Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-537-995/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
e2-537-995/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-000452-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
J. R.
Advokatai
Virginija Parg
Civilinė byla Nr. e2-537-995/2015Proceso Nr. 2-38-3-000452-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.1.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, jog A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , priėmė R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Suinteresuotas asmuo J. R. pateiktame atsiliepime iš esmės neprieštaravo pareiškimui, nurodė, kad pretenzijų neturi, į palikimą nepretenduoja, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis su žmona A. V. ir sūnumi D. V. gyveno kartu su žmonos A. tėvais P.. Ten liko gyventi ir po anytos R. P. mirties. Pastatė pirtį, name sutvarkė krosnį, įvedė vandentiekį, prižiūrėjo žemę. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai jį apkalba, kad jis ir jo mirusi sutuoktinė neprižiūrėjo R. P. turto. Taip pat nurodė, kad šiuo metu sūnus serga epilepsija ir gyvena globos namuose. Jis pats taip pat gyvena globos namuose.

Liudytojas K. B. paaiškino, kad jis buvo pareiškėjo kaimynas. Po R. P. mirties, A. V. su šeima liko gyventi mamos sodyboje, kurią prižiūrėjo, remontavo, perstatė krosnį.

Liudytoja V. B. paaiškino, jog ji yra pareiškėjo kaimynė, jau apie 30 metų. Po R. P. mirties pareiškėjas su šeima gyveno toje sodyboje, ją prižiūrėjo ir tvarkė. Šiuo metu sodyba nebetvarkoma.

Liudytojas A. S. paaiškino, jog buvo pareiškėjo bendradarbis. Patvirtina, jog po R. P. mirties pareiškėjas su šeima liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo sodybą ir ją tvarkė.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) . mirė pareiškėjo sutuoktinės A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) motina R. P., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) jai ir jos sutuoktiniui K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. K. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo palikimą buvo priėmusi R. P.. R. P. palikimą mirties dieną sudarė gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , kurių daiktinės teisės R. P. vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. R. P. testamento nepaliko. Jos turto paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Po R. P. mirties jos dukra A. V. per įstatymo nustatytą terminą (pagal 1964 m. LR CK 587 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas palikimo priėmimo veiksmams atlikti) nesikreipė į notarų biurą, o jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. A. V. gyveno su savo tėvais, mirus tėvui K. P., iki pat mamos R. P. mirties, ja rūpinosi ir prižiūrėjo, padėjo buityje ir namų ūkyje. Mirus mamai R. P., A. V. toliau gyveno mamai priklaususiame name. Po mamos mirties likusį turtą – gyvenamąjį namą, pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke, siekė išsaugoti jį ir išlaikyti. A. V. namą prižiūrėjo, jį remontavo, naudojosi mamos daiktais. Faktą, kad pareiškėjas su žmona A. V. ir sūnumi gyveno kartu su R. P. patvirtina išrašai iš namų ūkio knygų. 2015 m. rugsėjo 1 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjo V. V., kuris yra savo sutuoktinės A. V. turto įpėdinis, pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo ir turto paveldėjimo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinės A. V. mamai R. P., po kurios mirties pareiškėjo sutuoktinė A. V. nebuvo užvedusi paveldėjimo bylos, nes A. V. mama R. P. po savo vyro K. P. mirties nebuvo gavusi paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.

R. P. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl jos mirties dieną galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Esminės faktinio palikimo priėmimo aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad, mirus R. P., jos dukra A. V. priėmė R. P. palikimą jį faktiškai valdydama (gyveno toliau R. P. name, prižiūrėjo ir tvarkė jos ūkį bei žemę).

Kadangi pareiškėjas V. V. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas V. V. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėti savo mirusios sutuoktinės A. V. palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad A. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos R. P. mirties, konkrečiai to turto neįvardinus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė