pats vaikino nesivijo. Tada jis iškvietė policiją, užrakino moteriškės mašiną, o kai ši grįžo, atidavė jai raktus nuo jos automobilio. Moteriškės jis laukė prie jos mašinos apie 10-15 minučių. Moteriškė jam pasakė, kad vaikino ji nepavijo ir, kad vaikiną dar bandė vytis kažkokie praeiviai. Kaip atrodė rankinę pagrobęs vaikinas jis nematė, nes buvo tamsus paros metas ir vaikinas buvo užsidėjęs kapišoną.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. parodė, kad įvykio metu ji sėdėjo automobilyje su savo draugu G. G.. Jų automobilis stovėjo iškart už nukentėjusiosios automobilio. Ji matė, kaip pro jų automobilį praėjo jaunuolis, kuris priėjo prie nukentėjusiosios mašinos, atidarė priekines keleivio dureles, pasičiupo rankinuką ir staigiai nubėgo. Jaunuolio veido ji nematė, nes jis buvo su gaubtuvu ant galvos. Buvo apsirengęs sportine apranga ir sportiniais bateliais. G. G. paskambino policijos pareigūnams, o ji niekam neskambino ir jaunuolio nesivijo. Matė, kad nukentėjusioji pati iššoko iš savo automobilio ir nusivijo jaunuolį. Nukentėjusioji prie savo automobilio grįžo po maždaug 10 minučių. Nukentėjusioji kažką kalbėjo su G. G., o ji su nukentėjusiąja nebendravo, nes sėdėjo mašinoje.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2010-10-28, apie 19.00 val., jis atvežė savo draugą A., dirbantį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, į darbą. Kadangi dar turėjo laisvo laiko, jie abu sėdėjo automobilyje ir šnekėjosi. Jis automobilį buvo pastatęs aikštelėje priešais įėjimą į ligoninę. Staiga pastebėjo prabėgantį vaikiną, kuris rankose nešėsi, kaip jam pasirodė, moterišką rankinę. Netrukus pastebėjo ta pačia kryptimi bėgančią moteriškę ir šaukiančią, kad ją apvogė. Jis su A. suprato, kad tas vaikinas apvogė moterį, todėl nusivijo vaikiną, kuris nubėgo už netoliese buvusios mokyklos, tačiau vaikino jau nematė. Tada jie nuėjo vaikino ieškoti skirtingomis kryptimis, tačiau jo nerado. A. nuėjus į darbą, jis dar kurį laiką ieškojo vaikino. Prie vieno namo, ant laiptų, vedančių į cokolinį aukštą, jis pastebėjo nugara į jį ant laiptų sėdintį vaikiną, kuris buvo prisiglaudęs prie sienos. Jis įtarė, kad tai gali būti tas pats vaikinas, kuris pagrobė rankinę, todėl paskambino numeriu „112“ ir pranešė apie situaciją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė vaikiną. Jis matė, kad vaikinas pom striuke buvo pasikišęs moterišką rankinę (b. l. 20-22).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2010-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Honda Civic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įsilaužimo žymių neaptikta (b. l. 4-7).

Iš byloje esančio 2010-10-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. G. priklausantys daiktai – piniginė, kosmetinė, akinių dėklas, akiniai, kosmetinės priemonės, AB „Hansabank“ mokėjimo kortelė, AB „Hansabank“ plastikinė kortelė su įvairių skaičių kombinacijomis, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, rankinė (b. l. 14-18). Šie daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai A. G. (b. l. 19).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulio S. D. 2010-10-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. spalio 28 d. apie 19.25 val. patruliuojant kartu su patruliu A. N. iš Vilniaus VPK OVS gavo pranešimą, kad Lukiškių g. 9 iš automobilio „Honda“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jaunuolis apsirengęs juodu treningu baltomis juostomis, pavogė rankinuką ir nubėgo link Lukiškių aikštės. Dirbant pagal nurodytus požymius, liudininkas nurodė, į kurią pusę nubėgo vagis, vėliau Goštauto g. 8 namo kieme pastebėjo požymius atitinkantį jaunuolį. Jis buvo sulaikytas, kaip paaiškėjo, Š. B., ir tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į 3 PK. Pas minėtą vaikiną už striukės surado juodos spalvos moterišką rankinę. Įvykio liudininkas – A. A. (b. l. 31).

Iš 2010-11-17 įtariamojo Š. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis parodė pastatą, priešais kurį 2010-10-28 pastebėjo automobilį „Honda Civic“ ir vietą, kur jis ėjo, kai pastebėjo minėtą automobilį, pastatą, pro kurį jis praėjo pagrobęs rankinę, vietą, kur jis pasislėpė su pagrobta rankine (b. l. 43-46).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pareikštas kaltinamajam Š. B. kaltinimas atviros vagystės padarymu pasitvirtino. Vagystės faktą pripažįsta pats kaltinamasis Š. B., jį patvirtina nukentėjusioji A. G., liudytojai, galiausiai, pas kaltinamąjį Š. B. sulaikymo metu rastas nukentėjusiosios turtas. Iš šių įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis Š. B. suvokė, kad svetimą turtą pagrobia atvirai, tai yra, matant nukentėjusiajai ir kitiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad iškart po rankinės pagrobimo nukentėjusioji A. G. pradėjo kaltinamąjį vytis. Po nukentėjusiosios rankinės pagrobimo iki kaltinamojo sulaikymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nors kaltinamojo buvo intensyviai ieškoma, tačiau jis buvo spėjęs pasislėpti ir įgyti realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu. Taigi, kaltinamojo Š. B. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip baigtas nusikaltimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pas kaltinamąjį jo sulaikymo metu rasti 227 litai, kurie, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino kaltinamasis, priklauso nukentėjusiajai A. G.. Pasak kaltinamojo, daugiau grynųjų pinigų jis iš nukentėjusiosios nepagrobė. Vis dėlto, nukentėjusioji A. G. nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad jos piniginėje, kurią kartu su kitais daiktais pagrobė kaltinamasis Š. B., buvo 280 litų. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, juolab, neturi pagrindo manyti, jog nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį, nes ji net nepareiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir turėjo tokią teisę. Be to, kaltinamasis buvo sulaikytas ne iškart po nusikaltimo padarymo, tad besąlygiškai tikėti kaltinamuoju, kad pas jį rasti visi pagrobti pinigai, negalima. Kita vertus, 2011 m. kovo 29 d. teismo posėdyje kaltinamasis Š. B. paaiškino, kad dalies pinigų apžiūrėjęs piniginę nepasiėmė. Todėl teismas laiko, kad pareikštas kaltinamajam Š. B. kaltinimas pasitvirtino pilna apimtimi.

Kaltinamojo Š. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam ir gynybai išreiškus abejones kaltinamojo pakaltinamumu, buvo apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas V. B.. Jis patvirtino savo paties pateiktą specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-14 (b. l. 140), kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę kaltinamajam Š. B. netikslinga. Ekspertas V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Š. B. psichiatrų gydytas tik nuo priklausomybės ligų ir turi psichopatinius asmenybės bruožus, bet tai neteikia pagrindo įtarti, kad Š. B. negalėtų suprasti, ką jis daro ir atsakyti už savo veiksmus. Todėl, nesant medicininio nepakaltinamumo kriterijaus, teismas daro išvadą, kad Š. B. yra pakaltinamas ir jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikaltimą.

Kaltinamojo Š. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam Š. B. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma aiškiai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam Š. B. gali būti pasiekta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nukentėjusiosios A. G. pareikštas 350 Lt civilinis ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Š. B. turtą – pinigus – 227 Lt, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina, o minėti pinigai nukreiptini daliniam civilinio ieškinio padengimui.

Kardomoji priemonė suėmimas Š. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, kadangi kaltinamasis būdamas laisvėje gali vengti bausmės atlikimo ir toliau daryti nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Š. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti Š. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą Š. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir Š. B. nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti iš Š. B. 350 litų nukentėjusiosios A. G. naudai, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Š. B. turtą – 227 Lt, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir minėtus pinigus nukreipti nukentėjusiajai A. G., iš dalies atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.